Reklama 2

Trūksta sąmoningumo ar informacijos?

Ekstremalių situacijų posėdyje aptarta gaisrų prevencija

Ketvirtadienį vyko Savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis „Dėl papildomų veiksmų užtikrinant miškų, pievų ir durpynų gaisrų prevenciją“. Pareigūnai pastebi, kad šiemet gaisrų ypatingai daug, gyventojai abejingi skleidžiamai informacijai ir draudimams, todėl stengiamasi skirti kuo didesnes baudas.

Nekreipia dėmesio

Posėdyje dalyvavęs Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Tupikas pastebėjo, kad pernykštės žolės gaisrai gal ir menkaverčiai, palyginus su kitais gaisrais, bet turintys labai skaudžias pasekmes: „Neseniai nuo deginamos žolės Leckavos kaime buvo užsidegę pagalbiniai pastatai. Tiesiog 63-ejų metų moteris savo kieme uždegė žolę ir ugnis perėjo į kaimynų teritoriją.“ Viršininkas apgailestavo, kad, nors kiekvienais metais skelbiama informacija apie draudimą deginti pernykštę žolę, dalinami lankstinukai, vis atsiranda asmenų, šį draudimą ignoruojančių. „Norime, kad žmonės suprastų, jog žolių ar ražienų deginimai skaudūs ne tik dėl pasekmių, bet ir dėl kuro sąnaudų, daugiau darbo tenka ir ugniagesiams – vien per praėjusią parą buvo septyni išvažiavimai, keturi iš jų dėl žolės. Anksčiau gyventojus tik sudrausmindavome, dabar skiriame kuo didesnes baudas, kad pasiektume rezultato, kitaip niekas nekreipia dėmesio“, – kalbėjo A. Tupikas.

Daugiausia gaisrų Pavenčiuose

Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Vytautas Narkus informavo, kad 2013 metais Mažeikių rajone buvo 117 išvažiavimų į atviras teritorijas, iš jų – 70 vien tik miesto teritorijoje. 2014 metais – 106, iš jų mieste – 72. Šiemet į žolių gaisrus jau turėta 28 išvažiavimus, 13 iš jų buvo kilę prie Ventos upės, pavenčiuose. „Tai didelė problema – didžiausia rizikos zona. Kreipėmės ir į Savivaldybės administracijos direktorių, kad pagal galimybes žolę nušienautų, nes ten visada būna daugiausia išvažiavimų“, – teigė V. Narkus.

Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamentoMažeikių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Steponas Margalikas pastebėjo, kad dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai: „Ir tuose pavenčiuose gaisrus sukėlė ne suaugę, o vaikai, kurie nepakaltinami, jų nesugausi ir nesudrausminsi. Gal reikėtų apie tai daugiau kalbėti mokyklose?“ S. Margalikas taip pat prašė seniūnų įspėti gyventojus, tvarkančius aplinką, kad šie stengtųsi kuo mažiau deginti laužų, nes žmonės, pamatę bet kokį laužą, skambina, o ugniagesiai turi važiuoti.

V. Narkus pastebėjo, kad taip dažniausiai atsitinka dėl kaimynų nesutarimų: „Žmonės nežino, kad laužus deginti leidžiama ne arčiau kaip trisdešimt metrų iki pastatų, draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes, o smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.“

Laukia didelės baudos

Pasak S. Margaliko, gyventojai neturėtų būti abejingi, nes pagal dabartines žmonių pajamas baudos labai didelės. „Nustačius atliekų deginimą, gyventojams bus taikomos nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnį, kuris numato, kad už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, daržo atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gresia baudos nuo 28 iki 231 eurų. Parigūnams – nuo 57 iki 289. Kiek didesnės, nuo 57 iki 289 eurų, baudos gali būti skiriamos už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą. Pareigūnams šios baudos dar didesnės – nuo 115 iki 347 eurų. Atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų, nesurinktų šiaudų gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems galima skirti baudą nuo 28 iki 173 eurų, taip pat sumažinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose vyko gaisras. Be administracinės nuobaudos, net ir deginant mažą atliekų kiekį skaičiuojama žala aplinkai, kurios minimalus dydis – 100 eurų.

„Pavyzdžiui, minėtai leckaviškei gal bauda ir nebūtų buvusi didelė – 28–57 eurai, bet įvertinus žalą (už vieną kvadratinį metrą – 8 euro ct, o ten išdegė apie 20 arų) išėjo 160 eurų. Moteriai praktiškai teko atiduoti savo pensiją. Žinoma, pas mus nėra tiek daug nudegusių hektarų kaip kituose Lietuvos miestuose, bet vis tiek. Reikia daugiau prevencijos“, – sąmprotavo S. Margalikas.

Mažeikių apylinkės seniūnijos seniūnas Vidmantas Kesminas patikino, kad informacija tikrai skleidžiama, gyventojai apie tai informuojami, tačiau tai kiekvieno žmogaus sąmoningumas: „Jei suaugusiam žmogui trūksta sąmoningumo, tai mes jo nebeišmokysime, kiekvieno neprižiūrėsime.“

Privalo gesinti

Susirinkusiuosius domino, ar baudžiami tie gyventojai, kurie atvykus ugniagesiams gesina gaisrą, t. y. patys uždegė, bet neprisipažįsta. Pareigūnai aiškino, kad tuomet nieko neįrodysi, nebent turi kokią vaizdo medžiagą. „Tačiau, jeigu žmogus stovi ir žiūri, kaip dega, tuomet jo laukia bauda nuo 28 iki 173 eurų. Be to, jei padaryta žala gamtai, negalime taikyti pusės minimalios baudos.Tad pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112“, – kalbėjo Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode