Reklama 2

Daugiausia problemų – dėl melioracijos

Žemės ūkio ministrė domėjosi mažeikiškiams rūpimais klausimais

Penktadienį Mažeikiuose lankėsi LR žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Viešnia su Savivaldybės vadovais, seniūnais, ūkininkais, visuomenės atstovais aptarėLietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos prioritetus, žemėtvarkos, išmokų, kompensacijų klausimus, kalbėjo apie melioracijos finansavimo, pieno supirkimo ir kitas problemas.

Lankėsi UAB „Rapsoila“, Danutės ir Romano Pleškių gyvulininkystės bei Jadvygos Balvočiūtės ekologiniame vaistažolių ūkiuose.

Išsakė problemas

Savivaldybės meras Antanas Tenys viešnią informavo, kad 2007–2013 metų laikotarpis Mažeikių rajonui buvo gana palankus, nes iki tol kaime viskas buvo apleista, nebuvo galima vykdyti jokių projektų, o nuo 2007 metų kaimuose įvykdyti 86 projektai. Jiems įgyvendinti skirta per 56 mln. litų. Meras teigė tikįs, kad ministrė atvežė gerų žinių ir apie naująjį finansavimo laikotarpį, ir į kaimą bus galima pritraukti dar daugiau investicijų.

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjasRimantas Gramas trumpai apžvelgė, kuo gyvena Mažeikių kaimai, kaip vystosi žemės ūkiai. Pasak jo, daugiausia problemų kyla dėl melioracijos: „Mažai kuo galime padėti žemdirbiams, nes 2012–2015 m. valstybės biudžeto lėšos skiriamos tik melioracijos statinių priežiūrai ir remontui. Norint užtikrinti tinkamą melioracijos statinių būklę, vien priežiūros darbų nepakanka, reikalinga statinių rekonstrukcija.“

Taip pat, R. Gramo teigimu, mažeikiškiams labai sunkiai sekasi pasinaudoti 2014–2020 metų parama: „Kaip parodė pirmasis paraiškų surinkimo etapas, mažeikiškiai pateikė 21 paraišką, iš kurių šiandien patvirtintos tik trys. Panaši situacija klostosi ir su parama ūkio modernizavimui. Mes surenkame daugiausia 20 balų, o reikia – 35. Labai prasta vietinių kelių būklė.“

Taikomi balai

LR žemės ūkio ministrė teigė, kad 2007–2013 metais didžioji dalis paramos skirta augalininkystei ir grūdinėms kultūroms. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos prioritetai – gyvulininkystei ir ūkininkaujantiems nenašiose žemėse: „Pagal dabar jau pradedamas teikti paraiškas matome, kad vidutinė prašoma suma – 100 tūkst. Eur., kai maksimali suma – 400 tūkst. Eur. Vadinasi, kiekvienas labai gerai pasveria savo galimybes, visgi tai investicinė programa ir reikia pridėti savo dalį.“

V. Baltraitienė informavo, kadpareiškėjai paramai gauti atrenkami taikant balus už tam tikrų projektų atrankos kriterijų atitikimą. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius  35. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Atrankos kriterijų numatyta daug ir įvairių, kiekvienai priemonei jie patvirtinti skirtingi. Be to, kiekvienam kriterijui nustatyti balai. Pavyzdžiui, jei vienas iš atrankos kriterijų – turimas didesnis ūkis, didelio ūkio savininkui skiriama, pavyzdžiui, 20 balų, mažesnį ūkį valdančiam pareiškėjui – 10, o visai mažą – 5 balai. Analogiškai bus vertinamas pareiškėjo atitikimas kitiems projektų atrankos paramai gauti kriterijams.

Skirs lėšų kelių tvarkymui

Ministrė pripažino, jog kaime yra ne vien tik žemės ūkis, kad jis vystytųsi, reikalinga tam tikra infrastruktūra, paslaugos, todėl programa skirta visai kaimo plėtrai. Pinigai numatyti ir kelių atnaujinimui, vandentiekiui, objektų tvarkymui. „Žemės ūkio ministerija kartu su Susisiekimo ministerija žvyrkelių asfaltavimui skyrė po 15 mln. Eur, bet tik regioniniams žvyrkeliams, einantiems per gyvenvietes, – sakė V. Baltraitienė. – Kitų metų pradžioje savivaldybės galės teikti paraiškas ir vietinių kelių, valymo įrenginių ar vandentiekio sutvarkymui. Pati Savivaldybė su bendruomene turės nuspręsti, ko jiems reikia.“

Pieno supirkimo kaina mažėja

V. Baltraitienė sutiko, kad problemų dėl melioracijos yra, jos pastebimos visuose rajonuose, todėl kitų metų biudžete valstybės investicijų programai numatyti 28 mln. Eur būtent pralaidų, tiltų tvarkymui: „Lėšos būtų skiriamos ne tik priežiūrai, bet ir melioracijos įrengimų atstatymui. Tikiuosi, kad tam bus pritarta, nes dabar tik matau griovimą to, ką mes turime.“

Dar viena problema, su kuria susiduria visa respublika – pieno kainos. „Jau greitai bus metai, kai Rusija paskelbėembargą ir Europoje susidarė didžiulis pieno perteklius. Nuo Naujųjų metų pieno supirkimo kaina nuolat mažėja: Europoje – nuo 30 iki 33 Eur centų, pas mus – nuo 20 iki 18 Eur centų, bet būna ir nuo 12 iki 14 Eur centų“, – teigė ministrė.

Lietuva, pasak jos, nuo kitų Europos Sąjungos šalių skiriasi savo smulkiais ūkiais: „Tikriausiai beveik niekur nėra tokių smulkių ūkių kaip pas mus, kur laikomos tik trys–keturios karvės, kurių pienas parduodamas. Dažniausiai net neskaičiuojama pieno savikaina, o tik lyginama pardavimo kaina, kuri labai maža ir galbūt iškreipia patį vidurkį. Labiausiai mus gąsdina ūkiai, kurie turi iki 100 melžiamų karvių. Kadangi supirkimo kaina labai maža, tokie ūkiai labai sunkiai išsilaiko, bijome, kad jie nebankrutuotų. Žinoma, darome viską, kad taip nenutiktų. Pieno ūkiams buvo išdalinta 28 mln. Eur. Tai leido padengti galimą nuostolį, kuris būtų susidaręs 2014 metais. Kol kas nieko paguodžiančio dėl pieno supirkimo kainų pasakyti negaliu, bet užtikrinu, kad apie tai kalbama ir galvojama, ką daryti.“

Uždavė klausimus

Ūkininkus domino, kokios galimybės gauti paramą tam tikro dydžio ūkiui, kokias bendrąsias nuostatas turi atitikti pareiškėjai ir paramos gavėjai, projektų atrankos kriterijai, parama jauniesiems ūkininkams, naujos taisyklės bei reikalavimai, taip pat apribojimai dėl žymėto kuro – spalvos ir kiekio. V. Baltraitienė paaiškino, kad klausimą dėl žymėto kuro sprendžia ne Žemės ūkio ministerija: „Aš asmeniškai esu prieš, nesuprantu, kam čia dažyti, vis tiek niekas netikrina arba tikrina labai retai. Kai susitiksiu su Finansų ministru ir viceministru, būtinai apie tai pakalbėsiu. Bandysime įrodyti, kad to visiškai nereikia.“

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode