Reklama 2

Ūkininkams – sunkus metas

ŽŪR pirmininkas su mažeikiškiais aptarė žemės ūkio sektoriaus problemas

Trečiadienį Mažeikiuose svečiavosi ir su ūkininkais susitiko Žemės ūkio rūmų (toliau – ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas. Susitikimo metu pristatyta ŽŪR veikla tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, aptariamos tarybos ir prezidiumo posėdžiuose iškeltos problemos, valdžios institucijoms teikiami pasiūlymai, Žemės ūkio rūmų veikla tarptautinėse organizacijose, bendradarbiavimas su užsienio partneriais.

Turėtų keistis

ŽŪR pirmininkas informavo, kad prasideda naujasis Kaimo plėtros 2014–2020 m. programavimo laikotarpis ir jų laukia dideli darbai: „Tačiau šiandien apie programą nelabai galiu ką pasakyti, nes tos taisyklės, kurias mes gavome iš Žemės ūkio ministerijos, nėra derintos nei su savivalda, nei su žemdirbių organizacijomis. Jos gali kardinaliai pasikeisti. Yra labai daug klausimų, matome daug vietų, kur reikia pataisyti, pakeisti, kad ūkininkams būtų patogu, priimtina ir naudinga. Be to, ir pati programa mažesnė. Jei žiūrėsime 2007–2013 metų laikotarpį, tai prie europinių lėšų nacionalinis prisidėjimas buvo 25 proc. šiandien – tik 15 proc. Toks mažas prisidėjimas yra tik dviejose valstybėse – Rumunijoje ir Lietuvoje.“

Pasak A. Stančiko, Kaimo plėtros 2014–2020 m. programą šią savaitę bandyta svarstyti tarybos posėdyje, tačiau teko apgailestauti, kad Žemės ūkio ministerijoje, kurioje dirba per 900 darbuotojų, neatsirado nė vieno specialisto, kuris būtų teikęsis pristatyti minėtą programą, nors jos rengėjai yra būtent ŽŪM. Žemės ūkio rūmų tarybos nariai pasigedo ir LR Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovų, kurie, beje, Rūmuose itin reti svečiai. „Tarybos nariai aktyviai diskutavo apie Kaimo plėtros 2014- 2020 m. programoje numatomas priemones, svarbiausias bendrąsias nuostatas, atskirų priemonių projektų atrankos kriterijus, didžiausius paramos dydžius, paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, pirmumo kriterijus ir kt. Kadangi šiandien (vasario 11 d., – aut. past.) Žemės ūkio ministerijoje kviečiamas posėdis dėl šios programos priemonių pristatymo, ŽŪR tarybos nariai įpareigojo savivaldos atstovus, dalyvausiančius posėdyje, pateikti vieningą nuomonę, kuri buvo priimta tarybos posėdyje. Tikiuosi, kad pokyčių bus, nes yra daug prieštaravimų ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais kai kurie jaunieji ūkininkai įsivaizdavo, kad gaus 100 proc. paramą, ir registravo ūkius, tačiau jiems niekas nepaaiškino, kad, jei deklaravai pasėlius, vadinasi, ūkis jau įkurtas ir įsikūrimo paramos negausi, tad 100 proc. parama nuplaukė. Šiandien išlieka svarbus klausimas, kaip jaunas ūkininkas formuos ūkį, iš kur gaus žemės, nes valstybinės laisvos žemės nėra. Pagalvojome, kad yra ūkių, kurie jau suformuoti, modernūs, šiuolaikiški, tačiau jų ūkininkai garbaus amžiaus ir neturi kas tuos ūkius galėtų perimti, todėl ieško pirkėjo. Galbūt šiuos ūkius su parama galėtų įsigyti jauni ūkininkai? Tai kol kas tik pamąstymas“, – kalbėjo A. Stančikas.

Vyks į suvažiavimą

Susitikime A. Stančikas apžvelgė ir pieno sektorių, kuriame situacija šiuo metu labai sudėtinga. „Akcentuojama, kad pieno supirkimo kainų mažėjimas prasidėjo po to, kai Rusija paskelbė apie draudimą įvežti žemės ūkio produkciją, bet iš tikrųjų mažėjimas prasidėjo jau praėjusių metų pradžioje dėl to, kad nuo balandžio mėnesio nebegalios pieno gamybos kvotų sistema. Ši priemonė buvo įvesta siekiant išspręsti susidariusią kritinę situaciją pieno sektoriuje. Kvotos buvo gamybos apribojimas Europai ir, kadangi gamyboje nebuvo didelio šuolio, kainos laikėsi normaliai, tačiau, jau 2013 metus palyginus su 2012 metais, pastebėta, kad Europoje pagaminta apie 5,5 mln. tonų pieno daugiau. Žinoma, paskutinį smūgį davė rugpjūčio 7 d. paskelbtas embargas, – teigė ŽŪR pirmininkas. – Jau pirmosiomis dienomis susitikome ir su ministru, ir su premjeru. Rugpjūčio 12 d. su Baltijos šalių žemdirbių organizacijomis rinkomės Rygoje ir siekėme, kad tos šalys, kurios labiausiai nukenčia nuo Rusijos, turi būti paremtos. Mums pavyko. Europos Komisija nusprendė, kad Lietuvos pieno sektoriui atiteks 14 mln. eurų paramos (48,3 mln. litų), ir taip kompensuos pieno supirkimo kainų skirtumą gamintojams. Šiandien tie pinigai mūsų ūkininkus pradeda pasiekti. Taip pat vedėme derybas su LR žemės ūkio ministerija dėl papildomų lėšų žemės ūkio sektoriui. Iškovojome, jog biudžete bus skirti papildomi 30 mln. litų pieno sektoriaus nuostoliams padengti. Iš viso bendra parama – 79 mln. litų (t. y. už 2014 m. keturis paskutinis mėnesius), tačiau, kiek paskaičiavome, per tą patį laikotarpį prarasta apie 270 mln. litų. Situacija tikrai sudėtinga, tad vasario 24 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje Lietuvos pieno gamintojų asociacija organizuoja visuotinį suvažiavimą. Raginu atvažiuoti ir jus, nes tik būdami vieningi galime kažko pasiekti.“

Susitikime dalyvavę ūkininkai pritarė ŽŪR pirmininko minčiai ir ketina aktyviai dalyvauti. Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius pažadėjo iš Žemės rėmimo fondo užsakyti transportą, tad planuojama bendra ūkininkų kelionė autobusu.

Skatina naujų rinkų atradimą

Pasak A. Stančiko, šiuo metu politikai ypatingai traktuoja naujų rinkų atradimą: „Taip, politiškai galima greitai susitarti, bet reikia laiko, kad tas produktas atsirastų tose šalyse. Praeina beveik dveji metai, kol gaunami visi leidimai, suderinami reikalavimai, be to, nuvežus savo produktą į kitą šalį kažin ar užsienietis puls ir iškart jį pirks. Arba jis turės būti labai pigus, arba reikės laiko, kol vartotojas pripras. Tik kažin ar mūsų ūkininkai visą tą laikotarpį išgyventų esant tokioms žemoms kainoms? Na, galbūt pusę metų, metus, tačiau ne daugiau, nes šiandien juk dirbame žemiau savikainos, tik iš inercijos. Jei padėtis nesikeis, šiame sektoriuje išgyventi bus sudėtinga ir, manau, dalis ūkininkų pasitrauks iš gamybos. Žinoma, ūkininkai nepražus, jie persiorentuos, pereis į kitas šakas, tik klausimas, jei nebebus žaliavos, ką mūsų perdirbamoji pramonė dirbs?“

Kiaulių maras nesustabdytas

Dar viena problema, kurią akcentavo A. Stančikas, afrikinis kiaulių maras, kuris jau yra ties Lietuvos viduriu, jo niekas nesustabdė ir jis iš lėto juda. „Gali atsitikti taip, kad visa Lietuva bus traktuojama kaip afrikinio kiaulių maro zona, tuomet nei gyvulių, nei grūdų iš mūsų nepirks, o tada bus didžiulė katastrofa, nes sustos praktiškai visas Lietuvos eksportas, todėl reikia gerai pasiruošti teisiškai tam, kad įrodytume, jog afrikinis kiaulių maras kitiems gyvuliams įtakos neturi, tai nėra platinimo židinys ir mes galime parduoti. Dar viena bėda – nei iš šio, nei iš to atsirado žemdirbiams skirto dyzelino akcizas – 21 euras už 1 toną. To esą reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos.  Kiek žiūrėjome, nieko nesupratome ir neradome, kur būtų parašyta, kad mes privalome mokėti, bet paaiškinimas paprastas – juk dyzelino kainos nukrito. Taip, jos šiandien nukrito, o rytoj, kai pakils, akcizas nukris? Šiandien ir taip mums sunkios konkurencinės sąlygos, lyginant su senosios Europos ūkininkais, kur išmokų politika ir kainos visai kitokios, bet vis tiek esame engiami. Galbūt būtume ministeriją kaip nors įtikinę ar ieškoję sprendimo būdų, bet ŽŪM ir savivalda nebuvo informuoti, tai sužinojome tik iš žiniasklaidos. Tad būkime vieningi, netylėkime ir stenkimės ką nors pakeisti“, – kalbėjo A. Stančikas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode