Reklama 2

Ar valgant arbūzų sėklas galima susirgti apendicitu?


 

Mūsų sveikata nuo seniausių laikų apipinta įvairiais mitais ir, nepaisant medicinos pažangos, jais dar tiki nemažai žmonių. Sergant negalima plauti galvos, juokas gamina vitaminą C, tik saldėsius mėgstantys žmonės suserga cukralige, o pakilusią temperatūrą reikia kuo greičiau mažinti – panašias „tiesas“ tikriausiai girdėjote ne vieną kartą.

Keisčiausiais žinomais mitais pasidalijo ir „BENU vaistinės“ feisbuko paskyros sekėjai, o juos pakomentavo vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė, rašoma pranešime spaudai.

1. Valgant arbūzų sėklas galima susirgti apendicitu (Inga)

Apendicitas yra aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas, kurį sukelia mikrobai, į šią ataugą patekę tiesiai iš žarnyno – per kraują arba limfą. Būdingiausias apendicito simptomas yra pilvo skausmas, dažniausiai prasidedantis vakare, naktį ar paryčiais. Iš pradžių ima skaudėti viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje ar ties bamba, o po kelių valandų skausmas sustiprėja ir pereina į dešiniąją klubinę sritį. Atsiranda pykinimas, vėmimas, kartais – viduriavimas. Visais atvejais pakyla kūno temperatūra.

Apendicitą sukelia uždegimas kirmėlinėje ataugoje, kai trombas uždaro ją maitinančią kraujagyslę arba užkemša spindį. Tad netiesa, kad apendicitą gali sukelti arbūzų ar kitų vaisių sėklos – maistas šiai ligai įtakos neturi.

2. Jeigu kūdikis žagsi, vadinasi, jam šalta (Viktorija)

Retais atvejais žagsėjimas išties gali atsirasti dėl šalčio, vis dėlto dažniausiai tai būna natūrali reakcija į motinos krūties žindimą. Kūdikis žagsėti pradeda tuomet, kai „suvalgo“ daug oro arba persivalgo.

Persivalgius pilnas vaiko skrandis spaudžia diafragmą ir dirgina nervų galūnėles. Tuomet jos ima susitraukinėti, o plaučiai – traukti orą. Dėl šios priežasties atsiranda specifinis žagsulio garsas. Medicininė pagalba šiuo atveju reikalinga itin retai, mat žagsėjimas savaime baigiasi po kelių minučių.

3. Pakilusią temperatūrą reikia kuo greičiau „numušti“ (Vaida)

Pakilusi temperatūra – normali ir netgi pageidautina organizmo reakcija į ligas ir traumas. Esant aukštesnei temperatūrai, organizmas kovoja su bakterijų, virusų ir kenksmingų medžiagų invazija, todėl mažinti karščiavimą reikia toli gražu ne visada. Jei žmogus neserga lėtinėmis ligomis, temperatūrą mažinančius vaistus patariama vartoti tik stipriai karščiuojant (virš 38 °C), kai organizmas tikrai alinamas. Jei temperatūra mažesnė nei 38 °C, pakanka šiltos arbatos ir vėsių kompresų.

4. Nedėvėdamas kepurės šaltą dieną, susirgsi meningitu (Alma)

Meningitas yra infekcinė liga, pažeidžianti galvos smegenų dangalus. Meningitą gali sukelti gausybė įvairių mikroorganizmų, o retkarčiais jį lemia net tokie neinfekciniai veiksniai kaip alergija, radiacija ar intoksikacija.

Dažniausiai, apie 90 proc. atvejų, meningitą sukelia įvairūs virusai ir infekcijos. Šaltis ar karštis, kepurės buvimas ar nebuvimas, jeigu šalia nesama infekcijos šaltinio – sergančio žmogaus, – nėra lemtingi faktoriai.

Vis dėlto visiškai neigti šalčio vaidmens negalima – temperatūrų skirtumai silpnina mūsų imuninę sistemą ir ji prasčiau kovoja su ligų sukėlėjais. Tad saugotis reikia visada: išsimaudžius tuoj pat neiti į lauką, gerai išsidžiovinti plaukus, atvėsti po intensyvios treniruotės prieš vykstant namo.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode