Reklama 2

Daugiau privalumų – jauniesiems ūkininkams

Prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas

Šį mėnesį žemdirbių laukia keletas naujovių – jau prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Pareiškėjams, kurie laikysis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimų, bus mokama žalinimo išmoka – apie 45 eurus už hektarą.Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus žemės plotus bus galima iki šių metų birželio 15 dienos. Taip pat jau galima teikti paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramai gauti.

Paraiškas gali pateikti įvairiai

 

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas informavo, kad pasėlių deklaravimo metu pareiškėjai, pateikę vieną paraišką, galės prašyti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų plotus, gyvulius (mėsinius galvijus, pienines karves, pieninių veislių bulius, mėsines avis ir pienines ožkas), pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už ėriavedes, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. „Jeigu žmogus ne pirmą kartą deklaruoja pasėlius, jam tereikia išsimatuoti laukus ir žinoti, kur ir ką pasėjo. Deklaruojant iki šiol nedeklaruotą didesnį nei 1 ha žemės plotą, turi būti pateikiami to ploto valdymo teisės dokumentai. Deklaravimo paraiškas galima teikti ne tik seniūnijose, bet ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biuruose. Pareiškėjai, turintys galimybes naudotis elektronine bankininkyste, paraiškas gali pateikti savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamos Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Visi vėluojantieji deklaruoti šį darbą galės atlikti iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc.“, – teigė R. Gramas.

Bus mokama žalinimo išmoka

Pasak R. Gramo, deklaruojantieji pasėlius šiemet susidurs su nauja sąvoka: pareiškėjas, siekdamas gauti tiesiogines išmokas, turi būti „aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas“, t. y. nevykdyti tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos ir įsipareigoti vadovautis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijais: „Tie pareiškėjai, kurių už praėjusius metus gauta tiesioginių išmokų suma neviršijo 500 eurų, iš karto yra pripažįstami tinkamais pareiškėjais, žinoma, jeigu vykdys ir kitus deklaravimo reikalavimus. Tačiau, net ir vykdydamas vieną iš tiesioginėmis išmokomis neremiamų veiklų (oro uostų, vandens valymo įrenginių, nuolatinių sporto ir pramogų aikštelių eksploatavimas ar geležinkelio, nekilnojamojo  turto paslaugų teikimas), pareiškėjas vis tiek galės pretenduoti gauti tiesiogines išmokas, jeigu pateiks įrodymus dėl žemės ūkio svarbos jo veikloje. Prie pagrindinės tiesioginės išmokos – apie 57 Eur už hektarą – šiemet ir vėl bus mokama išmoka už pirmuosius hektarus, kurios tikslas – padidinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, skiriant nustatyto dydžio papildomą išmoką – apie 48 Eur už hektarą – už pareiškėjo deklaruotą iki 30 ha plotą. Nauja tai, kad pareiškėjams, kurie laikysis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimų, bus mokama žalinimo išmoka, apie 45 eurus už hektarą.“

Papildoma išmoka už plotus

Kaip teigė Žemės ūkio skyriaus vedėjas, nuo šiol jaunieji ūkininkaideklaruodami pasėlius gaus papildomą išmoką už plotus.Pareiškėjui bus taikomi tik 2 pagrindiniai reikalavimai: būti ne vyresniam kaip 40 metų amžiaus; savo žemės ūkio valdą, kurią įkūrė kaip valdos valdytojas, būti įkūrus naujai (pirmą kartą) arba įkūrus ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus iki teikiamos paraiškos, kuria pirmą kartą sieks gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos. Išmoka jaunajam ūkininkui bus mokama už kiekvieną deklaruotą, reikalavimus pagrindinei tiesioginei išmokai gauti atitinkantį žemės ūkio naudmenų hektarą, bet ne daugiau kaip už 90 hektarų. Šios išmokos dydis – apie 41 eurą už hektarą.“, – kalbėjo R. Gramas.

Turės išklausyti ūkininkavimo programą

Pasak R. Gramo, svarbu žinoti, kad jau galima teikti paraiškas gauti paramą pagal naujos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškų laukiama Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. „Pagal naujos KPP reikalavimus ūkininkas privalo tapti aktyvus ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo įsikūrimo, t. y. pirmos paraiškos gauti tiesiogines išmokas pateikimo dienos. Jo ūkis ir valda turi būti pirmą kartą įregistruoti ne anksčiau kaip prieš vienus metus iki paramos paraiškos  pateikimo. Ūkininkavimo pradžiai paramos prašantis žmogus privalo turėti profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Jei neturi, jų įgyti suteikiamas ne ilgesnis kaip 36 mėn. laikas po sprendimo skirti paramą. Skirtingai nei ankstesniu paramos laikotarpiu, žemės ūkio mokslų baigimo pažymėjimo nepakanka – visi paramos įsikurti prašantys jaunieji ūkininkai turės išklausyti minimalią ūkininkavimo pradmenų programą. Šią programą jie turi būti išklausę ne anksčiau kaip prieš vienus metus prieš pateikdami paraišką dėl jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos arba paraišką dėl tiesioginių išmokų, – teigė R. Gramas. – Pagal KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ remiama ne tik žemės ūkio veikla, bet ir perdirbimas. Pavyzdžiui, javus auginantis jaunasis ūkininkas galės ne tik parduoti grūdus, bet ir gaminti iš jų miltus ar kepti duoną bei gauti paramą šioms veikloms. Parama teikiama ir mišriam, ir specializuotam ūkiui. Iš specializuotos veiklos gautos pajamos turi sudaryti ne mažiau kaip pusę visų ūkio veiklos pajamų. Parama skiriama ūkiams, kurių ekonominio dydžio potencialas, išreikštas standartine produkcija, yra ne mažesnis kaip 8000 eurų per metus ir ne didesnis kaip 70000 eurų per metus. Ūkio ekonominio dydžio potencialą, kaip ir ekonominio valdos dydžio koeficientą anksčiau, apskaičiuoja Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras.“

Patvirtinus paramą – iškart pusė sumos

R. Gramo teigimu, naujovės laukia ir išmokant paramą. Parama bus išmokama dviem arba trimis dalinėmis išmokomis atsižvelgiant į verslo plane numatytas veiklas per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos: „Jeigu verslo planas įgyvendinamas per trejus metus, parama išmokama dviem dalimis: pusė paramos išmokama priėmus sprendimą skirti paramą, o likusi dalis – tinkamai įgyvendinus verslo planą. Jeigu verslo planas įgyvendinamas ilgiau nei trejus metus, 50 proc. paramos išmokama priėmus sprendimą skirti paramą. Paramos gavėjui investavus ne mažiau kaip 80 proc. išmokėtos sumos, mokama antroji, tarpinė, išmokos dalis, sudaranti 30 proc. visos paramos sumos. Trečioji, paskutinė, 20 proc. išmokos dalis mokama tinkamai įgyvendinus verslo planą. Vienam paramos gavėjui gali būti skiriama ne didesnė kaip 50000 eurų (be PVM) paramos suma. Kuriamiems gyvulininkystės ūkiams – ne daugiau kaip 60000 eurų (be PVM). Jei kuriamasi padalytose valdose, kurios buvo sukurtos iš vienos valdos sklypų, tokiems paramos gavėjams bendra paramos suma negali viršyti vienam paramos gavėjui nustatytos sumos. Pavyzdžiui, jei tėvas 100 ha ūkį padalijo savo trims sūnums, jie galės gauti tik vienam paramos gavėjui nustatytą paramos sumą. Išimtis – jei atstumas tarp valdų centrų viršija 50 km.“

Būtina surinkti tam tikrą balų skaičių

Atkreipiamas dėmesys, kad naujuoju laikotarpiu pareiškėjų pateikti projektai bus atrenkami taikant balus už tam tikrų kriterijų atitiktį. Siekiant gauti paramą, būtina surinkti tam tikrą balų skaičių. KPP veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėse numatytas minimalus balų skaičius yra 35. „Jeigu projektų atrankos metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Po 20 balų galima gauti, kai kuriamas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė, ir pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų bei kai pareiškėjas yra iki 30 metų. Po 15 balų – kai ūkis kuriamas iš nepadalytų valdų, kai pareiškėjas yra nuo 30 metų iki 40 metų ir projektas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Po 10 balų – kai pareiškėjas turi ne mažiau kaip 5 ha nuosavybės teise valdomų žemės ūkio naudmenų, pareiškėjas turi žemės ūkio srities aukštąjį ir (arba) profesinį išsilavinimą bei pareiškėjo ūkio grynasis pelningumas, įgyvendinus verslo planą, bus didesnis kaip 4 proc.“, – sakė R. Gramas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode