Reklama 2

Ginti tėvynę: pareiga ar prievolė?

Privalomos karo tarnybos bando išvengti tapdami kariais savanoriais

Krašto apsaugos ministerijos svetainėje jau oficialiai paskelbti 2015 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. Iš viso regioniniu principu yra sudaryti šeši sąrašai. Į juos pateko visi asmenys, pareiškę savo norą atlikti devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą ir atsitiktine elektronine atrankos sistema atrinkti apie 37 tūkst. karo prievolininkų. Tie, kurie be priežasties vengs tarnybos, bus atvesdinami policijos arba nubausti piniginėmis baudomis.

Gali pasitikrinti internete

Interneto svetainėje veikia ir greita paieškos sistema, leidžianti karo prievolininkams pasitikrinti, ar jie yra įtraukti į šių metų nuolatinės privalomosios pradinės tarnybos sąrašus. Teigiamo atsakymo atveju nurodomas konkretus regioninis sąrašas ir eilės numeris jame. Visiems atsitiktine atrankos sistema atrinktiems karo prievolininkams nuo gegužės 13 d. pradėti siųsti šaukimo nurodymai. Jie registruotu paštu bus išsiųsti per 20 darbo dienų nuo sąrašų paskelbimo dienos. Šaukimo nurodymuose bus pateiktas atvykimo laikas, vieta ir reikalingi pristatyti dokumentai. Vėliau, patikslinus anketinius duomenis, karo prievolininkai bus organizuotai siunčiami į Karinę medicinos ekspertizės komisiją įvertinti jų sveikatą.Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu iš viso yra 175 tūkst. šaukiamojo amžiaus (19–26 metų) vaikinų, apie 100 tūkst. iš jų neturi Karo prievolės įstatyme numatytos tarnybos atidėjimo priežasties.

Taikys baudas

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės štabo Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus poskyrio (atsakingo už karo prievolės administravimą ir atranką į profesinę karo tarnybą Telšių, Akmenės ir Mažeikių rajonų savivaldybėse) viršininkas kpt. Tomas Bagvilas teigė negalįs pasakyti tikslaus skaičiaus, kiek šaukiamo amžiaus jaunuolių yra papuolę į šaukimo sąrašą iš Mažeikių rajono, nes sąrašas yra bendras Telšių karo prievolės ir komplektavimo poskyrio. „Gavus šaukimo lapelį pilietis nurodytą dieną turi atvykti nurodytu adresu arba pamatęs savo pavardę šaukimo sąrašuose gali atvykti savarankiškai prisistatyti į karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį, – teigė T. Bagvilas. – Tie, kurie į šaukimą neatsilieps, bus atvesdinami policijos, taip pat pagal administracinę teisę numatoma nubausti pinigine bauda. Duomenų, reikalingų karo prievolininkų karinei įskaitai, nepateikimas laiku gali reikšti 28–289 eurų baudą tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Melagingų duomenų pateikimas užtraukia 144–289 eurų baudą.“

Tarnyba gali būti atidėta

Pasak T. Bagvilo, karo tarnybą privalo atlikti savo pareigą visi Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 26 metų ir kurie pareiškę  atitinka tam tikrus kriterijus, yra patikrinti sveikatos įstaigos.

Remiantis Karo prievolės įstatymo 15 straipsniu, privaloma pradinė karo tarnyba atidedama ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams. Taip pat atlikti privalomos karo tarnybos nereikės aukštųjų mokyklų studentams. Jiems tarnyba atidedama vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje. Karo prievolės taip pat nereikės atlikti Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams, Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama ir karo prievolininkams, atlikusiems laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad tarp tarnybą atliekančių karo prievolininkų būtų kuo mažiau abejotinos reputacijos asmenų, galinčių daryti neigiamą įtaką ir kelti grėsmę ne tik kitiems tarnybą atliekantiems karo prievolininkams, bet ir visuomenei. Taip pat asmenims, vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai.Jeigu abu tėvai kartu augina vieną vaiką ir jeigu karo prievolininkas šaukiamas į privalomąją pradinę karo tarnybą nėra atostogose vaikui prižiūrėti, tuomet privalomoji pradinė karo tarnyba jam nebus atidėta. Kiekvieną situaciją svarstant individualiai tarnyba gali būti atidedama ir jei karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas, karo prievolininko šeimoje auga 2 ar daugiau vaikų iki 14 metų, karo prievolininkas yra šaukiamas atlikti tarnybos jo žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir esant komplikuotam nėštumui, yra vienintelis neįgalaus asmens globėjas ar ribotai veiksnaus asmens rūpintojas. Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos apraše nurodoma, kad neproporcingai didele žala visuomenės interesams pašaukus karo prievolininką atlikti tarnybos padaroma, kai karo prievolininkas turi išskirtinių gabumų ir laimėjimų mokslo, meno, sporto ar kitose srityse, savo veikla garsina Lietuvos Respublikos vardą ir rengiasi dalyvauti (ne daugiau kaip 3 savaites iki renginio) arba dalyvauja respublikinio ar pasaulinio lygio renginiuose.

Tarnyba atidedama ir karo prievolininkams, kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, bus nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas. Pagrindinės ligos, dėl kurių gali būti atidėtas šaukimas į kariuomenę yra: įgimtos širdies kraujagyslių ligos, hipertenzija, žymesni regėjimo, judėjimo aparato sutrikimai (pavyzdžiui, stuburo iškrypimas arba plokščiapėdystė), epilepsija.

Numatė skatinamąsias priemones

Balandžio viduryje Seimas plenariniame posėdyje taip pat priėmė Karo prievolės ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti naujas karo prievolės atlikimą skatinsiančias priemones, taip pat siekiama užtikrinti tinkamą karo prievolės organizavimą ir administravimą. Naujomis nuostatomis Seimas įtvirtino naują nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos piliečių skatinimo priemonę – pinigines išmokas, skaičiuojamas kas mėnesį ir priklausančias nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų. Asmenims už labai gerai įvertintą tarnybą bus skiriamos 4 bazinės socialinės išmokos (BSI) (152 eurai), už gerai įvertintą – 3 BSI (114 eurų), už patenkinamai įvertintą tarnybą – 2 BSI (76 eurai). Asmenims, savo noru atliekantiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvaujantiems baziniuose kariniuose mokymuose, išmokos bus didinamos 25 procentais. „Kitų privilegijų kol kas įstatymas nenumato“, – teigė T. Bagvilas.

Seimas įstatyme taip pat įtvirtino pareigą karo prievolininkui išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

Pagal priimtus pakeitimus, karo prievolę atliekančių piliečiųprašymu bus sudaroma galimybė atidėti suteikto kredito dalies įmokų mokėjimą. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu apskaičiuotos palūkanos už būsto kreditą asmens pasirinkimu galės būti mokamos vienu iš šių būdų: palūkanos už būsto kreditą mokamos taip, kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba palūkanų už būsto kreditą mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.

Priimtame įstatyme Seimas nusprendė įtvirtinti nuostatą, kad, jeigu dėl objektyvių priežasčių karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymo karo prievolininkui atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją įteikti asmeniškai karo prievolininkui negalės, šis nurodymas, sutikus jį priimti, pasirašytinai galės būti įteikiamas kartu su karo prievolininku gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ar fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, ir jų padaliniams, kurie susiję su karo prievolininku darbo, mokslo ir studijų teisiniais santykiais, ar valstybės ir savivaldybių institucijoms, teikiančioms karo prievolininkui socialinio draudimo, užimtumo rėmimo ar kitas viešąsias paslaugas, kurie nedelsdami šį nurodymą privalo perduoti karo prievolininkui. Svarstymo metu buvonepritarta siūlymui įpareigoti artimuosius ir darbdavius priimti kvietimą šauktiniams atlikti karo tarnybą.

Gali eiti savo noru

Kaip informavo T. Bagvilas, paviešinus šių metų šaukimo sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų gali ir toliau registruotis regioniniuose Karo prievolės ir komplektavimo skyriuose ir pareikšti savo norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Savanoriai į šauktinius gali pasirinkti norimą tarnybos vietą ir gaus ketvirtadaliu didesnes finansines išmokas. Iš viso šiais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą skirtinguose kariniuose daliniuose pradės trys tūkstančiai karo prievolininkų. Pirmieji šauktiniai tarnybą pradės rugpjūčio 24 d. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje. Einantiems į karo tarnybą T. Bagvilas patarė būti pilietiškiems ir nebijoti atlikti savo prievolės Lietuvos labui, nes kas grėsmės atveju gins mūsų šalį, jei ne mes patys: „Po tarnybos jaunuoliai bus perkelti į rezervo sudėtį, tiesiog bus pasiruošę ginti savo šalį nuo įvairiapusiškos grėsmės.“

Nori būti savanoriai

Karo tarnybai Lietuvoje vėl tapus privalomai, nemažai jaunuolių jos bando išvengti tapdami kariais savanoriais, tačiau, pasak Krašto apsaugos savanorių pajėgos prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 603 pėstininkų kuopos vado kpt. Rolando Litvino, daugelį jaunuolių nuo tokio žingsnio pavyksta atkalbėti, įtikinus, kad jiems visgi geriau atlikti privalomąją karo tarnybą, kuri truks 9 mėnesius, mat būti ir išlikti savanoriu nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. „Savanorių tarnyba yra Lietuvos Respublikos piliečių rengimas krašto gynybai, tai pasiekiama per nustatytą laiką. Pirmiausia kandidatui patikrinama sveikata, teistumas, jei atitinka reikalavimus ir sąlygas, jis priimamas į karius savanorius. Tada turi pabaigti 19 dienų bazinį kario savanorio kursą ir prisiekti tėvynei. Tik tuomet jis tampa pilnateisiu kariu, įgyja teisę naudoti šaunamąjį ginklą, prasideda jo karinis rengimas. Per metus karys savanoris į mokymus pakviečiamas nuo 20 iki 50 dienų. Dažniausiai jie vyksta savaitgaliais, kad karys savanoris galėtų derinti mokslus, šeimą, darbą, savo pomėgius su karyba“, – teigė R. Litvinas. Pasak jo, tai esminis skirtumas nuo profesinės karo tarnybos, kai karys esi 24 valandas per parą ir šauktiniu, kuris karo prievolę atlieka 9 mėnesius nuo ryto iki vakaro: „Jei karys išlaiko visus egzaminus, jo lankomumas geras, tai po ketverių metų jam užskaitoma privalomoji karo tarnyba, žinoma, savanorystę jis gali tęsti ir toliau. Pas mus yra ir tokių savanorių, kurie savanoriauja apie 17–18 metų. Šiuo metu turime visą kuopą, kuri sudaryta iš trijų būrių su visomis valdymo grupėmis, tad trūkumo tikrai nėra.“

R. Litvinas nespėliojo, ar daug atsiras išradingų jaunuolių, norinčių pabėgti nuo privalomosios karo tarnybos, pasak jo, visada atsiras tokių, kurie norės to išvengti – eis pas gydytojus, ieškos ligų ar sugalvos dar kokių problemų.

603 pėstininkų kuopos vado teigimu, nereikėtų sureikšminti ir tų, kurie patys pareiškia savo norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. „Manau, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis ir pilietė privalėtų atlikti tokią tarnybą tam, kad žinotų, kaip pasiimti ginklą, kaip juo naudotis, žinoti, kas yra karys ir krašto gynyba. Labai gerai, kad į privalomąją karo tarnybą atsirado apie 1000 savanorių, bet iš tikrųjų jų galėtų būti ir daugiau“, – kalbėjo R. Litvinas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode