Reklama 2

Mažeikiuose – tik ukrainiečiai

Ministerija skatina savivaldybes prisidėti prie migrantų integracijos

 

Pabėgėliai... Žodis, kuris pastaruoju metu nuolat skamba kone visose žiniasklaidos priemonėse. Vieni skelbiama informacija nuoširdžiai tiki, kiti mano, jog tai išpūstas reikalas, treti dėl susidariusios situacijos kaltina Europos Sąjungos vadovus. Kokia situacija yra Lietuvoje ir Mažeikiuose?

 

Kvotos gali didėti

 

Lietuvai buvo numatyta per 2016–2017-uosius skirti 325 pabėgėlius: 255 iš Italijos ir Graikijos bei 70 iš trečiųjų šalių. Vėliau Europos Komisija pasiūlė Lietuvai priimti dar 780 migrantų: iš Vengrijos siūloma perkelti 351 asmenį, iš Graikijos – 328 ir 101 iš Italijos. Daugiausia tai turėtų būti pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos, tačiau politologai mano, kad Europos Sąjungos (ES) šalims, tarp jų ir Lietuvai, siūlomos pabėgėlių kvotos, atsižvelgiant į realius pabėgėlių srautus, yra per mažos ir turės didėti.

Pasak šalies žiniasklaidos, Briuselis siūlo, kad, jei šalis dėl išskirtinių aplinkybių negalėtų dalyvauti šitame procese, jai reikėtų sumokėti tam tikrą lėšų dalį į ES biudžetą, priklausomai nuo ekonomikos dydžio. Be to, dar Europos Komisija (EK) siūlo, kad Briuselis galėtų pats nuspręsti, kada įvyksta krizė, ir nustatyti perkeliamų asmenų skaičių. Pabėgėlių skirstymo kvota paremta keturiais kriterijais: šalyje vyraujančiu nedarbu, kiek prieglobsčio prašymų šalis anksčiau yra gavusi, koks yra valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) dydis ir koks jos gyventojų skaičius.

Lietuva iki šiol buvo viena nepopuliariausių šalių tarp prieglobsčio prašytojų. 2014 m. Lietuvoje buvo pateikta 496 prieglobsčio prašymai, tačiau tenkinta vos 177 – didžiajai daliai prieglobsčio prašytojų buvo suteiktas ne pabėgėlio statusas, o vadinamoji papildoma apsauga. Iš visų prieglobsčio besiprašiusių asmenų 117 buvo iš Gruzijos, 99 iš Afganistano, 74 iš Rusijos, 70 iš Ukrainos.

Teks atskirti

Pasak Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus, Lietuvai teks išspręsti sudėtingą užduotį: „Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES narės, atsidūrė gana neįprastoje situacijoje. Iš vienos pusės, jos turi remtis pamatinėmis žmogaus teisių gynimo ir tolerancijos vertybėmis, kuriomis pagrįstas Europos valstybių narių sambūvis, iš kitos pusės, ES naujosios narės pirmą kartą moderniojoje epochoje susiduria su kitų rasių pabėgėliais, kuriems reikalinga pagalba, todėl Lietuvai teks išspręsti sudėtingą užduotį – atskirti tikrus karo pabėgėlius ir tariamus – ekonominius migrantus, kurie, pasinaudoję pabėgėlių vardu, bando prasmukti į valstybes.“

Ilgai neužsibus?

„Kaip matome iš pastarųjų įvykių, pabėgėliai veržiasi į kur kas labiau ekonomiškai išsivysčiusias senosios demokratijos Europos valstybes, kuriose tradiciškai užtikrinamos didesnės socialinės garantijos, todėl iš Lietuvos, manau, pabėgėliai stengsis kuo greičiau ištrūkti, bet, kol tai įvyks – pasekmės mūsų valstybei sunkiai prognozuojamos, todėl Lietuvai reikia aiškiai apibrėžti pagalbos karo pabėgėliams formas ir priemones, ar tai būtų ženkli darbo pagalbos dalis, nuveikiama nevyriausybinių organizacijų, finansiškai nepriklausomų nuo viešojo sektoriaus, ar tai būtų panaudojama neapmokama savanorių veikla“, – „Būdui žemaičių“ sakė Seimo narys K. Bartkevičius.

Iš centro – į savivaldybes

A. Pabedinskienės teigimu, Pabėgėlių priėmimo centre, kuris yra Rukloje, integracijos laikotarpiu, trunkančiu iki 8 mėnesių, kiekvieną mėnesį pabėgėliui mokama 71 euro piniginė pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms. Čia jis aprūpinamas gyvenamąja patalpa, būtiniausiais buities reikmenimis, drabužiais, padedama užsieniečiui susipažinti su gyvenimu Lietuvoje, mokoma lietuvių kalbos, visuomenės pažinimo.          

Vėliau, tęsiant metus truksiančią integraciją savivaldybėse, užsienietis gaus vienkartinę įsikūrimo išmoką – 456 eurus. Jam kas mėnesį taip pat bus mokama mėnesinė piniginė išmoka būsto nuomai, maistui, transportui, komunalinėms ir kitoms išlaidoms, o išmokos dydis priklausys nuo šeimos sudėties: vienas asmuo gaus 265 eurus, dviejų asmenų šeima – 326 eurus, trijų asmenų šeima – 489 eurus. Pabėgėliams taip pat priklausys ir išmokos vaikams.

Savivaldybės teritorijoje prieglobstį gavusiems užsieniečiams bus skiriami kuratoriai, padėsiantys išsinuomoti būstą. Jie dėl darbo galės kreiptis į Darbo biržą bei dėl socialinės paramos.

 

Kvotos neprivalomos

     

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, tikimasi, kad savivaldybės, įvertinusios savo galimybes, taip pat prisidės prie solidarumo, pasiūlydamos turimus savivaldybių būstus arba suteikdamos informaciją apie galimybes išsinuomoti būstą jų savivaldybėje. Ministerija kviečia metų pradžioje Pabėgėlių priėmimo centro organizuojamuose viešųjų pirkimų konkursuose dalyvauti ir savivaldybių socialinės paramos centrus, ypač tų savivaldybių, kurių teritorijose veikiančioms įmonėms trūksta darbuotojų. Privalomo skirstymo ar kvotų, pasak ministrės, savivaldybėms šiuo metu nenumatoma.  

Kuruoja NVO

A.Pabedinskienės teigimu, paramos integracijai laikotarpiu savivaldybės teritorijose pabėgėlius kuruoja nevyriausybinės organizacijos „Caritas“ bei Raudonasis Kryžius.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Mažeikių komiteto sekretorė Stasė Alčauskienė „Būdui žemaičių“ sakė, jog ta tema pirmadienį rengiamas seminaras Dzūkijoje: „Jį organizuoja Lietuvos Raudonasis Kryžius, kuriam vadovauja nauja generalinė sekretorė, anksčiau dirbusi su pabėgėliais, todėl manau, kad tuo klausimu ir bus kalbama, o kol kas dar jokios kitos informacijos neturime.“

Informacijos kol kas neturi ir Telšių vyskupijos Mažeikių parapijų „Caritai“.

Tarėsi su merais

Rugsėjo pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ministrė A. Pabedinskienė šį klausimą aptarė su savivaldybių vadovais. Savivaldybės skatintos prisidėti prie užsieniečių integracijos. „Finansinę naštą prisiima Europos Komisija, valstybė, o savivaldybės gali prisidėti, visų pirma, suteikdamos informacinę ir moralinę pagalbą“, – sakė ministrė.

Susitikime dalyvavo ir Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irena Macijauskienė: „Ministrė tarėsi, kiek kas gali apgyvendinti, suteikti darbo, jei turi pabėgėlio statusą ir laikiną registraciją.“

 

Gavo raštą 

„Dėl pabėgėlių klausimo gavome raštą, turime pateikti atsakymą, kiek galėtume šeimų priimti, – „Būdui žemaičių“ sakė Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys. – Nagrinėjome situaciją. Žinoma, patys savo per 600 žmonių turime laukiančių butų, bet jie turbūt supras, jei mes priimsime vieną kitą ukrainiečių šeimą iš karo vietovių, kur lietuviai buvo išvykę, ten dirbo, gyveno, o prasidėjus karui metė viską ir atvažiavo čia. Jau yra ir anksčiau atvykusių Mažeikiuose dirbančių ukrainiečų.“

Tikisi geranoriškumo

Ministrė A. Pabedinskienė sakė, jog pagalbos tikisi ir iš privačių asmenų: „Visuomenės parama labai reikalinga prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai į vietinę bendruomenę: ne tik būsto suteikimas, bet ir pagalba susipažįstant su mūsų šalies kultūra, tradicijomis, vertybėmis, lietuvių kalbos mokymas, teigiamas nusiteikimas. Mums visiems svarbu išmokti tolerancijos kitoniškumui ir padėti tiems, kuriems ši pagalba itin svarbi.“

Vertina įvairiai

Pasidomėjus mažeikiškių nuomone apie į Europos šalis plūstančius užsieniečius, dauguma baiminasi jų kultūros ir net galimų išpuolių, kai kurie piktinasi dėl, jų manymu, per didelių kasmėnesinių išmokų. Yra ir žmonių, manančių, jog čia sąmoningas kažkieno planas, bei kaltinančių ES vadovus dėl nesugebėjimo tinkamai vadovauti, dėl ko ateityje galį nelikti Europos.

Tik nedidelė dalis kalbintų žmonių pasirengę kitataučiams padėti.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode