Reklama 2

Privalės pranešti apie galimas korupcijos apraiškas

Seime įregistravus Korupcijos prevencijos įstatymo naujas pataisas, kurios įpareigoja valstybės tarnautoją Specialiųjų tyrimų tarnybai pranešti apie galimas korupcijos apraiškas, Mažeikių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos iniciatyva Savivaldybės darbuotojams organizuotas susitikimas su LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku.Susitikime kalbėta apie galimas korupcijos apraiškas ir kokios laukia pasekmės, apie jas neinformavus.

Siekia iškelti viešumon

Kaip teigė LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkasVitalijus Gailius, dabar galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta aiški korupcijos atvejų viešinimo tvarka, neapibrėžti korupcinio pobūdžio administraciniai, tarnybiniai ir darbo drausmės pažeidimai:Korupcijos prevencijos įstatymo pataisose, kurias parengė Seimo Antikorupcijos komisija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), nustatoma tvarka, kaip turi būti vykdomas korupcijos atvejų viešinimas.Pataisomis siekiama nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių bei jų įstaigų tarnautojai privalėtų iškelti viešumon jų pačių nustatytus su korupcija susijusius atvejus.Nustačius faktus, jie turėtų būti skelbiami viešai įstaigų interneto svetainėse, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimus.Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai apie jiems žinomas veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikaltimų požymių, STT praneštų ne vėliau kaip per 48 valandas.“

Pataisose taip pat numatoma, jei tarnautojas STT nepraneš apie galimas nusikalstamas veikas, jis padarys tarnybinį nusižengimą ir bus nubaustas arba papeikimu, arba griežtu papeikimu, arba atleistas iš darbo.Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Vyrauja baudžiamasis persekiojimas

 

Antikorupcijos komisijos pirmininkas pabrėžė, kad, ginant kitų viešąjį interesą, pirmiausia reikia mokėti apginti savo teises, todėl Valstybės tarnautojams būtina gerai žinoti Valstybės tarnybos įstatymą ir savo pareigybės aprašymą.

Pasak V. Gailiaus, šiuo metu Lietuvoje pagrindinė priemonė, kurios imamasi prieš nepaklusniuosiusrežimuiasmenis – baudžiamasis persekiojimas: „Tenka pripažinti, kad kaip išskirtinė represinė priemonė baudžiamasis persekiojimas mūsų valstybėje taikomasir tose srityse, kuriose teises būtų galima apginti ir kitais būdais. Tai įvairūs administraciniai sprendimai, atsparumo korupcijai, rizikos vertinimai ir kiti dalykai. Baudžiamasis persekiojimas turi būti taikomas tik tuo atveju, kai padaryta kriminalinė veika. Svarstant Prokuratūros ataskaitą pastebėjau, kad Lietuvoje per metus teismuose išteisinama apie 800 žmonių, dėl senaties nutraukiama 24 tūkst. ikiteisminių tyrimų, apie 10 tūkst. nutrauktų ikiteisminių tyrimų, kai buvo pateikti įtarimai ir taikomos kažkokios kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo metu. Nepagrįstai pradėtų baudžiamųjų persekiojimų valstybės viešajame sektoriuje per 2010–2014 metus – apie 100. Tai gal ir nėra labai didelis skaičius, bet bauginantis. Susidaro įspūdis, kad mes visur bandome pritaikyti represines priemones ir žmonės dėl to nebegina savo teisių.Vien Baudžiamojo kodekso neužtenka – reikia ir papildomų priemonių, atgrasančių nuo korupcijos ir perteklinės biurokratijos, siekiant gauti konkrečios naudos.“

V. Gailius patikino, kad, jei įtarimai nepagrįsti, asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl kompensacijos: „Teisingumo ministerijoje įkurtas fondas žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti. Valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai tokioms reikmėms, tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų, taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų padarytai žalai kompensuoti.“

 

Uždrausti negali

 

Savivaldybės darbuotojai apgailestavo, kad, kai tik pradedamas koks tyrimas, viskas labai iškeliama į paviršių, o kai pažeidimo nerandama – pamirštama, tačiau apšmeižtas žmogus visų atmintyje vis tiek išlieka kaip nuteistasis. „Yra straipsnis, draudžiantis skelbti ikitesiminio tyrimo duomenis. Duomenys iš baudžiamojo proceso gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu. Žinoma, tenka matyti daug pažeidimų, kai duomenys skelbiami nesuderinus su prokuroru arba tiesiog pastebima prokuroro nekompetencija“, – kalbėjo Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

Darbuotojus taip pat domino, ar bus ko nors imamasi siekiant pažaboti asmenis, kurie teikia nepatvirtintus skundus, kad jie būtų pagrįsti ne vien emocijomis, bet ir konkrečiais įrodymais. „Demokratija reikalauja tam tikros kainos ir mes jiems to daryti neuždrausime“, – atsakė V. Gailius.                                              

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode