Reklama 2

Vizitas: rinkimų akcija ar darbo tikslai?

Ministrės ir ligoninės vadovo nuomonės atlyginimų didinimo klausimu išsiskyrė

Penktadienį Mažeikiuose lankėsi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.Susitiko su Savivaldybės vadovais, lankėsi VšĮ Mažeikių PSPC bei Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, susipažino su VšĮ Mažeikių ligoninė veikla

Į ministrės išsakytą poziciją, jog mažiausiai uždirbančių slaugytojų atlyginimai turėtų kilti, Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius oponavo, jog tam nėra galimybių, nes būtina išlaikyti įstaigos stabilumą.

Didesnis PSDF

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba ragina gydymo įstaigų vadovus dalį lėšų, t. y. tiek, kiek didėja finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) šiais metais, prioriteto tvarka skirti slaugytojų darbo užmokesčio didinimui.

 PSD tarybos nariai pritarė Valstybinės ligonių kasos parengtam siūlymui rekomenduoti gydymo įstaigų vadovams prioritetine tvarka didinti slaugytojų darbo užmokestį, įvertinus tai, kad šių metų PSDF yra didesnis ir gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, tenka daugiau lėšų nei pernai. Pritarta ir siūlymui, kad VLK turėtų ne tik stebėti, kaip ši situacija kinta, bet ir viešai skelbti naujausias šios srities specialistų uždarbio tendencijas.

Pasak Valstybinės ligonių kasos, lyginant su praėjusiais metais, 2015 m. PSDF didėja 7,8 proc. – 100 mln. eurų (345,4 mln. litų). Didžiąją jų dalį (virš 978,5  mln. eurų, apie 3,4 mlrd. litų) numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, o tai yra beveik 71 mln. eurų daugiau nei pernai. Šios augančios lėšos sudaro galimybes gydymo įstaigoms didinti slaugytojų darbo užmokestį.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės, atlyginimams didinti yra sudarytos visos reikiamos galimybės, nes PSD taryba sausio 28 d. taip pat pritarė siūlymui nuo šių metų sausio bazinių kainų balo vertę didinti iki 0,99 euro.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, yra susidaręs nemažas skirtumas tarp slaugytojų atlyginimų. Didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna greitosios medicinos pagalbos stotyse ir universitetinėse ligoninėse dirbantys slaugytojai – nuo 743 iki 847 eurų (2,5–2,9 tūkst. litų). Mažiausiai uždirba rajonų ir regionų gydymo įstaigų slaugytojos, kurių vidutinis darbo užmokestis svyruoja nuo 472 iki 491 eurų (1,6–1,7 tūkst. litų). Tuo tarpu slaugytojų vidutinis darbo užmokestis yra žemesnis, lyginant jį su visų šalies gydymo įstaigų darbuotojų vidutiniu uždarbiu, ir vos skiriasi nuo darbuotojų, dirbančių šalies ūkio sektoriuje. 

Kontrolė nenumatyta

Gausiai susirinkę į susitikimą su ministre Mažeikių ligoninės posėdžių salėje gydytojai, slaugytojos ir kiti ligoninės darbuotojai plojimais pritarė R. Šalaševičiūtės išsakytai minčiai, jog pirmiausia turėtų resursų būti ieškoma mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimams, o tik paskui – patalpų atnaujinimui. „Premjero pozicija, jei atvykus į gydymo įstaigą randama dažant sienas, o medikų atlyginimai maži, kalba bus rimta, – sakė sveikatos apsaugos ministrė, pripažindama, jog bausti bei jokių kitokių priemonių ministerija imtis negalinti. – Tai ligoninės ir Savivaldybės kompetencijoje“. Ministrės teigimu, atlyginimų slaugytojams didinimo klausimą būtų galima spręsti susiaurinus gydymo įstaigų laisvę, kaip naudoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gaunamus pinigus: „Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba turėtų konkrečiai suklasifikuoti slaugytojus pagal darbo sudėtingumą ir numatyti atlyginimų ribas“. Pasak R. Šalaševičiūtės, nuo sausio mėnesio Valstybinė ligonių kasa pradeda nuolatinę atlyginimų stebėseną: „Ligonių kasa turi duomenis apie atskiras ligonines, kiek yra slaugytojų, jų etatų ir koks atlyginimų vidurkis. Programa pajungta ir stebėsena vykdoma ir bus viešinama spaudoje.

Negalima mokėti vienodai

R. Šalaševičiūtės nuomone, slaugytojams atlyginimai turėtų būti klasifikuojami: „Dabar ne tie laikai, kai Leninas norėjo iš vienų atimti ir kitiems atiduoti. Visiems lygiai turėjo būti. Dabar negali būti lygybės principo: nevienodi išsilavinimai, yra slaugytojų, turinčių ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Turintys didelį stažą negali būti prilyginti tik atėjusiems dirbti. O ir dirba visi ne vienodai. Kitiems trukdo įgūdžų ar noro stoka, šeimyninės problemos“.

Reglamentuoja koletyvinė sutartis

Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius tvirtino, jog yra pasirašyta kolektyvinė sutartis ir, keliant atlyginimus, vadovaujamasi ja. „Darbo užmokestis didinamas vienodu procentu. Jei atsisakysime tokios apmokėjimo tvarkos, kokia yra pas mus, o žiūrėsime, kas kokį išsilavinimą turi, kiek metų išdirbo, kas sutiks mažintis atlyginimus ir paskui taikyti naują metodiką. Be to, vadovaujantis Darbo kodeksu, bazinių atlyginimų mažinti negaliu. Mūsų nuomone, ar jis yra jaunas darbuotojas, ar išdirbęs 30 metų, darbo užmokestis už atliktą darbą turi būti vienodas. Mokėti pagal darbo stažą nėra papildomų lėšų.Turim iš pagrindų versti atlyginimus, iš naujo nustatyti bazinį ir po to žiūrėti į kriterijus“, – sakė A. Lidžius, pridurdamas, jog pinigai pasilieka vaistams, medicinos priemonėms.

Dėkodamas viešniai už apsilankymą, nors tikino ir nebuvo kvietęs, Savivaldybės meras Antanas Tenys teigė, kad nesikišęs į medikų atlyginimų skirstymą, nes nebuvę tam reikalo: „Jei profsąjungos susitaria ir pasirašoma sutartis, vadinasi, viskas gerai“.

Ruošiami spacialistai

Ligoninės vadovo teigimu, nesuprantama ministerijos skeptiška pozicija ir rezidentų paruošimo klausimu: „Ar yra teisybė, kad iš mūsų uždirbtų pinigų turim ruošti patys ir gydytojus, nes to negali padaryti valstybė. Trūkstant gydytojų, apmokam rezidentūros studijas ir grįžę po mokslų 7 metus jie atidirba mūsų ligoninėje.“

Tikslas – susipažinti su padėtimi?

Spaudos konferencijoje „Būdo žemaičių“ paklausta apie atvykimo į Mažeikius rinkimų agitacijos laikotarpiu tikslą, ministrė tikino, jog dabar esanti laisvesnė: „Seimo nariai atostogauja iki kovo 10, nuimta dalis darbo krūvio. Ministrės pareigų pradžia buvo sunki, reikėjo susipažinti su problemomis ir dokumentais. Susipažinti, kaip gyvena asmens sveikatos priežiūros įstaigos įvairiose Lietuvos vietovėse, aš neturėjau galimybės. Dabar jau yra aplankyta daugelis rajonų. Aš pati kilusi iš Telšių rajono ir Žemaitijoje aplankiau viską nuo žemiausio lygmens iki ligoninės. Turiu turėti nuomonę apie tai, kas vyksta žemesnėse grandyse ir mūsų pavaldžiose respublikinėse bei universitetinėse ligoninėse. Labai norime, kad medicinos punktai nebūtų susieti su šeimos gydytojais, o slaugytojas turėtų tokias pat teises ir pareigas, kaip anksčiau turėjo felčerės, lyg jau ir sutarta, kad turėtų atsirasti išmaniosios slaugytojos programa, kur slaugytoja atliktų pusės gudytojo funkcijų, kad žmonėms būtų prieinama, o ypatingai kaimiškose vietovėse. Viešnagėse išgirstu nuomonių, kas negerai yra mūsų ministerijoje. Tai naudinga darbe. Skundai ministrų nepasiekia, jie nukreipiami kitur, todėl teisingiausią informaciją išgirstu rajonuose“.

Geriausias Lietuvoje

Ministrės teigimu, Mažeikiuose valstybinė medicina nėra žemiausiame lygmenyje: „Kadangi gaunu surinktą medžiagą iš Valstybinės ligonių kasos, mūsų sveikatos sistemos valdybos, iš Ekonomikos departamento apie lėšas ir jų panaudojimą, Mažeikiai Pirminiu sveikatos priežiūros centru lygiuojasi į aukšesnį lygį. Ypatingai patenkinta esu Savivaldybės sveikatos biuro darbu. Ligoninę taip pat neblogai vertinčiau, tik skiriasi mano ir direktoriaus nuomonė atlyginimų slaugytojoms klausimu, bet, manau, kad bus pakoreguota kolektyvinė sutartis. Ligoninės ekonominiai rodikliai yra geri, reikėtų pradėti galvoti ne apie renovacijas, tam yra lėšos iš struktūrinių fondų, nenuskriausti tuo klausimu ir Mažeikiai, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas reikia panaudoti prioritetine kryptimi – darbo užmokesčio didinimui“.

Greitosios dispečerinės funkcijos

Kaip jau žinome, nuo 2013 m. spalio mėn. Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras dispečerinės funkcijas perdavė Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočiai. Iškvietimai vykdomi per Šiaulius. O tai labai nepatogu. Ministrė žiniasklaidos atstovus patikino, kad šiuo klausimu dirbama intensyviai. „Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis rimtai į tai žiūri ir bus įvertinama kiekviena savivaldybė atskirai ir priimami konkretūs sprendimai. Pirmame etape – sausį, vasarį –numatoma peržiūrėti Klaipėdos bei Utenos apskričių Greitosios medicinos pagalbos centrų funkcijas, vėliau ateis eilė ir Mažeikiams“.

Komentarai  

+1 #2 as 2015-02-08 22:48
ne rinkimai,o TEISYBE parasyta !!!
seseles kaip verges,dirba uz 1100,i kursus uz savo pinigus vaziuoja,mokslus baige... valytojos alga bemaz nesiskiria,bet nereik ne kursu,ne atsakomybes
milijonai skirti algu kelimui PRADINGo ! direktorius nezino kur :lol: slykstu...
Cituoti
-1 #1 galvoju 2015-02-03 20:49
greičiau rinkimai artėja
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode