Reklama 2

Diuu juu spiik globiš?


Ne paslaptis, kad valstybės, besiorientuodamos kintančiame ir besiglobalizuojančiame pasaulyje, turi ir savo užsienio kalbų propagavimo politiką. Lietuvai orientacija į rusų kalbą reikštų suartėjimą su buvusios SSSR erdve, anglų kalbos bumas – integracija į euroatlantines struktūras, prancūzų – simpatijos frankofoninei bendrijai, kinų – įsitikinimas, kad ateitis bus susieta su šia didžiausia pasaulio valstybe. Taigi – svarbu politikos prioritetai, svarbu, kokios užsienio kalbos tikimasi iš savo piliečių

Jei nežinote, kokia kalba šiandien pasaulyje labiausiai paplitusi, kokia susikalba visų kontinentų ir beveik visų šalių pareigūnai, galiu atsakyti. Tai darkyta (ar kaip kas sako, laužyta) anglų kalba. Ji kelia siaubą respektabiliems oksfordinę kalbą gerbiantiems Britų salų gyventojams, ją niekina ne vienas „taisyklingos“ anglų kalbos mokytojas, tačiau pasaulyje žmonės ja kalba ir… labai gerai vieni kitus supranta, nepaisant netikusios fonetikos, nederinamų veiksmažodžių formų ir dar kitokių gramatikos klaidų.

Lingvistai, kažkada kūrę esperanto ir kitas vadinamąsias tarptautines kalba, gali pasijusti visiškai paniekinti – žmonės patys pasirinko globalų politinį sprendimą, globalų bendravimo būdą. Toji darkyta kalba, jau spėta angliškai pavadinti „globish“ (plg. su english), plinta per žiniasklaidą, internetą, pokalbius mobiliais telefonais…

Globiš autoriumi ir sistemintoju laikomas buvęs IBM firmos prancūzakalbis pareigūnas Jean-Paul Nerriere. Jo teigimu, minimai anglų kalbos atmainai pakanka apie 1500 žodžių. Pavyzdžiui sąvoką „pusbrolis“ galima pakeisti „tėvo brolio vaikas“, sąvoką „priesaika“ – „garbingas žodis“ ir panašiai.  Prieš kelis metus Neriere išleido knygą „Globish The World Over“ (versti reiktu panašiai į „Globiš kalba pasaulyje“), kuri yra tipiškas globišo naudojimo literatūrinės kalbos teisėmis pavyzdys.

Yra ir kita globišo atmaina, tai vadinamasis Madkuharo Gugato globišas, kuriame tradicine angliška rašyba keičiama tekstu, rašomu pagal žodžio skambesį, t.y. fonetine kalba. Gugato sukurtąja kalba parašytas šio straipsnio pavadinimas, panašiai (teko matyti) angliškus tekstus užsirašo ir mūsų tėvynainiai, ypač savamoksliai dainininkai.

Statistika sako, kad gimtosios kalbos teisėmis labiausiai pasaulyje paplitus kinų kalba – ji yra gimtoji ar valstybinė beveik dviem milijardams žmonių. Kalbėti, o juo labiau rašyti ja, ryžtasi ne dažnas užsienietis. Kas kita – anglų. Teigiama, kad ji yra gimtoji kalba kokiems 400 milijonų žmonių, tačiau kalbančių angliškai, dažniausiai darkytai, yra apie 4 milijardai. Tai yra, beveik du trečdaliai žmonijos gali ką nors pasakyti angliškai arba globiškai.

Kalba neatsiranda tuščioje vietoje. Kažkada globali britų imperija platino „teisingą“ anglų kalbą visose kolonijose. Tačiau periferijoje ji aplipo įvairiomis vietos gramatinėmis formomis, virto vietiniais dialektais. Vėliau jau amerikietiška anglų kalba plito per holivudinę kultūrą, Pax Americana idėjas ir globalia tampančią žiniasklaidą. Galiausiai šiandien ji tampa interneto kalba. Primityviąja globišine kalba jau masiškai kuriami tinklapiai, ja susirašinėja elektroninio pašto vartotojai. Apie trys ketvirtadaliai internetinių tinklapių yra parašyti angliškai (dažniausiai netaisyklingai), vos 4-5 procentai vokiškai ar prancūziškai. 2009 metų Oskaro laureatas – filmas „Lūšnyno milijonierius“ – pavyzdys, kaip globišinę anglų kalbą vartoja aktoriai, šiaip jau turintys saugoti tradicinę kalbos kultūrą.  Apie 50 milijonų kinų dalyvauja programoje, kurios tikslas išmokyti svarbiausių frazių, leidžiančių iš bėdos susikalbėti nekiniškoje aplinkoje. Apie jokias kalbėjimo ir supratimo aukštumas nė nesvajojama, nesiruošiama skaityti ar kurti poezijos. Tiesiog primityviai paklausti ir suprasti primityvų atsakymą.

Irano opozicija pastaraisiais metais žinutes savo rėmėjams užsienyje sąmoningai siuntinėja netaisyklingų struktūrų, tačiau įtaigias žinutes kaip kad „free, fair voting now“. Visi viską supranta. Po pranašo Mahometo karikatūrų publikacijos, įpykę musulmonai pačiame Londone demonstravo su plakatais, kurių tekstai tikrai toli nuo taisyklingos anglų kalbos: „freedom of expression go to hell“ arba „down with free speech“.

Taigi, anglų kalba, tikra ar globišinė, yra ir svarbi valstybės politika. Ji seniai neturi jokio ryšio su klasikine Oksfordo ar liberalesne amerikietiškąja kalba. Kelios dešimtys šalių įtraukė ją kaip privalomą discipliną mokyklose, 2003 metais Čilėje ir Mongolijoje siūlyta įvesti ją kaip oficialią antrąją kalbą, o kažkada prancūzakalbė Ruanda 2009 patvirtino ją oficialiąją šalies kalba.

Pasaulyje yra apie 5000 kalbų, kiekviena kažkam gimtoji. Kai kurios, tiesa, suprantamos vos šimtam ar net dešimtims žmonių. Gi anglų kalba šiandien de jure ar de facto yra vartojama 55 šalyse, taigi daugiau kaip kas ketvirtoje. Ji gerokai lenkia kitas: prancūzų (32 šalys), arabų (24), ispanų (22). Taigi, ji tikrai globali, tačiau kiek joje anglų kalbos, o kiek globišo, pasakyti ne taip jau lengva. Tad gal ir mums reikia ne tiek mokytis anglų kalbos, kiek griebtis vis populiaresnio globišo. Kinijos pavyzdėlis rodo, kad tai jau savaip reglamentuojama.

Tada anketose apie užsienio kalbų žinojimą kiekvienam bus ką parašyti. Globiš. Jei tokią politikai legalizuos.

LR Seimo narys Egidijus Vareikis

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode