Reklama 2

Įstatymai – galioja visiems?

Sediškiams neleidžiama privatizuoti laisvos, su jų sklypais besiribojančios, žemės

Sedos miestelio keli gyventojai jau kone šešis dešimtmečius naudojasi šalia namų esančia laisva žeme, tačiau jos išsipirkti negali – draudžia įstatymai. Sediškiai jau aštuonis mėnesius varsto Savivaldybės bei žemėtvarkininkų duris, prašydami surasti galimybę jiems leisti privatizuoti po kelis arus prie namų esančios laisvos žemės, kuri ribojasi su jų sklypais.

Neleidžia išsipirkti

„Prašome padėti išsiaiškinti, ar turime pirmumo teisę išsipirkti 4 arų žemės sklypus, esančius prie mūsų naudojamo sodo-daržo nuo 1957 metų, – rašoma Paupio gatvės 2, 4, 6, 8, 10 ir 12 namų gyventojų kreipimesi į Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komitetą. – Sklypai eina lygiagrečiai upės link ir į nieką neįsiterpia, todėl jau 2014-ųjų rugsėjo mėnesį 4, 6,8 ir 10 išsiuntėme Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriui atskirus prašymus, gavome neigiamus atsakymus, nes esą tuose sklypuose bus formuojamas naujas žemės sklypas, Paupio g. 7 su atskiru įvažiavimu ir bus parduodamas aukciono būdu.“ Gyventojų ir Savivaldybės susirašinėjimai su Nacionaline žemės tarnyba vyko ir toliau, tačiau iki šiol vaisių nedavė. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius savo atsakymuose tvirtina, jog gali būti formuojamas tik atskiras sklypas, parduodant aukcione. Pasak jų, ne aukciono būdu būtų leista privatizuoti kaip įsiterpusį žemės sklypą tarp privačių sklypų, jei būtų mažiau nei 0,04 ha ir nebūtų galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų.

Nepriskiriama įsiterpusios žemės kategorijai

„Būdo žemaičių“ pakalbinta Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus vyr. specialistė Janina Malūkienė patikino, jog Sedoje, Paupio gatvėje yra laisvas 24 arų ir net didesnis žemės plotas, kur galima įrengti atskirą įvažiavimą, todėl tokia žemė nelaikoma įsiterpusia: „Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų, kelių ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos“, – Vyriausybės nutarimą „Būdui žemaičių“ citavo specialistė. Pasak jos, minimas sklypas nelaikomas siaura juosta.

Svarstė politikai

Vakar šį klausimą nagrinėjo Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komitetas. Komiteto pirmininkas Viktoras Bugnevičius teigė, jog gyventojai bijo, kad kitiems nupirkus ir susiformavus atskirą ar kelis žemės sklypus, jiems sukels nepatogumų, be to, žemė driekiasi palei Varduvos upę, o tada neliktų gyventojams priėjimo nuo namų iki jos.

Situacija neaiški

Komiteto narė Genoveita Gricienė akcentavo, jog negali būti laisvos žemės likę 24 arai, nes jau du gyventojai kažkokiu būdu išsipirkę, tad likę tik 16. „Žmonėms padaryta didelė neteisybė, pirmas ir paskutinis galėjo išsipirkti, o kitiems neleidžiama, – sakė G. Gricienė. – Žmonės vyresnio amžiaus, jiems sunku kovoti.“

Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus vyr. specialistė patikino, jog 2 ir 12 namų gyventojai turi didesnius žemės sklypus nei kaimynai (pirmasis privatizavęs 30 arų sklypą 2002 m., antrasis – 21,53 arų 2006 m.), tačiau tai ne minimos laisvos žemės sąskaita: „Dar lieka daugiau nei 24 arų laisvos žemės tarpas.“ Kodėl dviems gyventojams leista padidinti savo sklypus, J. Malūkienė teigė nežinanti: „Negaliu atsakyti kodėl, gal buvo didesnis inventorizuotas plotas, gal buvo galima leisti privatizuoti?..“

Bando rasti išeitį

Posėdyje dalyvavęs Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius taip pat gynė gyventojų interesus: „Jei įstatymai draudžia patiems gyventojams privatizuoti sklypus, tai gal nereikėtų atiduoti kitiems, o palikti visuomenės reikmėms.“ Jam pritarė Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė: „Padarytume kadastrinius matavimus ir įteisintume Savivaldybės vardu.“

Visuomeninio mero patarėjo Vygando Povilo Ostrauskio nuomone, gal po to būtų galima parduoti gyventojams. J. Malūkienė „Būdui žemaičių“ tai paneigė, kaip išeitį siūlydama gyventojams laisvą žemę nuomotis iš valstybės, kas jau leidžiama nuo šių metų pradžios.

Nuspręsta dar kartą Savivaldybės vardu kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, tik šį kartą esančią Vilniuje, kad peržiūrėtų situaciją. „Gavus neigiamą atsakymą, lieka kitas variantas – Savivaldybei suformuoti bendrą sklypą“, – sakė Komiteto pirmininkas V. Bugnevičius.

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode