Reklama 2

Šauliai pagerbė tautos didžiavyrius

Sekmadienį – Valstybės dienos išvakarėse – Lietuvos šaulių sąjunga surengė minėjimą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Prie paminklinių kryžiaus Mažeikiuose bei akmens partizanams Lūšėje padėtos gėlės, uždegtos žvakės, griaudėjo salvės, o Pikeliuose vykusiose tradicinėse Mindauginėse apdovanoti vienaip ar kitaip nusipelnę šauliai, vainikuoti Mindaugai. Valstybės diena paminėta ir kitose rajono bendruomenėse.

 

Nepriklausomybės aikštėje

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse šventinių renginių ciklas prasidėjo šv. Mišiomis Mažeikių Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje, kurias aukojo kunigas Vytautas Dvaržeckis. Po jų sugiedojus Lietuvos himną, Mažeikių šaulių kuopos iškilminga eisena miesto gatvėmis patraukė į Nepriklausomybės aikštę. Čia minėjimo vedėjas Paulius Mylė pristatė karaliaus Mindaugo karūnavimo karaliumi istoriją: „Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorijos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą, pranokusį savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga. Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas. Tai buvo 1251 metais, apie kovo 1 dieną. Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą 1251 metais, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas Didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją katedrą, kurios liekanų surasta dabartinės Vilniaus arkikatedros požemiuose. Tais laikais tik popiežius suteikdavo Valstybių vadovams, jo manymu – to vertiems, karaliaus vainiką. Mindaugas sulaukė Popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi ir 1253-ųjų metų liepos 6-ąją jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas. Tai buvo milžiniškas Lietuvos valstybės laimėjimas, nes tuomet popiežius įkūrė tiesiogiai šventajam sostui pavaldžią Lietuvos vyskupiją, o pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas net parūpino teisę įsteigti aukštąją mokyklą. Taigi, dar viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai tautos kultūrai. Nužudžius karalių Mindaugą, istorijos vingiai Lietuvai pakrypo kita linkme. Šiandien džiaugiamės, galėdami kalbėti lietuviškai ir būti nepriklausomi.“

Šaulio dienos proga bendražygius sveikino Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinėsvadas Julius Svirušis: „Mes šiandien minime ne tik Mindaugo karūnavimą išvakarėse, bet ir praėjusią Šaulio dieną, kuri buvo birželio 27-ąją. Sveikinu visus, linkiu gražių akimirkų, gražios šventės ir sėkmės.“

Po politinių kalinių ir tremtinių choro „Atmintis“ dainų kalbėjo Lietuvos šauliųsąjungos Mažeikių šauliųkuopos vadas Pranas Trakinis: „Šiandien yra Valstybės diena, ir mes vien tik savo buvimu šioje vietoje pagerbiame valstybę. Kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga – ginti savo šalį. Šiuo metu aiškiai matomas valstybės gynimo įrankis – kariuomenė, tačiau dabar visuomenė supranta, kad vien tik kariuomenė apginti valstybės nėra pajėgi, tam reikalinga mobilizacinė, vidaus tarnybos ir sukarinta organizacinė pagalba. Viena iš tų kategorijų – šauliai. Kariuomenėje tarnaujama iki tam tikro amžiaus, o šauliu tampama visam gyvenimui. Šiandien mes esame pasiryžę bet kokia kaina apginti savo šalį ir, suprasdami šių dienų įvykius, matome ir įvertiname savo valstybingumą ir valstybę bei stengsimės ateityje dirbti ir tarnauti taip, kad mūsų Lietuvos istorijos nekurtų svetimi, o švęsti šventes taip, kad garsas sklistų iki Kremliaus ir toliau.“

Prie Nepriklausomybės paminklo uždegtos žvakutės, tylos minute pagerbti žuvusieji tautos galiūnai, iššautos trys salvės.

Lūšės kaime – kiti atsiminimai

Po minėjimo Nepriklausomybės aikštėje karine technika šauliai vyko prie Lūšės kaime esančio paminklo, pastatyto 2011 m., skirto 70-osioms mūšio prie Lūšės metinėms paminėti. Ant akmens įamžintos žuvusiųjų Vinco Dubicko ir Kosto Statkaus pavardės.

„Šiandien mes stovime prie vietos, kur žuvo du kariai, nuversdami sovietų armijos traukinį. Tai dalis visoje Lietuvoje vykusio pasipriešinimo. Žmonės, matydami, kad traukiasi sovietai, geležinkelio stotyje pakabino Lietuvos vėliavą, traukiniu atvažiavę sovietų kariai nuėmė Lietuvos vėliavą ir vėl iškėlė sovietų vėliavą. Tada už tai buvo suimtas ir įsodintas į traukinį geležinkelio stoties viršininkas, todėl buvo nuspręsta jį išlaisvinti. Tuomet visoje Lietuvoje aktyviai į koordinuotą pasipriešinimą kartu su partizanais buvo įsijungę šauliai. Jie išsaugojo ginklus, nors ir buvo įsakyta atiduoti. Gavus taip ir iki šiol nežinia iš kur komandą, buvo atpalaiduota viena geležinkelio bėgių linija ir pasukta į šoną. Traukinyje buvo ir Latvijos piliečių, kurie išlaisvinti apsigyveno Lūšėje pas aplinkinius Lietuvos ūkininkus“, – trumpai priminė tragišką 1941-ųjų istoriją P. Mylė.

Pasak P. Trakinio, tai buvo paskata pastatyti paminklą; „Bendrų minčių vedami, padarėme gerą darbą, pratęsdami prisiminimus įvykių, kurie neturi nueiti į praeitį, tuo labiau, kad tada mūsų gretose dar tebebuvo ir renginio vedėjo dėdė, tų įvykių liudininkas, a. a. Augustas Mylė. Sekdami jo pavyzdžiu, mes tęsiame tradicijas ir neturime teisės užmiršti, kas įvyko. Gerbkime praeitį, atsiminkime istoriją, tada galėsime kurti ateitį.“ Čia taip pat uždegtos žvakutės, iššautos salvės, nuskambėjo choro „Atmintis“ dainos.

Oficialus pavadinimas

Tradicinių Mindauginių šventė surengta Šaulių aikšėje Pikeliuose. Šiemet tokiam aikštės vardui pritarė Savivaldybės taryba. Rinktinės vadas J. Svirušis padėkos raštais apdovanojo šaulius ir jaunuosius šaulius, vienaip ar kitaip pasižymėjusius. Neliko nepagerbtas ir Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Mažeikių šaulių 1-osios kuopos vadas P. Trakinis – už pilietinių, patriotinių, šauliškų renginių organizavimą ir šauliškos idėjos puoselėjimą juose. Pikelių bendruomenė už parodytą iniciatyvą, svarų asmeninį indėlį tvarkant ir puoselėjant Šaulių aikštę P. Trakiniui taip pat įteikė padėką, o už nuolatinį rūpinimąsi ir visokeriopą pagalbą Pikelių miesteliui apdovanojo Petrą Kekį. Pabaigoje nuaidėjo patrankos šūvis.

Tradicinė šventė

Pikelių bendruomenės surengtos šventės dalyviai turėjo įvairių užsiėmimų. Vaikams – jojimas arkliuku, įvairūs žaidimai. Suaugusiems – loterija, kurioje buvo galima laimėti įvairių prizų. Besidomintys rankdarbiais galėjo išgirsti naudingų patarimų iš menininkų apie dirbinius. Šventei įsibėgėjus, aikštėje pasirodė baikeriai, pasakoję apie save bei norinčius vežioję „sidabriniais žirgais“.

Žiūrovai turėjo galimybę pasiklausyti įvairių meno kolektyvų: Pikelių kultūros namų mišraus ansamblio „Sodžius“, Tirkšlių kultūros centro liaudiškos kapelos „Subatvakaris“, svečių iš Kretingos rajono, Vydmantų, bei dainininkės Irenos Starošaitės-Žvagulienės.

Kaip ir visose vardinių šventėse ąžuolų lapų vainikais vainikuoti tarp žiūrovų buvę Mindaugai.

Pagerbta tėvynė

Valstybės dienos išvakarėse Buknaičių kaimo poilsiavietėje taip pat vyko tradicinė vasaros šventė „Prie Vadaksties krantų“, kurios metu dainomis ir eilėmis pagerbta tėvynė Lietuva. Po skambaus ir trankaus šventės atidarymo trys aktyviausios Buknaičiuose gyvenančios šeimos uždegė šventės deglus. Padėkota aktyviausiam kaimo jaunimui ir vaikams bei Urvikių kultūros centre kepta duonele apdovanotos daugiavaikės šeimos, auginančios keturis ir daugiau vaikų. Tokių Buknaičiuose priskaičiuota 15.

Susirinkusiesiems koncertavo Dovydas ir Roberta, Urvikių kultūros centro folkloro ansamblis „Ašvija“, Leckavos vaikai, Buknaičių laiudiškos muzikos kapela „Vadakstėlė“, romansų ansamblis „Auksinės širdys“, parodijų grupė „Draugai“, Jolanta Kriaučiūnienė, grupė „Po stogu“, „Lietuvos talentų“ nugalėtojas Marius Petrauskas.

Minėjo bėgimu

   Dar anksčiau, liepos 3-iąją Šerkšnėnų stadione rinkosi bėgimo mėgėjai. Čia vyko tradicinis bėgimas, skirtas Mindaugo karūnavimo dienai, kuriame dalyvavo bėgikai iš visos Šerkšnėnų seniūnijos bei svečiai iš Mažeikių ir Pikelių. Išaiškinti greičiausi atskirose amžiaus grupėse. Kol buvo skaičiuojami rezultatai, vyko įvairūs žaidimai, estafetės. Bėgimo dalyviams įteikti padėkos raštai, o nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanoti rugpjūčio pradžioje vyksiančioje vasaros šventėje.

Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

 

 

 

 

 

 

Komentarai  

+1 #3 Raimondas 2015-07-15 08:22
Esu tarnavęs sovietinėje kariuomenėje, tai šaudėm iš galingesnių puškų.
Cituoti
+2 #2 Sonata 2015-07-10 16:41
Alvydas - myžnius.
Cituoti
+3 #1 Alvydas 2015-07-10 12:00
kai Pikeliuose šovė patranka net į kelnes myžtelėjau.
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode