Reklama 2

Plintant kiaulių marui, siūloma naikinti išmokas už šernus


 

Afrikiniam kiaulių marui toliau plintant ir baigiant apimti visą Lietuvą, svarstoma nebemokėti išmokų už sumedžiotas suaugusias šernų pateles.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika sako, kad tokia paskata nepasiteisino.

„Turime minčių nutraukti tą skatinimą, nes matome, kad tas šiek tiek padeda, bet mažai. Geriau lėšų skirsime sklaidai ir kontrolei. Vyksta svarstymai. Nemokėsime gal net ir už pateles“ – BNS pranešė D. Remeika.

Jo teigimu, sprendimas bus priimtas po konsultacijų Vyriausybėje. 

Dabar 100 eurų išmokas medžiotojai gauna už sumedžiotas vyresnes negu 2 metų pateles. Pernai  ši išmoka porai mėnesių buvo padidinta iki 300 eurų, bet kaip parodė praktika, tai medžiotojų nesuviliojo – šernų sumedžiota tik 10-15 proc. daugiau. 

Veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet iki liepos tokių išmokų išmokėta už 625 šernes.   

D. Remeika sako, kad medžiotojai galėtų labiau prisidėti mažinant šernų populiaciją ir maras plistų lėčiau.  

„Šernas brangesnis negu išmoka už jo nušovimą, ir ji nesuvilioja“, – daro išvadą VMVT vadovas. 

Po pusmečio maras išplis po visą Lietuvą

D. Remeikos teigimu, šernų maras plinta ir greitai apims visą Lietuvą. 

„Virusas ima naujas teritorijas, tik laiko klausimas, kada likusią Žemaitijos dalį apims, ir padengs (sergantys) šernai visą Lietuvos teritoriją (...) Matyt, kokia pusė metų, gal metai ir bus visa Lietuvos teritorija okupuota maru sergančių šernų“, – prognozuoja D. Remeika. 

Jo teigimu, paskutiniam šalies regionui, neapimtam šernų maro, – Žemaitijai – didžiausias spaudimas daromas iš Lietuvos rytų, Karaliaučiaus ir Latvijos šiaurės. 

Pasak jo, užuot šernus medžioję, medžiotojai nesistengia pristabdyti maro plitimo. Tačiau, anot jo, Lietuvoje maras plinta lėčiau negu kaimyninėse šalyse: „Estijos visa teritorija apimta, Latvijos likę kokie 5-10 proc.“.  

Slepiama informacija apie sumedžiotus šernus 

D. Remeika neigia įtarimus, kad kai kurie medžiotojai gali slėpti realų sumedžiotų šernų skaičių. 

„Tyrimo nepadarysi miške, rajono centre, jie atliekami tik Vilniuje. Priklausomai kada sumedžiotas šernas. Čia ne gaisrinė, niekas nevažiuoja su švyturėliais. Be to, tyrimų skaičius milžiniškas. Užima šiek tiek laiko“, – sakė D. Remeika. 

Laboratorijoje, kur tiriami maro atvejai, dirba 12 tyrėjų. Per parą ištiriama apie 300 mėginių, o jeigu  užsikrėtė kiaulės, – apie 600. VMVT tikinimu, mėginys ištiriamas per parą. 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad tyrimai užtrunka ilgiau nei savaitę: „Medžiotojams yra našta, šerną turi saugoti šaldiklyje, negali net išvežti iš medžioklės plotų. O jeigu sumedžiojama keli ar keliolika šernų?“

K. Mažeika įsitikinęs, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba turi dvigubai pagreitinti šernų tyrimus.

„Medžiotojai nuslėpdami šernus, problemą tik gilina, nors turėtų prisidėti prie jos sprendimo, nes valstybė moka už sumedžiotus šernus ir jų utilizavimą. Nes maras plinta į kiaulių ūkius pas ūkininkus“, – BNS sakė Seimo narys.  

Anot jo, Vilkaviškio rajono medžiotojų būrelis „Karkliniai“, kuriam priklauso tik 1,6 proc. medžioklės plotų, per pirmą pusmetį sumedžiojo 37 gyvūnus, arba 28 proc. rajone sumedžiotų šernų (134).

„Klubas, turintis 1,6 proc. medžioklės plotų, sumedžioja beveik trečdalį rajono šernų? Atsitiktinumas? Manau, kad ne, nes nepasikeitė nei medžioklės intensyvumas, nei šernų tankumas. Greičiausiai šernai kitur neapskaitomi“, – BNS kalbėjo parlamentaras.  

VMVT duomenimis, šiemet kiaulių maras nustatytas 10-yje naujų šalies rajonų, 38-iuose kiaulių ūkiuose, o vien šią savaitę – dar dviejuose ūkiuose, per pusmetį sunaikinta daugiau kaip 2,3 tūkst. kiaulių. 

Nuo šių metų pradžios maras patvirtintas daugiau kaip pusantro tūkstančių šernų, o jų gaišenų randama kiekvieną savaitę. Ligos atvejai pastaruoju metu užregistruoti Telšių ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose ankščiau šio užkrato nebuvo.   

Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje sumedžiota apie 14,4 tūkst. šernų.

 Autorė: Sniegė Balčiūnaitė

Vilnius, liepos 29 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode