Reklama 2

Viceministrui – aibė klausimų ir nuogąstavimų

Žvejai mėgėjai ir medžiotojai valdininkams išsakė problemas

Trečiadienį Mažeikiuose lankėsi aplinkos viceministras Linas Jonauskas su savo komanda.

Susitikime dalyvavę rajono žvejai mėgėjai ir medžiotojai pateikė svečiams šūsnį klausimų jiems aktualiomis temomis, išsakė problemas, tarp kurių buvo ir skundas dėl aplinkos taršos.

Trūksta inspektorių

Susitikti su savo kraštiečiais iš Mažeikių kilęs L. Jonauskas atvyko kartu su Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėju Kęstučiu Motiekaičiu bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininku Raimondu Šiukšteriu. Be rajono medžiotojų ir žvejų, susitikime dalyvavo ir Savivaldybės administracijos atstovai.

Aptariant aplinkosauginės kontrolės klausimus, diskutuota dėl nuolat rengiamų reidų bei patikrinimų. Anot L. Jonausko, labai svarbi neetatinių inspektorių veikla. Pasak jo, aštuoniuose šalies regionuose veikiančiuose aplinkos apsaugos departamentuose dirba apie 400 inspektorių. Iš jų tik šešiasdešimt dirba gyvosios gamtos apsaugos srityje, o Šiaulių aplinkos apsaugos departamente Gyvosios gamtos inspekcijoje šeši žmonės per metus surengia 260 reidų. Tačiau, pasak viceministro, to nepakanka, norint užkardyti neleistiną žvejybą ar medžioklę.

Neskaidrūs egzaminai?

Susitikime dalyvavę žvejai mėgėjai nuogąstavo, jog, norint tapti neetatiniu inspektoriumi, reikia pereiti „kryžiaus kelius“. K. Motiekaitis informavo, jog reikia atsakyti į 50 klausimų apie žvejybą ir medžioklę testą: „Tai pakankamai rimta veikla. Neetatinis inspektorius tiek pat svarbus kaip ir valstybės inspektorius.“

Žvejų asociacijos „Žemaitijos žvejai“ vadovas Linas Uselis suabejojo egzaminų skaidrumu: „Iš 10 egzaminus laikiusių mažeikiškių išlaikė tik penki. Tarp jų – ir viceministro brolis. Tuo tarpu mūsų asociacijos nariai jų neišlaikė ir apie rezultatus mes negavome jokio pranešimo.“ Jo nuomone, keliami per aukšti reikalavimai. K. Motiekaitis patikino, jog egzaminų užduotyse painių klausimų ar atsakymų nėra: „80 procentų klausimų sudaro žvejybos ir medžioklės reikalavimai, reikia tik tinkamai pasiruošti, skaityti ir išmokti. Minimalius dalykus būtina žinoti ir kartelė tikrai nebus nuleista.“

Tokios pat nuomonės buvo ir L. Jonauskas: „Neetatiniai inspektoriai turi dideles galias: gali rašyti administracinius protokolus, prašyti asmens dokumentų, konfiskuoti daiktus, todėl jie privalo būti universalūs, žinoti ne tik savo srities – žvejybos, bet ir medžioklės reikalavimus. Visi išlaikiusieji egzaminus gavo pranešimus, o neišlaikiusieji gali atvykti – jiems bus suteikta galimybė pasitikrinti klaidas, o mano brolis išlaikė tik iš antro karto.“

Nedidelės baudos

Mažeikiškiai žvejai pastebėjo, jog rajono upėse verslininkai įrengė daug užtvankų elektros gamybai, dėl to upės senka, žuvys nyksta. Pasak viceministro, kai kurie verslininkai pasinaudojo įstatymo bazėje anksčiau buvusiomis spragomis ir neįrengė žuvitakių, kas dabar privaloma. L. Jonauskas pažadėjo padėtį išsiaiškinti, tik, pasak jo, naudos nebus daug, nes mažos baudos: „Tik simbolinės. Tokias baudas sumoka ir toliau dirba. Tas pats yra ir su uogautojų naudojamomis „šukomis“ rinkti mėlynes. Pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą mes galime skirti 20 litų baudą. Duodame pusę, o litras mėlynių brangiau kainuoja. Jie susimoka ir toliau „šukuoja“.“

Naujos technologijos

L. Jonauskas informavo, jog nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio veikia dispečerinė 112 numeriu: „Anksčiau tekdavo skambinti inspektoriui, o tai ne visiems priimtina ir patogu. Tai viena esminių problemų, dėl ko nebuvo galima kovoti su pažeidėjais. Tarnyba susisieks su aplinkosaugos dispečerine, o ši – su būdraujančiu aplinkos apsaugos inspektoriumi, kuris per pusvalandį privalo atvykti į nurodytą vietą. Priemonė duoda rezultatą – per metus gauname apie 1000 pažeidimų signalų. Iš Mažeikių šiemet gauti tik 4 skambučiai. Žinoma, nepatenkintų yra, bet ne viskas ir mūsų rankose. Kartais reikia keisti įstatymus, o kartais neturime ko atimti iš pažeidėjų, todėl pradėjome konfiskuoti valtis, automobilius.“

Pasak viceministro, kovai su brakonieriais naudojamos ir slaptos vaizdo kameros bei maži skraidymo aparatai „dronai“, kurie leidžia stebėti žmogui sunkiai pasiekiamas vietoves. Padeda ir tarnybiniai šunys.

Kvotos nedidins

Domėtasi ir vilkų, kurie ūkininkams padaro žalos, apskaita. Pasak viceministro, vilkų apskaita vykdoma du kartus per metus pagal pėdsakus, jų šiuo metu priskaičiuota 292: „Aplinkos ministras spalį nustatys jų sumedžiojimo kvotą, ji gali būti apie 50. Kadangi šiemet mažeikiškiai ūkininkai rajono Savivaldybei nepateikė nė vienos paraiškos dėl vilkų padarytų nuostolių atlyginimo, manau, kad Mažeikiams vilkų sumedžiojimo kvota nebus didinama.“

Dėl kovarnių ir bebrų

Mažeikių miesto seniūnas Šarūnas Armonas kėlė klausimą dėl kovarnių baidymo: „Šiais metais naikinti lizdus ar baidyti kovarnius mums duotas leidimas tik nuo sausio iki kovo ir nuo liepos mėnesio iki metų pabaigos. Pernai – tik pirmą pusmetį. Išbaidžius lizdus jie vėl susisuka ir peri.“

Pasak aplinkosaugininkų, Ornitologų draugija neleidžia perėjimo metu trikdyti paukščių. „Pernai

kovarnis buvo paskelbtas Europos metų paukščiu, todėl leidimai bus išduodami tik tam tikru laiku ir tų nuostatų bei terminų reikės laikytis“, – sakė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas R. Šiukšteris.

Susitikime dalyvavęs Savivaldybės tarybos narys Alvydas Balčiūnas prašė leisti medžioti bebrus ne tik nuo rugsėjo iki balandžio, bet visus metus. Pasak jo, nors medžiodami medžiotojai išardo bebravietes, tačiau ne medžioklės sezono metu bebrai vėl „dirba“. K. Motiekaičio nuomone, tai gana ilgas laikotarpis ir patarė bendradarbiauti su Miškų urėdija ieškant bebraviečių naikinimo būdų.

Skundas nepagrįstas?

Vienas iš susitikimo dalyvių aplinkosaugininkus informavo apie asbesto taršą Kurmaičiuose. Buvo teigiama, jog dideli kiekiai asbesto užpilami statybinėmis atliekomis. Po susitikimo su žvejais mėgėjais ir medžiotojais aplinkos viceministras L. Jonauskas su jį lydinčiais asmenimis vyko pagal gyventojo skundą į Kurmaičių sodininkų bendriją. „Pastebėta, kad ant sodininkų bendrijos bendro kelio išpiltos ir išlygintos statybinės atliekos. Pavojingų atliekų, taip pat ir asbesto, nepastebėta. Žalos aplinkai ir žmonių sveikatai nenustatyta, – „Būdui žemaičių“ sakė Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode