Reklama 2

Našlaičius vaikus – į šeimas

Vykdoma institucinių vaikų globos namų reforma

Šalies Prezidentės iniciatyva iki 2020 metų nuspręsta panaikinti valstybines vaikų globos įstaigas, vaikus apgyvendinant šeimose arba įsteigtose šeimynose.

Mažeikių globos įstaigoje jau įsteigtos dvi šeimynos, dar kelias ketinama įkurti vėliau, senelius perkėlus į įstaigos filialą Plinkšėse.

Reformos idėja ir nauda

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šalyje veikia 95 vaikų globos namai, kuriuose gyvena apie pusketvirto tūkstančio vaikų. Pasak žiniasklaidos, Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, tėvų neturintys vaikai turėtų būti globojami tik šeimynoje ir šeimose. Ministrė Algimanta Pabedinskienė metų pradžioje pažadėjo, kad gavusi savivaldybių pasiūlymus, kurių dauguma pritaria idėjai laipsniškai atsisakyti institucinės vaikų globos, reformą pradės jau 2015 m. kovą.

Pasak ministrės, pertvarkos procese didžiausias vaidmuo atitenka savivaldybėms, nes joms geriausiai pažįstami gyventojų poreikiai, be to, savivaldybės atsako už socialinės pagalbos teikimo užtikrinimą savo gyventojams, todėl turi užtikrinti reikiamą pagalbą vaikams, o ministerija tik padėsianti. A. Pabedinskienės teigimu, pertvarka būsianti naudinga dėl naujai teikiamų paslaugų ir pačioms savivaldybėms.

Aptarė situaciją

Rugsėjo 3 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrė buvo sukvietusi savivaldybių vadovus. Mažeikiams atstovavo vicemerė Irena Macijauskienė. Pasak jos, vienas iš aptariamų klausimų buvo vaikų globos namų reforma: „Per 2014–2020 metus numatyta valstybines globos įstaigas atiduoti savivaldybėms. Taip siekiama skatinti savus žmones ugdyti pilietiškumą, kad našlaičius vaikus žmonės pasiimtų į savo šeimas, o jei taip nėra, reikia pertvarkyti globos namus, juose įsteigiant šeimynas. Ministrė susitikime ir domėjosi, kaip šiuo klausimu tvarkosi savivaldybės.“

Vienintelė institucija

Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namuose greta 28 senelių yra ir 42 vietos tėvų globos netekusiems rajono vaikams. Šiuo metu, pasak įstaigos vadovės Birutės Vaičkienės, gyvena per 40 vaikų, kurių amžius nuo 2 mėnesių iki 18 metų: „Dabar turime tik 4 ikimokyklinio amžiaus vaikus. Visi kiti lanko bendrojo lavinimo mokyklas, studijuoja technikos mokyklose. Dominuoja vidurinio ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai. Jų niekas nenori įvaikinti ar globoti. Dažnai tenka spręsti paauglių elgesio ir emocijų problemas. Gaila, kai tokio amžiaus vaikų atsisako tikri tėvai ar globėjai. Šiuo metu tokiems vaikams mūsų įstaiga – vienintelė institucija, kur jiems teikiamos socialinės paslaugos. Žinoma, mūsų institucija taip pat ruošiasi permainoms, siekiant prisitaikyti prie socialinei politikai keliamų uždavinių bei pagerinti socialinių paslaugų teikimą tėvų globos netekusiems vaikams. Mes pritariame, kad ne vieta vaikams gyventi institucijoje, ir esame pasiruošę tokiems vaikams teikti įvairiapusę socialinę pagalbą.“

Surengė akciją

„Atsiliepdami į Prezidentės ir SADM kvietimus ir siekdami rasti vaikams bent trumpalaikius savanorius globėjus šiemet organizavome akciją „Atverk duris“. Deja, į mūsų prašymus atsiliepė tik nedaugelis. Norint, kad šie vaikai išvyktų gyventi į globėjų šeimynas, reikėtų rajone sukurti dar bent 5 šeimynas. Kol kas tokių pokyčių nenusimato, – „Būdui žemaičių“ sakė Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorė. – Plinkšių filiale vyksta rekonstrukcijos darbai. Nors jie ne taip sklandžiai vyksta, kaip norėtųsi, tačiau tikime, kad darbus pabaigus ir ten perkėlus senelius, atsiras galimybė labiau optimizuoti socialinių paslaugų teikimą tėvų globos netekusiems vaikams ir mūsų dabartiniuose Globos namuose.“

Yra skirtumas

„Visi norime, kad vaikai gyventų šeimose ar šeimynose, bet realiai tai nevyksta, – „Būdui žemaičių“ sakė B. Vaičkienė. Pasak jos, nors vaikai Globos namuose gyvena šeimynomis, tačiau jos skiriasi nuo tikrosios šeimynos: „Darbuotojai dirbdami pamainomis keičiasi, be to, viename pastate gyvena 40 vaikų. Tikroji šeimyna – tai tokia pat juridinį statusą turinti institucija, kuri globoja tik 6–10 vaikų, gyvena nuosavame name, yra viena mama ir tėtis. Tai artimesnis šeimai modelis. Jiems taikomos lankstesnės sąlygos, mažesni reikalavimai. Jiems nereikalingos licencijos socialinių ar kitokių paslaugų teikimui. Mūsų rajone yra 2 tokios šeimynos.“

Nevienodai finansuojamos

Savivaldybės meras Antanas Tenys abejoja, ar bus galima visai panaikinti globos įstaigas ir vaikus perduoti šeimynoms. Pasak jo, bent jau dienos centrai turėtų išlikti. „Tą padaryti reikia tam tikrų svertų. Galime uždaryti namus, bet kur tie vaikai toliau bus? Didžiausia neteisybė, kad globos įstaigos yra nevienodai remiamos. Valstybiniai globos namai gauna kitokį finansavimą, o savivaldybėms (Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namai priklauso Savivaldybei, – aut. past.) lieka spręsti pačioms. Dėl to nesutarėme ir Telšių regioninės plėtros taryboje, kai buvo kalbama apie projektų finansavimą. Mes atsisakėme jame dalyvauti. Telšiai ir Plungė turi valstybines globos įstaigas, tai kodėl mes savo dalį iš Europos Sąjungos pinigų turėtume atiduoti jiems, nors Mažeikių vaikų ten nėra“, – „Būdui žemaičių“ sakė A. Tenys, pridurdamas, jog Regioninės plėtros taryboje sutarta tik dėl Mažeikių rajono senelių, gyvenančių kitų apskrities savivaldybių globos namuose.

Norinčių nedaug

Pasak mero, pertvarka vyksta pačiuose vaikų namuose: „Kuriamos atskiros šeimynos po 8 vaikus, kaip reikalaujama. Šios veiklos vykdymui reikėjo gauti leidimą, priešingu atveju būtų tekę vaikus išvežti į kitas savivaldybes, kurios juos pasirengusios priimti. Aišku, sveikintina iniciatyva, jei atsirastų tokių žmonių, kurie imtųsi vaikų priežiūros. Nuolat per visuomenės informavimo priemones prašome žmonių bent vasarai pasiimti į šeimas našlaičius, bet ir tai nedaug yra norinčių“, – „Būdui žemaičių“ sakė meras A. Tenys.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode