Reklama 2

Joninių laužai negeso ir lietuje

Antradienį Mažeikiuose ir visame rajone vyko Joninių šventė, kitų dar vadinama Rasomis. Nors tikroji diena – trečiadienis, tačiau, kaip įprasta, šventė vyko išvakarėse, iš birželio 23-iosios į 24-ąją, maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis – vasaros saulėgrįža. Senovėje Joninės buvo pagoniška šventė, po Krikšto ji susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena, tačiau daugelis elementų – vandens, ugnies, augmenijos simbolika – bei daugelis tradicijų išlikę iki šių dienų, kaip oro spėjimas, vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir pan.

Joninės Mažeikiuose

Nors oro sąlygos ir nebuvo puikios, tačiau žmonės nepabūgo lietaus ir susirinko Mažeikių paplūdimyje švęsti Joninių, kurias čia tradiciškai jau daugelį metų rengia Savivaldybės kultūros centras. Kaip visuomet, ąžuolų vainikais apdovanoti tarp žiūrovų esantys Jonai ir Janinos, žinoma, tie, kurie išdrįso ateiti į sceną. Pagal tradiciją, buvo ieškoma paparčio žiedo, o jį suradusio laukė prizas. Taip pat šventės metu žiūrovai turėjo galimybę mėgautis karšta, pasak vienos iš šventės rengėjų Jolantos Kaleckienės, stebuklinga žolių arbata, tačiau norint jos gauti teko atsakyti į klausimą apie Jonines. Tęsiant tradiciją, kaip ir senovėje, vyravo vandens, ugnies ir augalų simbolika: nusipintus vainikus žmonės metė į Ventos upę, siekdami surasti savają meilę.

Koncertavo būrys atlikėjų

Koncertu žiūrovus linksmino Tirkšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Subatvakaris“, vadovaujamas Antano Erlicko, vestuvių muzikantų grupė „Klavyrai“ – Robertas ir Kostas – bei populiarus dainų autorius ir atlikėjas Paulius Stalionis. Šoko Savivaldybės kultūros centro kolektyvai: tautinių šokių – „Jurginėlis“ ir kantri šokių – „Ciongs“, vadovaujami Audriaus Grebenkovo bei Vilmos Slivskienės. Sutemus žiūrovus džiugino bei šildė vienas geriausių Lietuvoje „Viduramžių pasiuntinių“ fakyrų ugnies pasirodymas, kurio atlikėjai inscenizavo pasakojamą istoriją apie meilę, pavydą, kerštą. Programos pabaigoje, po vidurnakčio, norintieji galėjo mėgautis diskoteka.

Festivalis Urvikiuose

Kai kuriuos žmones nuo įprastos veiklos atitraukė Ukrinuose vykusi šventė – jau tapęs tradicija 6-us metus per Jonines vykstantis vestuvių muzikantų festivalis, kuriame koncertuoja svečiai iš visos Žemaitijos. Šie metai taip pat ne išimtis. Dalyvavo net 10 vestuvių muzikantų grupių, kuriuos ąžuolų vainikais bei padėkomis apdovanojo Urvikių kultūros centro vadovė Vita Černookienė: „Noriu padėkoti gausiam muzikantų būriui, kad jie yra čia, Urvikiuose. Te ąžuolų vainikas jūsų galvą puošia, te ąžuolų vainikas jums sėkmę neša, te ąžuolas – stiprybės ženklas – jums bus visada.“ Vakarui įsivažiavus, koncertą pratęsė pop muzikos grupė „Dar“. Nupintas ilgiausias ąžuolų vainikas.

„Pirmojo festivalio tikslas buvo – senoviniai vestuvių papročiai. Kilo idėja pasikviesti vieną vestuvių muzikantų būrį, kad jie būtų matomi didesnėje auditorijoje, kad žiūrovai, jei prireiktų, galėtų išsirinkti savo vestuvėms. Iš pradžių darydavome konkursus, jie prisistatinėdavo. Na, o dabar kiekvienais metais šiek tiek keičiame šią išraiškos formą. Esu labai jiems dėkinga, kad jie neišdidūs, neima pinigų, jie tam, kad praskaidrintų nuotaiką vieni kitiems“, – „Būdui žemaičių“ sakė V. Černookienė.

Šventė Plinkšėse

Pasak Šerkšnėnų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorės Salomėjos Macijaukienės, Joninių išvakarėse, Plinkšių miestelio sporto aikštėje skambėjo linksma muzika, rinkosi miestelio gyventojai ir svečiai. Joninių šventė prasidėjo Šerkšnėnų seniūnijos seniūnui Alfonsui Šakauskui, Plinkšių bendruomenės pirmininkui Edvardui Mineikiui ir Daliai Strikaitienei uždegus Joninių laužą. Jonus, Janinas ir susirinkusius žiūrovus skambiomis dainomis sveikino Šerkšnėnų kultūros centro Plinkšių moterų vokalinis ansamblis „Svaja“ (vadovė Sima Saliamanaitė), pajudėti kvietė Šerkšnėnų kultūros centro   Šerkšnėnų, Žemalės ir Plinkšių jungtinis moterų šokių kolektyvas „Pajudam“ (vadovė S. Macijauskienė). Varduvininkai apdovanoti ąžuolo vainikais ir atminimo dovanėlėmis. Stipriausieji jėgas galėjo išbandyti sporto rungtyse, sušalę pasišildyti „raganos puode“ išvirta stebuklingų žolelių arbata, moterys ir merginos turėjo progą nusipinti vainikėlį iš žolynų. Mažuosius šventės dalyvius pažaisti ir parungtyniauti kvietė Piratė su Katinu. Pasirodė ir parodijų kolektyvas iš Šerkšnėnų „Raudona rožė“. Pakerėti „čigonių“ šokių ir Joninių laužo susirinkusieji šoko iki paryčių smagioje gegužinėje.

Sedoje neapsieita be nuotykių

Varduvos upės salelėje tradiciškai vyko smagi Joninių šventė, kurią vedė Gediminas Jokubauskas. Perskaitęs eiles apie kupolėlę, renginio vedėjas priminė, kad norintiems sužinoti savo ateitį, galima kreiptis į šventėje dalyvaujančią Laumę (Lina Anickienė), kuri pasakys visą tiesą. Taip pat jis pakvietė visus į sporto rungtis, kurių nugalėtojai iškilmingai buvo apdovanoti aukso, sidabro ir bronzos medaliais.

Visos rungtys buvo naujos. Pirmiausia – kaliošo spardymo varybos. Moterų grupėje pirmoji pavyzdį parodė Rima Danilevičienė. Nugalėtoja tapo Aušra Mitkienė, antąją vietą užėmė Vita Domarkienė, o trečiąją – Kristina Pivorienė. Vyrai kaliošo spardymo runtyje varžėsi gana linksmai: kas išmetė kaliošą daugiau į aukštį negu į tolį, kas pataikė į žiūrovus, o kas vos ne į laužą. Gediminas juokavo, kad laužui tai būtų gera prakura. Tarp vyrų nugalėtoju tapo Giedrius Markauskas, antrąją vietą užėmė Algis Petrauskas, trečiąją – Žydrūnas Virkšas.

Įdomiausia ir nuotaikingiausia buvo antroji rungtis – vandens nešimas. Jau pirmajam jos dalyviui – Algiui Gudauskui – ši rungtis baigėsi tikru nuotykiu. Kadangi du vandens kibirus reikėjo nešti ant per pečius uždėto pagalio, tai vienas iš kibirų nuslydo ir nebepataisomai sulūžo. Tada Gediminas su kitu rungčių organizatoriumi Ričardu Zoza pasiūlė papratesnį variamtą: nešti vandenį vienu kibiru ir be jokio pagalio, bet ir čia atsitiko „nelaimė“: nutrūko kibiro rankena. Gediminas apgailestavo, kad dabar plastmasė brangi ir atsarginių kibirų jie neturi. Taigi dalyviams teko paprasčiausiai perbėgti per rąstą ir grįžti atgal. Šios rungties nugalėtoju tapo A. Petrauskas. Paskutinės rungties – kelmo ridenimo – nugalėtojai išsidėstė taip: pirmoji vieta – Andrius Petkus, antroji vieta – A. Petrauskas ir trečioji vieta – Egidijus Vaičkus.

Smagiai leidžiant laiką, suliepsnojo ir Joninių laužas, o visiems susirinkusiems koncertavo Sedos kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Rėmoliokaa“, kapela ‚Linksmuolee“, kuri dar dienos metu keliaudama po Sedą sveikino Jonus ir Janinas. Taip pat visus linksmino atlikėjas Steponas Januška ir Sedos kultūros centro grupė „Antena“.

Joninės kitaip su lietumi ir Žiogu

Jau trečią kartą Paulius Auryla drauge su Viekšnių kun. J. Ilskio kuopos ateitininkais pakvietė švęsti „Jonines kitaip“. Beveik be perstojo lyjantis lietus tik išryškino iš įvairių miestų ir miestelių susirinkusių šventės dalyvių šypsenas, o gerą nuotaiką garantavo Remigijaus Žiogo organizuojami žaidimai, Jadvygos Balvočiūtės žolelių arbata ir, svarbiausia, smagumas melstis, šėlti, vaišintis bendraminčių būryje.

Siekiama prisiminti tradicijas

Pasimeldę šv. Mišiose, „Joninių kitaip“ dalyviai patraukė į vaizdingą Virvytės pakrantėje Gyvoliuose esančią pievą, kur įsirengė laikiną stovyklavietę. Žinoma, laukiamas čia buvo bet kuris, kuriam Joninių šventė neasocijuojasi su svaigalais, tačiau visą dieną merkiantis lietus, be abejo, dalį galimų dalyvių išbaidė. Nežiūrint to, prasto oro nepabūgo Sedos, Skuodo, Ylakių, Telšių, Židikų, Mažeikių, Ventos ateitininkai, Šiaulių skautai. Ylakių ateitininkų globėja Aurelija patvirtino, kad moksleiviai atostogoms prasidėjus jau laukia kelionės į jaunimo Joninių šventę prie Virvytės. Skuodo ateitininkų vadovės papasakojo, jog su vaikais atvykstančios jau trečią kartą ir tai, jog moksleiviai prašosi važiuoti, byloja, jog jiems čia patinka, tad dalyvių susirinko apsčiai ir šventė vyko pagal programą. Smagu buvo leisti aitvarus, pūsti burbulus, lenktyniauti renginių organizatoriaus R. Žiogo organizuojamose estafetėse. Gerokai pajudėjus skanu buvo ragauti ant laužo iškeptas dešreles, mėgautis J. Balvočiūtės žolelių arbata ir pasiklausyti farmakognostės pasakojimų apie žolynų galią ir su jais susijusias Rasų šventės tradicijas. Liepsnojantis Joninių laužas šildė ne tik sušlapusius kūnus, bet įkvėpė bendroms dainoms, rateliams, šėlionėms. Čia pat gimė nauji planai, būsimų piligriminių žygių aptarimai ir pažadai susitikti dar ne viename šios vasaros renginyje. Apie pakilią nuotaiką visiems pranešė į dangų pakilę žibintai.

Rūpinasi prasmingomis atostogomis

Kad ir kaip gera žiūrėti į besilinksminantį jaunimą, suprantama, kad tuo turėjo pasirūpinti suaugusieji. Vienas iš jų – P. Auryla, puikiai pažįstamas rajono moksleiviams ir jų tėveliams, pasirūpinęs gauti per projektinę veiklą rajono Savivaldybės finansavimą, „Pradžioje pamačius, į ką pavirto Joninių šventė, kur vaikams, paaugliams tenka sukinėtis tarp apgirtusių suaugusiųjų, kilo idėja organizuoti alternatyvią šventę. Rašėme projektus ir, gavę finansavimą, bendrai veiklai jungėmės su kitomis organizacijomis. Nuo praeitų metų itin tampriai ėmėme bendradarbiauti su Žemaitijos skautais, nes mūsų visų tikslas bendras – ugdyti jaunimą“, – pasakojo P. Auryla. Jis taip pat pasidžiaugė, kad buvęs ateitininkas ir skautas R. Žiogas įsipareigojo padėti organizuoti jaunimo Joninių ir Kalėdų šventes. P. Aurylos pakviesti Žemaitijos skautų organizacijos nariai šiauliečiai, vedami vadovo Giedriaus Girdvainio, taip pat mielai atžygiavo į šeimų Jonines. Pats jau per trisdešimt metų esąs skautu, Giedrius džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau pedagogų, įsijungiančių į skautų veiklą, ir taip savo pavyzdžiu įtraukiantys ir moksleivius, tad iš tiesų smagu matyti, kad yra nemažai jaunų žmonių, kurie griauna visus stereotipus apie vertybes pamynusį jaunimą.

Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Gajutė ABELKIENĖ

Valerija KVEDARAITĖ

Sigutė VAIŠNIENĖ

Komentarai  

+6 #1 Ukrinų ateitininkai 2015-06-26 11:29
Dėkojame Joninių KITAIP rengėjams Viekšnių ateitininkams ir jų globėjui Pauliui Aurylai, žolininkei Jadvygai, visur suspėjančiam renginių vadovui Remigijui Žiogui už puikiai organizuotą šventę. Joninės KITAIP - ypatingas laikas, kupinas vidinės šviesos.
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode