Reklama 2

Paslėpta kamera Kaune metus fiksavo automobilius – baudų skaičius stulbina

 

2017 metų liepą Kaune buvo įrengta nauja kamera, kuri stebėjo neapdraustus automobilius. Nuo to laiko kiekvieną mėnesį ji užfiksavo apie 1500 privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturinčių transporto priemonių.

Skaičiuojant visų metų rezultatus, efektyvumu ši kamera prilygsta visos šalies kelių policijos pajėgoms. Tiksli įrangos montavimo vieta neatskleidžiama – ji yra reguliariai keičiama. 

Tai nėra vienintelė tokio tipo kamera šalyje. Pirmoji dar 2013 metais buvo pastatyta Vilniuje, o 2015 metais dar viena atsirado Klaipėdoje. 

Šios įrangos montavimą pradėjo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, kuriam kasmet tenka mokėti didžiules sumas už neapsidraudusių vairuotojų padarytas avarijas iš visų vairuotojų sukaupto draudimo fondo.

Neįtikėtinas skaičius 

Draudikų biuro direktoriaus pavaduotojas Tomas Rudzkis portalui lrytas.lt sakė, kad pro vietą, kurioje šiuo metu įrengta kamera, per mėnesį pravažiuoja maždaug 360 tūkst. automobilių. 

„Pažeidėjų procentas nėra didelis, bet galbūt tai tik į gerą – žmonės tapo labiau linkę laikytis įstatymų“, – kalbėjo jis. 

Anot pašnekovo, neseniai policija skelbė, kad per metus pareigūnai nubaudė apie 20 tūkst. be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo važinėjusių vairuotojų. Per tokį pat laikotarpį viena Kaune įrengta kamera užfiksavo apie 18 tūkst. pažeidėjų. 

„Šis palyginimas atsako į klausimą, ar tai buvo geras sprendimas. Tokios priemonės yra žymiai efektyvesnės nei pavieniai pareigūnai – jie ir taip turi darbo. Stabdydami vairuotojus jie patikrina ir draudimą, bet šiaip tikrai turi, ką veikti“, – konstatavo T. Rudzkis. 

Laukia svarbių permainų 

Jis akcentavo ir dar vieną kamerų privalumą – jos netrikdo transporto srauto. Pranešimą apie skirtą baudą automobilio savininkas arba valdytojas gauna paštu. 

Pašnekovas pripažino, kad draudikai laukia, kol pradės veikti Lietuvos automobilių kelių direkcijos diegiama daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema. 

Jau žinoma, kad pažeidimų vartų, o vėliau ir sektorinių radarų kamerų gauti duomenys bus naudojami fiksuojant automobilius, kurie neturi galiojančios techninės apžiūros arba draudimo. 

„Tai vykdoma visos šalies mastu, todėl natūralu, kad direkcijos galimybės yra žymiai didesnės, negu mūsų“, – kalbėjo draudikų biuro atstovas. 

T. Rudzkis pažymėjo, kad šioje srityje valstybė turi vienintelę funkciją – kontroliuoti, kad visi turėtų galiojanti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. 

„Vertinant iš teisinės pusės, neapsidraudusių keliuose apskritai neturėtų būti – juk tokia privalomojo draudimo esmė“, – sakė jis. 

Dėl kamerų dar spręs 

Anot pašnekovo, kol kas negalima teigti, kad kelių direkcijos priemonių diegimas sumažins poreikį draudikams montuoti papildomas kameras. 

T. Rudzkis atkreipė dėmesį, kad greičio matuokliai ir pažeidimų vartai statomi valstybinės reikšmės keliuose, o draudikai nori kontroliuoti ir miestų gyventojus. 

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už neapdraustą transporto priemonę vairuotojams skiriama nuo 50 iki 100 eurų bauda. 

Atsakingiems už privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims ji siekia nuo 60 iki 120 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems asmenims – nuo 120 iki 240 eurų.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode