Reklama 2

Keičiantis klimatui gausėja jūriniams organizmams pavojingų karščių bangų


 

Vandenynų ekosistemoms didelę žalą galinčios padaryti kaitros dienų per pastaruosius 35 metus padaugėjo dvigubai, o jeigu dabartinis klimato pokyčių tempas išliks, šis skaičius padidės penkeriopai, trečiadienį perspėjo mokslininkai.

Net jeigu žmonijai pavyktų išpildyti Paryžiaus klimato sutartimi prisiimtą įsipareigojimą dėti pastangas, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 laipsnius Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, kaitros bangų jūrose smarkiai padažnės, jos taps daug smarkesnės ir ilgesnės, sakoma straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature“.

Nuo šio šimtmečio pradžios karščių bangos sausumoje pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių, bet mokslininkai iki šiol skyrė gana mažai dėmesio anomalios kaitros poveikiui vandenynams.

Vis dėlto ilgėjantys laikotarpiai, kai paviršinis – paprastai iki kelių metrų gylio – vandens sluoksnis neįprastai įšyla, gali sukelti pragaištingų padarinių.

Pavyzdžiui, 2011 metais dešimt savaičių trukusi kaitros banga prie Australijos vakarinių krantų nuniokojo visą ekosistemą ir ilgam laikui išstūmė pramoninės žvejybos gaudomų žuvų populiacijas į vėsesnius vandenis.

Tuo metu prie Kalifornijos krantų viena karščių banga, trukusi ilgiau kaip metus, įšildė paviršinius vandenis 6 laipsniais Celsijaus. „Dėme“ pramintame įšilusio vandens telkinyje kildavo toksiškų dumblių žydėjimų; šiame regione taip pat teko uždaryti krabų žvejybos plotus ir žuvo daug jūrų liūtų, banginių bei jūrinių paukščių.

„Jūrinės kaitros bangos per kelis pastaruosius dešimtmečius jau tapo ilgesnės ir dažnesnės, didesnio masto ir intensyvesnės“, – naujienų agentūrai AFP sakė studijos pagrindinis autorius Thomas Frolicheris (Tomas Friolicheris), Berno universitete Šveicarijoje dirbantis aplinkos fizikas.

„Ši tendencija ateityje spartės, toliau veikiant pasauliniam atšilimui“, – pridūrė jis.

Koraliniai rifai, užimantys mažiau kaip procentą pasaulio vandenynų paviršiaus, bet esantys ketvirtadalio jūrinių organizmų rūšių namai, yra ypač pažeidžiami vandens šiltėjimo.

Pastaruoju metu stebėti atogrąžų ir paatogrąžių jūrų vandens temperatūros pliūpsniai, paaštrinti ypač stipraus El Ninjo reiškinio, sukėlė beprecedentę koralų blukimo bangą, paveikusią 75 proc. rifų.

„Iki šiol koralai po tokių blukimo atvejų dažnai sugebėdavo atsikurti, – sakė Th. Frolicheris. – Tačiau intervalai tarp šių reiškinių trumpėja, koralai nebeįstengia regeneruoti, tad galima laukti negrįžtamos žalos.“

„Tai gali vesti prie visiško ekosistemų pasikeitimo“, – perspėjo mokslininkas.

„Šilumos kempinė“

Th. Frolicheris, jo bendradarbis Erichas Fischeris (Erichas Fišeris) ir Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche darbuotojas Nicholas Gruberis (Nicholas Grūberis) jūrinių kaitros bangų dinamiką prognozuoja naudodami palydovų renkamais duomenimis ir klimato modeliais.

Jų prognozės rodo du galimus scenarijus.

Jeigu išliks dabartinės tendencijos, pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki 2100-ųjų padidės 3,5 laipsnio Celsijaus.

Jeigu būtų pasiekti Paryžiaus sutartyje numatyti rodikliai, pasaulio atšilimas neviršytų dviejų laipsnių.

Iki šiol pasaulio klimatas yra atšilęs vienu laipsniu.

Šiuo metu per metus pasitaikančių jūrinių kaitros bangų trukmė yra apie 33 dienos per metus. Klimatui atšilus dviem laipsniais tokių karščių bangų būtų apie 84 dienos, o 3,5 laipsnio – 150 dienų per metus.

Jūrinių karščių bangų veikiamas plotas jau dabar yra padidėjęs trigubai. Klostantis dviejų laipsnių atšilimo scenarijui šis plotas didėtų devynis kartu, o klimatui atšilus 3,5 laipsnio – 21 kartą.

Jūrinės kaitros bangos taip pat truks ilgiau: dabar jų vidutinė trukmė yra 25 dienos, o klimatui atšilus dviems laipsniais ji pasidėtų iki 55 dienų. Pusketvirto laipsnio atšilimas kaitros bangų vidutinę trukmę padidintų iki 112 dienų.

Šie procesai taip pat gali paveikti vandenynų gebėjimą sugerti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Iki šiol vandenynai sugėrė daugiau kaip 90 proc. papildomos šilumos, generuojamos žmogaus sukeltų klimato pokyčių. Jeigu šios „šilumos kempinės“ nebūtų, oro temperatūra būtų dešimtimis laipsnių Celsijaus aukštesnė.

Yra žinoma, kad pasaulinis atšilimas lėtina vandenynų paviršiuje mikroorganizmų pasisavinamos anglies pernašą į vandenynų gelmes, kur jos sankaupos gali saugiai slūgsoti tūkstančius metų.

Jūrinės kaitros bangos neveikia paties „anglies ciklo“, bet gali pabloginti padėtį, pažeisdamos sekliųjų vandenų ekosistemas, taip pat sugeriančias anglies dvideginį.

„Šios pažaidos gali vesti į anglies atpalaidavimą“, – pabrėžė Th. Frolicheris.

Paryžius, rugpjūčio 16 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode