Reklama 2

Neaiškumai – dėl renovacijos

Pakeistas investicinis projektas supriešino namo gyventojus

Į pirmąjį „vagoną“, kai buvo daugiabučių renovacijai skiriama 85 procentų parama, nepanorėję įlipti P. Vileišio g. 6-ojo namo gyventojai suskubo namo atnaujinimo darbus pradėti pernai pagal JESSICA programą, kai Vyriausybės sprendimu iki š. m. spalio dar teikiama 40 procentų parama.

Praėjusių metų rudenį atnaujinti savo būstus nusprendę namo gyventojai vos nepasiliko statybų vajuje.

 

Priešistorija

Kovo mėnesį gyventojai pastebėjo, kad projekte pateikti fasado šiltinimo sprendiniai prieštarauja gyventojų patvirtintam projektui. Gegužės mėnesį atliktas investicijų plano pakeitimas, kuriame numatytas jau kitoks fasadų šiltinimo būdas. Pasak gyventojų, nesuderinus su jais, antrą kartą nupirkti nauji fasado šiltinimo darbai ir sudaryta nauja sutartis su laimėjusia konkursą rangove – UAB „Tilta“.

Pasak gyventojų, šiemet pakeistas Statybos techninis reglamentas, kad techninis projektas negali būti derinamas be gyventojų pritarimo. Tik gyventojams sutikus su pakeitimais, Savivaldybė gali išduoti modernizavimui leidimą. Šiuo atveju, gyventojų teigimu, leidimas išduotas be pastato bendraturčių sutikimo ir dar prieš pasirašant ant projekto Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA).

Gyventojai mano, jog taip daryta sąmoningai, kad nebūtų kur trauktis ir jie privalėtų pritarti pakoreguotam investiciniam projektui. Pradėjus aiškintis situaciją, pasak kai kurių gyventojų, „Admituras“ pradėjęs rinkti gyventojų parašus atgaline data, tačiau surinkti reikiamo parašų skaičiaus nepavykę. Kai kurie gyventojai „Būdui žemaičių“ sakė, jog ir informacijos gauti iš administruojančios įmonės nesisekė.

Liepos mėnesį sukviestas susirinkimas. Jame gyventojai nepritarė projekto korekcijai. Investiciniame plane numatyta fasado sienų šiltinimui iš išorės suma – 548 tūkst. litų. Pirmasis pirkimas įvykdytas už 578 tūkst. litų. Antrasis pirkimas, jau iš kito subrangovo, nes pirmasis, teigiama, neturėjęs sertifikato medžiagoms, atsiėjo 400 tūkst. litų. Tokiu atveju, gyventojų nuomone, dingsta 148 tūkst. litų, kurie turėtų būti sutaupyti ir sumažintas gyventojams kreditas.

Liepos 13 d. P. Vileišio g. 6-ojo namo butų savininkai, prašydami sustabdyti renovacijos darbus ir patikrinti, ar teisėtai išduotas Savivaldybės leidimas, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo statybos inspekciją, kuri tvirtino, jog pažeidimų esą nerasta, ir į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką. Iš pastarojo atsakymas dar negautas.

Pritarė pakeitimams

Neseniai minėto namo gyventojai vis tik pritarė investicinio plano pakeitimams, baimindamiesi, kad gali likti prie suskilusios geldos, jei nespės užbaigti renovacijos iki spalio. Mažeikių seniūnijos salėje rugpjūčio 21 d. vykusiame susirinkime iš 37 balsavusių butų savininkų 30 pritarė plano pakeitimams. Vienas biuletenis atmestas kaip negaliojantis, o šeši namo gyventojai balsavo „prieš“. Pasak administruojančios bendrovės atstovų, tikimasi renovacijos darbus suspėti užbaigti laiku.

Palaikė mažumą

Ne pirmame susirinkime dalyvavęs Savivaldybės tarybos narys Alvydas Balčiūnas gynė mažumos nuomonę. „Buvo paruoštas investicinis projektas. Fasadas kainavo 548 tūkst. Lt. Padarė pirkimą. Per tą laiką pasirodė, kad fasado plokštė netinka, tai kodėl investicinio projekto rengėjas ją įtraukė? Kodėl jis nepatikrino sertifikato? Investicinio projekto rengėjas kartu su „Admituru“ pakoregavo projektą ir daro naują pirkimą. Jie pateikė BETA`i, bet nesuderino su gyventojais ir tik dabar bando tai padaryti. Gavę BET`os pritarimą, jie pradėjo vykdyti projektą už 400 tūkst. litų, atsirado skirtumas 147 tūkst. Lt, o jie formuoja už tą pačią kainą ir sako, kad viskas gerai“, – po susirinkimo „Būdui žemaičių“ sakė A. Balčiūnas.

Gynė daugumą

Susirinkime taip pat dalyvavusi Savivaldybės tarybos narė Laima Nagienė stojo daugumos pusėn. „Žmonės kaišiojo pagalius į ratus ir tada, kai buvo galima renovaciją atlikti primokant tik 15 procentų. Aš buvau susirinkime. Ir dabar žmonės galvoja, kad pasisamdys iš gatvės bet kokį darbininką, kuris atliks renovaciją. Didžiausia problema, kad pirmuoju atveju buvo siūloma nesertifikuota plokštė, o tuo atveju Europos Sąjungos pinigų mums nematyti, todėl projektas dabar bus vykdomas perkant sertifikuotą fasado medžiagą. Kainos vienodos, tačiau žmonės mano, kad galima išvis pigiai padaryti, bet pirmiausia reikia būti statybininku ir įsigilinti, kiek kas kainuoja. Žmonės pavargę ir be reikalo keliamas triukšmas“, – „Būdui žemaičių“ tvirtino L. Nagienė.

Nepirkę karkaso

„Pirmu pirkimu nupirko visą namą. Vėliau išdalinta į dvi dalis – viršutinę ir apatinę. Pirmame pirkime buvo įtrauktas fasado karkasas, o antruoju pirkimu tereikėjo pirkti tik šiltinimo medžiagą ir plokštes, todėl suma išėjo mažesnė. Yra protokolai, kad keičiamos investicijos, prabalsuota gyventojų. Skubame atlikti renovaciją, nes kitaip prapuls JESSICA programos skiriamos lėšos“, – „Būdui žemaičių“ padėtį aiškino UAB „Admituras“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Juzumas.

Panašiai tvirtino ir „Būdo žemaičių“ pakalbintas UAB „Tilta“ direktorius Rimantas Vaitkevičius: „Nėra nupirkta pigiau. Antruoju pirkimu nupirkta dalis darbų, kurie pirmą kartą nebuvo nupirkti. Gyventojai galėtų atlikti bandomąjį pirkimą su tokiomis medžiagomis, kuriomis mes padarėme, ir įsitikintų, kiek kainuoja. Mes nesame nei brangiausi, nei pigiausi. Esame vidutiniai. Gal esame kvaili, jog pirmą pirkimą nepaskaitėme dokumentų, o vėliau jie nepateikė medžiagos sertifikato. Vienas tik namas Ignalinoje bando dirbti su jų medžiagomis, o visi kiti miestai medžiagas pakeitę.“

Neįžvelgia neskaidrumo?

Nesutikę su projekto pakeitimu gyventojai kreipėsi į Savivaldybės tarybos narę, finansininkę Laimutę Kačerauskienę: „Turiu žinių bagažą. Visą gyvenimą turėjau reikalų su Statybos banku, pati tikrinau dokumentus. Mano finansuota ir ligoninės statyba, ir 18 daugiabučių namų, Senamiesčio pagrindinė mokykla, nemažai darželių.“

Peržiūrėjusi P. Vileišio 6-ojo namo visus renovacijos dokumentus, L. Kačerauskienė tvirtino, jog nematanti jokių netikslumų. „Finansiškai visi dokumetai tvarkingi, aš peržiūrėjau sąmatas, kainininkus. Manau, problema ta, kad firma, kuri buvo laimėjusi anksčiau, proteguoja savo medžiagas, o neturi sertifikatų. Į mane kreipėsi žmonės, kurie yra neteisūs. „Tilta“ nupirko ir turi visą objektą savo pavaldume kaip degtukų dėžutę. O pinigai niekur nedingo. Kaip jie persiskirsto pinigus tam tikriems darbams, ne „Admituro“ kompetencija. Investicinis projektas buvo parengtas 1,450 tūkst. litų, o darbai nupirkti už 1,392 tūkst. litų. Sutaupyta 58 tūkst. litų, – „Būdui žemaičių“ sakė L. Kačerauskienė, nekalbėjusi apie galimybę gyventojams sutaupyti  apie pusantro šimto tūkst. litų . – Esamas subrangovas naudoja brangesnes medžiagas, nekeičiant sąmatos. Žmonėms atrodo, kad dingo pinigai, o antrą kartą jau nebuvo perkamos metalinės konstrukcijos. Mes negalime lįsti į privačią įmonę, o jei rangovas vienur mokėjo daugiau, kitur mažiau, bendra suma nesikeičia. Mūsų prievolė sekti, kad neviršytų sąmatos. Du subrangovai, vienas turi licencijas, kitas ne. Paprašius pateikti, nepateikė ir, jei nėra garantijų, nė vienas nepirktume. Mano nuomone, vyksta tyčinė pekla, matoma plika akimi.“

Kenkia santykiams

„Mano nuomone, gyventojai teisingai daro, kad pagaliau būtų pabaigti darbai, nes įvykus atgaliniams procesams, būtų nutraukta renovacija ir ji gali netikėtai pabrangti, kas jau buvo vieną kartą, – „Būdui žemaičių“ sakė Savivaldybės tarybos narė Lina Rimkienė, taip pat dalyvavusi susirinkime. – Šis namas, kiek pamenu, vienas iš pirmųjų buvo įtrauktas į renovuojamų namų sąrašą su 15 proc. priemoka. Kilo vidinis nesusikalbėjimas ir gyventojai tuomet renovacijos atsisakė. Dabar dalis gyventojų to gailisi. Jei dabar būtų sustabdytas procesas, žmonės liktų gyventi statybose. O namas netoli avarinės būklės. Iš šalies pažvelgus matyti, kad žmonės yra pavargę nuo pjautynių, ir baisiausia, kad toks nesusikalbėjimas supjudys kaimynus, kurie dar turės gyventi ateinančius 20 metų šalia.“

Tikėjosi sutaupyti

„Prieš“ balsavę gyventojai įsitikinę, jog yra apgaudinėjami: „Jie ir pirmame, ir antrame pirkime pirko viską tą patį. Pagal investicinį projektą pirmu pirkimu nereikėjo išvis karkaso, nes medžiagos turėjo būti klijuojamos be karkaso. Iš pirmo pirkimo jie atmetė tik 411 tūkst. litų. Kur dingo likusieji? Kas juos pasisavino? Nesvarbu, kad telpa į investicinį projektą, bet būtų sutaupyta ir gyventojams mažiau reikėtų imti paskolų. Didžioji namo gyventojų dalis yra socialiai remtini, jiems niekas nekainuoja, apmoka valstybė, todėl jiems net kokybė neįdomi.

Su investicinio projekto pakeitimais nesutikę žmonės „Būdui žemaičių“ sakė, jog dėl galimo sutaupymo ketina kreiptis į BET‘ą dar kartą: „Kreipėmės dėl kainų, bet negavome dar atsakymo. Tada dar nebuvo patvirtintas antrasis pirkimas.“

Komentarai  

0 #1 sss 2015-09-04 23:50
klaikiios bobos :P
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode