Reklama 2

Kas išloš: sutikę ar atsisakę?

Būstus atnaujinti raginantys valdininkai atsakomybės neprisiima

Pabodusi tema – daugiabučių renovacija – ilgainiui vis labiau visuomenėje eskaluojama. Valdžios atstovai ragina gyventojus atnaujinti savo būstus, o šie baiminasi ne tik aukštų kainų, bet ir nekokybiškų investicinių projektų, prastai atliktų statybinių darbų ir vis populiarėjančio rangovo bankroto, kurio pasekmė – geriausiu atveju – prarasta darbų garantija.

Antrasis etapas stringa

Seimo narys Kęstutis Bartkevičius „Būdui žemaičių“ sakė, jog,atsižvelgus į pateiktą Aplinkos ministerijos informaciją dėl daugiabučių namų renovacijos Mažeikiuose, džiaugiasi, kad pirmasis renovacijos etapas praėjo sėkmingai, ko negalintis pasakyti apie antrąjį: „Pirmajame etape buvo parengta 16 investicinių planų, iš kurių gyventojai pritarė 15-kai. Dešimt namų baigti ir priduoti Valstybinei komisijai, o penkiuose dar vyksta rangos darbai. Antrajame etape buvo parengti 82 investiciniai planai, iš kurių patvirtinti tik penki. Keturiuose daugiabučiuose vyksta rangos darbai, vienasnamas nusipirko rangos darbus, tačiau kol kas nėra banko pritarimo dėl projekto finansavimo.“

Ragina suskubti

Savivaldybės meras Antanas Tenys ragina mažeikiškius suskubti: „Nors jau ir antroji programa eina į pabaigą, tačiau dar galima suspėti. Kiek turiu informacijos, daugiabučių namų renovacijai didesnės paramos nebus ir daugiau jos ateity nebus išvis, nes namai yra privati nuosavybė. Tie, kurie nesirenovuos, galės galvoti, kaip jiems gyventi. Niekas jų nerems. Kelis kartus domėjausi ir Vyriausybėje, ir Aplinkos ministerijoje, kaip bus ateityje, gal kompensacijos didės, tačiau man buvo pasakyta, jog tokių lėšų ES daugiau nebeskirs, todėl noriu paraginti gyventojus dar kartą pagalvoti. Bijau, kad, pasibaigus terminui, lėšas pasiims kiti miestai ir renovuos savo namus, o mūsų gyventojai paliks nuskriausti. Gal jie dabar galvoja, kad laimi, tačiau paskui to gailėsis. Valstybė ir taip vos nedaro nusižengimo, finansuodama privačią nuosavybę. Kuo skiriasi individualių namų gyventojai? Jei man duotų kompensacijos ir 20 proc., vis tiek imčiau, o jie neima 40 proc., o namą reikės susitvarkyti. Tik jau savo lėšomis.“

Už renovaciją pasisakė ir „Būdo žemaičių“ pakalbintas Savivaldybės administracijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas, kuruojantis šią sritį, Saulius Šiurys: „Anksčiau ar vėliau gyvenimo sąlygos blogės, nes sovietmečiu statyti namai jau trupa. Galbūt žmonės argumentuoja, kad per brangu, galbūt meškos paslaugą padarė Mažeikių įvardijimas probleminiu rajonu, valstybei suteikiant 85 proc. paramą, o dabar remia tik 40 procentų. Žmonės lygina, kodėl anksčiau reikėjo mokėti tik 15 proc. , o dabar 60, bet, kaip girdim, nežadama ką nors keisti, sakoma, jog rėmimas tik mažės, o nedidės, energetika taip pat nepigs.“

Geresnė antroji?

Pasak mero, pagal atitinkančius būtinus renovacijai kriterijus (namas turi būti pradėtas statyti iki 1993 m., jo šilumos energijos sąnaudos turėtų viršyti 150 kWh/m2 per metus, – aut. past.), atrinktų namų iš pradžių pritarė net 90–95 procentai gyventojų: „O kai parengė investicinius projektus ir gyventojai pamatė kainas, atšoko. Dažnai būna, kad dauguma namo gyventojų pritaria, bet atsiranda vienas prieštaraujantis ir įtikina kitus. Žinau ne vieną namą, kur taip atsitiko.“

A. Tenys tikina, jog atnaujinti namą tikrai apsimoka: „Antroji programa geresnė. Pirmajai kompensavo 85 proc., bet, jei neturi savo lėšų, reikėjo imti paskolas. Antrojoje – kompensuojama tik 40 proc., tačiau nereikia imti kredito, tai daro namo administratorius arba, jei yra, namo bendrija, todėl manau, kad ši programa yra net geresnė.“

Mažeikiai sustojo

Mero teigimu, Mažeikiuose daugiabučių renovacijai įtakos turi ir nebrangios šildymo paslaugos: „Pas mus pigi šildymo kaina ir dėl to žmonės negali pasiskaičiuoti greito atsipirkimo. Kitose savivaldybėse, kaip pavyzdžiui, Pakruojyje, kur šildymo kaina dvigubai didesnė, ten greitai atsiperka. Lazdijai, Druskininkai, Varėna renovuojasi sparčiai, o Mažeikiai sustojo.“

Nauda akivaizdi?

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Jonas Jurkus įsitikinęs, jog išloš tie būstų savininkai, kurių namai atanujinti. Pasak jo, išlaidos šildymui siekia 10–40 proc. buvusių iki namo renovacijos šildymo išlaidų. „Be to, pagerėja namo estetinis vaizdas, nereikia namo smulkių remontų, tokių kaip tarpblokinių siūlių užtaisymų, stogo dangos remonto, trūkusių vandentiekio, šildymo vamzdynų, uždaromosios armatūros remonto ir t. t., pailgės pastatų eksploatacijos laikas“, – „Būdui žemaičių“ vardijo renovacijos teigiamus aspektus J. Jurkus, pridurdamas, jog Europos Sąjungos lėšomis sutvarkoma ir namo aplinka. Pasak jo, atnaujintuose namuose pakilo ir butų vertė.

Galima pirkti

Savivaldybės mero A. Tenio teigimu, norint parduoti butą, galima tai padaryti su visais įsipareigojimais, o butų nerenovuotuose namuose pardavimas apribotas: „2007–2013 m. ES struktūrinės paramos programavimo laikotarpiu savivaldybėms nebuvo leidžiama pirkti butų, o 2014–2020 m. laikotarpiui išleistas naujas potvarkis ir paskirti pinigai socialinio būsto tvarkymui. Pagal aprašą galima visą namą tvarkyti ir pirkti butus, kad greičiau pasiektų eilėje stovinčius gyventojus, bet pirkti galima tik C kategorijos namus, o tai reiškia renovuotus.“

Renovacijai nepritarė

Ventos g. 29-ajame name butą turintis Savivaldybės mero patarėjas Vygandas Ostrauskis nepritarė namo renovacijai ir, šaltinių teigimu, agitavo gyventojus nesutikti, tačiau kitų namų gyventojus raginantis pritarti modernizavimui. „Aš esu eilinis gyventojas, kuris turi vieną balsą. Mano nuomone, pagal gerus investicinius projektus renovacija būtina, naudinga ir reikalinga. Jei parengtame investiciniame projekte gyventojai randa klaidų ar jų netenkina nė vienas variantas, nenuostabu, kad ir nepritaria. Manau, kad pradžių pradžia yra gera investicinio projekto kokybė ir jo tinkamas pristatymas gyventojams, – „Būdui žemaičių“ sakė mero patarėjas. – Dėl savo buto nenoriu komentuoti, nes esu savo name pasakęs, kad pritarsiu daugumos nuomonei. Buvo išankstinis gyventojų nusistatymas nepritarti nė vienam investicinio projekto variantui, nes jie, gyventojų akimis žiūrint, per brangūs ir buvo klaidelių.“

Už protingą renovaciją

„Renovacija renovacijai nelygi“, – pastebėjo UAB „Tavo pastogė“ direktorius Antanas Naujokas. Pasak jo, namai sensta, reikia juos tvarkyti, tačiau dirbant atsiranda problemų. „Čia negali atsakyti už ar prieš renovaciją. Visada reikia skaičiuoti, viskas kainuoja pinigus. Tai gyventojų pinigai. Reikia taip, kaip sau skaičiuoti, o po to tik galima priimti racionalų sprendimą, – Būdui žemaičių“ sakė paklaustas nuomonės A. Naujokas. – Kaip ir su automobiliais. Ragina pirkti naujus, kurie mažai teršia aplinką, bet tam reikia pinigų, o nuvažiuoti tą patį atstumą galima ir su senu.“

A. Naujoko nuomone, renovacijos procesas galėjo vykti ir sklandžiau: „Daug gražių pasakymų, deklaruojamų aukštų valdininkų, kad nereikės žmonėms pinigų prisidėti, pakaks iš sutaupytos šilumos ir t. t., bet ne viskas taip buvo. Tai parodo, kad mažai renovuojasi ir Mažeikiuose.“

Pasak A. Naujoko, trūko viešumo, elementarių ekonominių skaičiavimų. „Reikia tikėtis, gal kada nors geriau bus, o taupyti gyventojams šilumą mes padedame ir be renovacijos, atlikdami savo mikrorenovaciją, kuri pasiteisina“, – tvirtino „Tavo pastogės“ vadovas.

Lieka be garantijų

Žemaitijos g. 41 namo gyventojai, bankrutavus darbus atlikusiai UAB „Ekvada“, netenka sutartyje numatytos penkerių metų garantijos atliktiems darbams. Buvęs bendrovės vadovas, dabar prisistatęs atstovu, Raimondas Adomaitis, iš pradžių nenorėjęs kalbėti su „Būdu žemaičių“, vėliau atsivėrė: „Bankrutuojam. Pinigus Savivaldybė pervedė, nes darbai užbaigti gruodį. Ir taip vėlavo. Pagal įsipareigojimus turi sumokėti per tris mėnesius. Namas dar, kiek žinau, nėra priduotas. O dėl garantijų – reikia žiūrėti pagal įstatymą.“

Šaltinių teigimu, pastangas pinigus pervesti bankrutuojančiai įmonei dėjo mero patarėjas V. Ostrauskis, esą susijęs su UAB „Ekvada“. Pats V. Ostrauskis „Būdui žemaičių“ tai neigė, sakydamas, jog kalba ėjusi tik apie tai, kad „Ekvada“ nebuvo sumokėjusi visos sumos už liftą šią paslaugą teikiančiai įmonei, kuri nedavė dokumentų nei „Ekvadai“, nei Savivaldybei. „Buvo ieškoma būdų, kaip, kas galėtų sumokėti liftininkui, kad būtų galima gauti dokumentus. Kiek žinau, tai padaryta. Apie pavedimus „Ekvadai“ nė kalbos nebuvo ir negalėjo būti.“

Kalbant apie garantijų suteikimą Žemaitijos g. 41 namui, V. Ostrauskis sakė, jog tai turi vykti įstatymų numatyta tvarka, kai bus vykdoma „Ekvados“ likvidavimo procedūra: „Bet daugeliu atvejų teisių perėmėjo ir nebebūna“, – tikino mero pavaduotojas.

Namą administruojančios „Tavo pastogės“ direktorius A. Naujokas viliasi, kad namuose, kurių rangovai bankrutavo, darbai buvo atlikti tinkamai: „Keletas namų Mažeikiuose lieka be garantijos. Jei rangovas numirė, iš „nabašniko“ nieko nepareikalausi.“

Pasak S. Šiurio, respublikoje yra ne vienas ir ne du tokie atvejai: „Nuo šito vaistų nėra. Valstybė ar Savivaldybė už rangovus neatsako.“

Paramą tęs

K. Bartkevičiaus teigimu, Valstybės parama daugiabučių namų modernizavimui bus tęsiama, suteikiant lengvatinį kreditą su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis iki 20 metų laikotarpiui, kompensuojama 15 procentų investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, teikiama papildoma valstybės parama klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. „Įgyvendinus projektus iki 2016 m. liepos 1 dienos bendra valstybės parama sudaro 40 proc., vėliau įgyvendinamiems projektams papildoma parama iš Klimato kaitos programos lėšų kasmet mažinama po 5 proc. ir 2020 m. sudarys 30 proc. Iki 2015 m. spalio 1 d. apmokama 100 procentų. Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, siūlydama nustatyti, kad 100 procentų projekto parengimo išlaidos apmokamos, jeigu projekto parengimo sutartis sudaryta iki 2015 m. spalio 1 d. Taip pat apmokamos arba kompensuojamos statybos techninės priežiūros ir projektų įgyvendinimo administravimo išlaidos: iki 2015 m. spalio 1 d. apmokama 100 procentų. Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, siūlydama šį terminą pratęsti iki 2016 m. liepos 1 d. Be to, padengiamos visos išlaidos nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją“, – „Būdui žemaičių“ sakė Seimo narys.

Pasak K. Bartkevičiaus, šiuo metu Lietuvoje renovuojama per 1 300 daugiabučių namų, dirba 300 organizacijų: „Tačiau reikia pripažinti, kad daugiabučių renovacijos segmente labai trūksta rangovinių pajėgumų. Valstybės paramai laipsniškai mažėjant raginčiau gyventojus kuo greičiau apsispręsti dėl daugiabučių namų modernizacijos.“

Komentarai  

+1 #1 apas 2015-09-21 12:33
Antras etapas stringa todėl,kad neita pirmo etapo pramintu taku,o pasukta į šalutinį šunkelį,sumažinant gyventojams skirtą paramą daugiau kaip du kartus.Tai tas pats,kai už tą pačią prekę staigiai reikia mokėti daugiau kaip du kartus brangiau.Tą pokytį reikėjo daryti ne taip staigiai,o pakeisti tik 1,5 karto,o ne daugiau kaip 2 kartus.
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode