Reklama 2

Ministerija žada siekti Lietuvos teisėje įrašyti smurto prieš moteris sąvoką

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada siekti, kad Seimo rudens sesijoje į Lietuvos teisę būtų įrašyta smurto prieš moteris sąvoka.

Ketvirtadienį ministerija dėl šio klausimo rengia skirtingų institucijų pasitarimą.

„Šitoje sesijoje turime padaryti, kad atsirastų smurto prieš moteris sąvoka“, – diskusijoje Švedijos ambasadoje antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

„Tai duos tam tikrą inerciją ir postūmį šnekant apie tai, (...) nes žmonės nežino, kad tai yra problema, nusistovėjusi norma, primesti vaidmenys ir panašiai“, – pridūrė jis.

Viceministras teigė, kad įstatymas būtų pirmas žingsnis, nustatant platesnes galimybes moterims teikti pagalbą nuo smurto.

Ministerijos duomenimis, specializuotos pagalbos centruose pernai moterys sudarė 90 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto.

Švedijos ambasadoje antradienį vyko diskusija dėl vadinamosios Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris.

Valdantieji „valstiečiai“ kol kas yra įšaldę konvencijos ratifikavimą, teigdami, kad prieš tai reikia pasiekti kompromisą dėl lyties sampratos. Nesulaukusi Vyriausybės sprendimo, konvenciją ratifikavimui pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Konvencijos ratifikavimo šalininkai sako, kad visuomenę reikia šviesti apie netradicinius lyčių vaidmenis, pavyzdžiui, jog moteris nebūtinai yra namų šeimininkė, o vyras – finansinės gerovės šeimoje kūrėjas.

Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras tvirtino, jog dėl Stambulą konvencijos trūksta konstruktyvaus dialogo, nes kai kurie dokumento straipsniai yra mistifikuojami.

„Panašu, kad daug žmonių taip ir nėra susipažinę su pačia konvencija“, – sakė E. Bingelis.

Vis dėlto jis teigė, kad „dokumentai patys iš savęs problemos nesprendžia“, todėl reikia imtis konkrečių darbų, pavyzdžiui, teikti kokybiškesnes paslaugas nuo smurto nukentėjusioms moterims.

Kaltina nuskurdinus nevyriausybinį sektorių

Anksčiau SADM siūlė atidėti konvencijos ratifikavimą, o atskiras dokumento nuostatas perkelti į įstatymus.

„Vilniaus moterų namų“ direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė pareiškė, kad Vyriausybė moterims padedančias organizacijas „marino badu“.

„Pačios valstybės politikos kontekste susilpnintas nevyriausybinis sektorius“, – sakė L. H. Vasiliauskienė.

„Ministerija visai nesužiūrėjo, kad regioniniame lygmenyje nėra jokios moterų ir vyrų lygių galimybių politikos“, – pridūrė ji.

Nevyriausybininkė paragino Seimą ratifikuoti Stambulo konvenciją. Anot jos, šis dokumentas susieja moterų padėtį visuomenėje, diskriminaciją su jų patiriamu smurtu.

„Smurtas prieš moteris yra struktūrinis sisteminis reiškinys ir jį galime išspręsti tik įvardindami to priežastis“, – kalbėjo „Vilniaus moterų namų“ vadovė.

Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.

„Tai būtų labai aiškus, tvirtas Lietuvos įsipareigojimas atsiskaitinėti ir rodyti, kas yra padaryta“, – diskusijoje kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Stambulo konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau jo pastangos įtikinti visą Vyriausybę dokumento reikalingumu kol kas liko bevaisės. 

Autorius: Saulius Jakučionis

Vilnius, rugsėjo 11 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode