Reklama 2

Vilniaus apskrityje jau ketvirtas leptospirozės atvejis šiais metais

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento duomenimis, rugsėjo mėnesį užregistruotas jau ketvirtas leptospirozės atvejis Vilniaus apskrityje 2017-aisiais metais.

Leptospiroze gyvūnai užsikrečia dėl netinkamų laikymo sąlygų

Leptospirozė – tai daugelio rūšių naminių bei laukinių gyvūnų ir paukščių užkrečiamoji liga, pasireiškianti jų karščiavimu, gleivinių bei odos nekrozėmis, virškinimo sistemos organų tonuso nusilpimu, palikuonių negyvybingumu, persileidimais ir gyvulių produktyvumo sumažėjimu.

Naminiai gyvuliai dažnai užsikrečia gerdami iš vandens telkinių, užkrėstų leptospiromis. Gerų ganyklų bei girdyklų stoka, nesubalansuota gyvūnų mityba ir antisanitarinės laikymo sąlygos yra pagrindinės gyvūno užsikrėtimo leptospiroze priežastys.

Liga pavojinga ir žmonėms

Žmonės užsikrečia nuo laukinių (graužikų, vabzdžiaėdžių) bei naminių gyvūnų (šunų, kiaulių, stambiųjų raguočių, arklių, avių, ožkų), kontaktuodami tiesiogiai (sąlyčio su gyvūnais, jų šlapimu ar kitais skysčiais metu) ar netiesiogiai (vartojant gyvūnų šlapimu užterštą vandenį ar maisto produktus, pavyzdžiui, neplautus vaisius, daržoves iš sodų ar daržų), kai leptospiros patenka į organizmą per sveikas gleivines ar pažeistą odą. Infekcijos perdavimas nuo žmogaus žmogui yra labai retas.

Pirmieji ligos simptomai užsikrėtusiems žmonėms išryškėja vidutiniškai po 5–14 dienų. Kadangi liga neturi jai būdingų požymių, dažniausiai yra stebimas karščiavimas su kitais peršalimui ar virškinimo sutrikimui būdingais simptomais. Kas dešimtas atvejis pasireiškia sunkia ligos forma ir komplikacijomis, pavyzdžiui, inkstų ar kepenų nepakankamumu.

Užsikrėtė užsienyje

Ligai būdingi gamtiniai židiniai, besiformuojantys ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Ketvirtojo šiais metais leptospirozės atvejo Vilniuje epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad vilnietis užsikrėtė keliaudamas po kaimyninę Latviją.

2012–2016 metais visoje Lietuvoje registruota nuo 3 iki 20 atvejų per metus, daugiau vasaros ir rudens laikotarpiu. Per dešimt 2017 metų mėnesių nustatyta mažiau leptospirozės atvejų Vilniaus regione nei 2012-aisiais (5 ligos atvejai) ar 2016-aisiais (8 atvejai), tačiau daugiau nei 2013-aisiais ar 2015-aisiais metais (nustatyta po 2 atvejus). 2014-aisiais metais neužfiksuota nei vieno ligos atvejo Vilniaus apskrityje. 

Dažniau serga vyrai

Leptospirozė dažnai vadinama kaimų gyventojų liga dėl šių rizikos veiksnių: gyvulių priežiūros, jų skerdimo, žemės ūkio darbų. Tačiau užsikrėsti šia liga gali ir miestuose gyvenantys žmonės, atlikdami sodo darbus, medžiodami ar žvejodami bei vartodami leptospiromis užterštą vandenį, daržoves ar vaisius.

Leptospiroze sergančių vyrų skaičius dažnai yra didesnis nei moterų. Tai galima sieti su profesinės veiklos sritimis, dominuojančiomis vyrų tarpe.

Išvengti ligos padės tinkamos darbo sąlygos ir drabužiai

Rizika susirgti leptospiroze sumažėja, vengiant kontakto su infekuotais gyvūnais, jų kūno skysčiais ar užteršta aplinka. Asmenims, dirbantiems riziką susirgti keliančiose darbo vietose, būtina dėvėti apsauginius drabužius – neperšlampančius batus, pirštines, akinius, kaukes, prijuostes.

Svarbu nepamiršti palaikyti gamybos patalpų švarą (plauti grindis, valyti paviršius) bei laikytis tinkamos asmens higienos. Raginama užtikrinti saugias darbo sąlygas (įrengti darbuotojų maitinimo ar valgymo patalpas, asmens higienos patalpas su dušais, prausyklomis, tualetais), prižiūrėti žaizdas bei naudoti vandeniui atsparius pleistrus.

Dirbantiems žemės ūkio sektoriuje, pavyzdžiui, fermose ar skerdyklose, patariama vengti netvarkingų šachtinių šulinių, atvirų vandens telkinių, vartoti tik švarų geriamąjį vandenį.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode