Reklama 2

Pirmi metai be gamtinių dujų: geriau ar blogiau?

Prieš keletą dienų respublikinės žiniasklaidos priemonės išplatino informaciją, jog Mažeikiuose pigiausiai mokama už šildymą. Pasak specialistų, tam įtakos turi brangių gamtinių dujų pakeitimas biokuru šilumos gamybai bei namų modernizavimas.

Renovacijos efektas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, didžiausią sąskaitą už šilumos energiją gruodį gavo Vilniaus gyventojai, o mažiausią – Mažeikių. Vieno 60 kv. m. buto savininkams Vilniuje, S. Skapo g., šildymas kainavo 206 Eur, o Mažeikiuose, Sodų g. 10, tik 18 Eur.

 

 

Analizuojant UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ internete pateiktus duomenis, už gruodžio mėnesio šildymą, kai vidutinė oro temperatūra buvo 0,4o C, kaip jau minėta, mažiausiai tenka mokėti, po 1,06 Lt už 1 kv. m plotą (sunaudota šilumos vienam kv. m apšildymui 5.00 kwh), Sodų 10-ojo namo gyventojams. Iš renovuotų namų brangiausiai moka Laisvės 27-ojo gyventojai – 2,63 Lt, kai tuo tarpu nerenovuoto namo (Ventos g. 33) pigiausia kaina 4,51 Lt. Daugiausia šilumos energijos vienam kvadratiniam metrui (32,45 kwh) sunaudoja Viekšniuose esantis Tirkšlių g. 7-uoju numeriu pažymėtas namas. Jo butų savininkams už gruodį tenka mokėti net 6,09 Lt už vieno kv. m ploto buto apšildymą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos analizėje nurodoma, kad didžiausias sąskaitas gaunantys namai yra senos statybos, nerenovuoti daugiabučiai, mažiausias – naujos statybos arba atnaujinti.

Naudoja biokurą

Pastaruoju metu vis labiau žiniasklaidos priemonėse akcentuojama, jog viename ar kitame rajone šilumos tiekėjai, gamindami šilumos energiją, perėjo prie biokuro. Teigiama, jog tai leidžia ženkliai sutaupyti ir atpiginti šilumos kainas vartotojams. Jau ne kartą „Būdas žemaičių“ rašė, jog ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vieni iš pirmųjų šilumos gamybai naudoja biokurą. Tam, pasak vadovų, vykdyta biokuro katilų plėtra. „Jau 10 metų Mažeikiuose, lyginant su kitais miestais, buvo pigesnė šilumos kaina. Tik per pastaruosius dvejus metus kitų miestų kolegos, gavę Europos Sąjungos paramas biokuro katilų įsigijimui, ką mes jau darome nuo 2001 metų, prisivijo mus, – pakalbintas apie skandalingai pagarsėjusį sprendimą atsisakyti gamtinių dujų, „Būdui žemaičių“ sakė bendrovės generalinis direktorius Jonas Jurkus. – Tam pastūmėjo sieringas mazutas ir už jo kūrenimą mokami dideli ekologiniai mokesčiai. To šiandien nesigailime. Ekonomika ir skaičiai parodė, jog per tą laikotarpį gyventojai sutaupė apie 100 mln. litų.“ Grįždamas į 2007-uosius metus, kai į Mažeikius buvo atvestos gamtinės dujos, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vadovas sakė, jog tuomet, nors ir mokėta dvigubai brangiau, lyginant su kitais vartotojais, tikėtasi, jog galios ir perdavimo mokestis mažės: „Tikėjomės, kad, atvedus gamtines dujas į naftos perdirbimo gamyklą, mums bus pigiau, tačiau ne tik kad neatpigo, bet po metų mokestis už 1000 kub. m šoktelėjo nuo 14521 iki 89040 Lt, o 2014 m. mokestis pasiekė net 131034 Lt. Po tokio šoko nuo UAB „Intergas“ mokesčių jau 2010 m. savo lėšomis pasistatėme dar vieną šiuolaikišką biokuro katilą, kas leido išlaikyti žemas šildymo kainas, nors už gamtinių dujų galią ir perdavimą mokėdavome po 3 mln. litų kasmet daugiau nei kiti Lietuvos dujų vartotojai, suvartojantys tokį pat kiekį. 2012 m. laimėjome konkursą ir, gavę paramą bei prisidėję savo lėšų, centrinėje katilinėje pasistatėme dar vieną atskirą biokuro katilinę, kas leido atsisakyti brangių gamtinių dujų ir jos galios bei perdavimo mokesčių. Didelę įtaką šilumos kiekio gamybai duoda 52-jų daugiabučių namų ir mokyklų bei kitų įstaigų renovacija, leidžianti užtikrinti šilumos tiekimą vien tik pigiu biokuru. Paskaičiavome, jog 2014 m. šilumą gaminant gamtinėmis dujomis 1MWh kaina buvo 936 Lt, o biokuru tik 64 Lt.“

Pagal šilumos ūkius kuruojančių specialistų skaičiavimus, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ yra pasiruošę šilumos gamybai biokuru.

Kaina prognozuojama mažesnė

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Kantakevičius „Būdą žemaičių“ patikino, jog šiemet Mažeikių šilumos vartotojams šilumos kaina mažės: „Kol kas tikslios kainos pasakyti negalime. Dar tikrinami skaičiai, bendrovės aprašymas, įvykdytos investicijos, tačiau vienareikšmiškai aišku, jog kaina mažės maždaug 6–8 proc. Tam nedidelę dalį turi investicijų korekcija, tačiau pagrindinė kainos mažėjimo priežastis – kuro struktūros pakeitimas, t. y. atsisakymas gamtinių dujų. Padidinus lyginamąjį svorį biokurui, dėl to mažėja sudedamoji kaina. “

Dujos atpigo

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimu patvirtino pusantro karto mažesnes, nei buvo 2014 m., UAB „Intergas“ dujų skirstymo ir tiekimo kainas, galiojančias nuo šių metų pradžios. Dėl to Mažeikių šilumos tiekėjai abejoja gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo kainos nuo 2007 m. nustatymo teisingumu. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ skunde LR Seimo energetikos komisijai prašoma išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad UAB „Intergas“ dujų skirstymo ir tiekimo kainos taip beprotiškai kilo. Klausiama, ar bendrovė pateikdavo Komisijai teisybę atitinkančius duomenis, ar Komisijos dujų skyriaus specialistai nepadarė klaidų, dėl ko galimai galėjo būti padaryta 15 mln. litų žala „Mažeikių šilumos tinklams“ ir miesto šilumos vartotojams.

Taupymo būdas

UAB „Mažeikių šilumos tinklų“ atstovai įsitikinę, jog Mažeikiuose grįžtančio į katilinę termofikacinio vandens temperatūra per aukšta ir neša nuostolius. Ketinta taupymo tikslais sumažinti daugiabučių namų gyventojams naktį iki 40oC tiekiamo karšto vandens temperatūrą. Leidimo prašė Visuomenės sveikatos centro. Ši įstaiga, kad neiškiltų pavojus gyventojų sveikatai, priminė laikytis Higienos normų, kurios reikalauja, kad karštas vanduo visoje karšto vandens tiekimo sistemoje būtų 50–60 laipsnių temperatūros, nes, jei nuo jos nukrypstama, didėja rizika susirgti legionelioze.

Kaip patikino „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovai, bendrovė ketina ieškoti kitų būdų, kaip visų, tarp jų ir vartotojų, pastangomis mažinti grįžtamą į katilinę termofikacinio vandens temperatūrą.

Mokslininkų nuomonė

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ mokslininkų grupei iš UAB „THM“ užsakė atlikti Mažeikių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemų studiją. Pripažinta, jog bendrovė praranda per 2 mln. litų per metus dėl aukštos grįžtamojo termofikacinio vandens temperatūros. Iš 329 daugiabučių namų šilumos punktų apžiūrėta 30, kurių grįžtamoji temperatūra didesnė. Iš jų dešimčiai šilumos punktų, sudėjus specialią nuotolinio stebėjimo įrangą, atlikta papildoma analizė. Atlikti mokslininkų tyrimai rodo, kad jokios rizikos nakties metu juntamai sumažinti karšto vandens temperatūrą iki 40oC nėra. „Kadangi nakties laikotarpis tęsiasi tik apie 6 val., o Legionellos bakterijoms prie tokios temperatūros daugintis iki nepriimtinos koncentracijos stovinčiame vandenyje reikia ne mažiau kaip dviejų parų, toks naktinis temperatūros sumažinimas plačiai naudojamas kituose šalies miestuose. Juo labiau, kad, vertinant statistiškai, per parą karštas vanduo sistemoje pasikeičia šviežiu vandeniu apie 5–10 kartų“, – rašoma studijoje.

Dar nepasiruošta

UAB „THM“ atlikto darbo analizės vadovas Juozas Gudzinskas, šiuo klausimu pakalbintas „Būdo žemaičių“, tvirtino, jog sumažinus naktį karšto vandens temperatūrą gyventojai mokėtų pigiau: „Sumažinus šilumos nuostolius į aplinką nuo gyvatukų ir namo vamzdynų rūsiuose, mažiau rodytų bendri šilumos skaitikliai name ir dėl to sumažėtų sąskaitos gyventojams.“ Pasak studijos vadovo, kad šaltesnis termofikacinis vanduo grįžtų į katilinę ir vartotojai pajustų tiesioginę naudą, priklauso nuo visų vartotojų – ne tik privačių ar daugiabučių namų, bet ir įmonių bei įstaigų. „Kebliau būtų gal tiems, kurie grįžta ir prausiasi vėlai ar keliasi anksti. Nuspręsti, ar name reiktų mažinti temperatūrą naktį, turi visi namo gyventojai. Laimi 51 proc. gyventojų“, – sakė J. Gudzinskas. Pasak jo, vokiečiai iki 400 litrų vandens talpos pastatui netaiko reglamentų: „Mūsų iki 50 butų namuose vandens telpa mažiau. Nors teisės aktai reikalauja kitaip, tačiau dauguma visoje Lietuvoje namų slapčia taupo. Užsienyje vartotojams, iš kurių grįžta žemesnė vandens temperatūra, sumažinami mokesčiai. Kadangi klausimas aktualus pasidarė tik prieš dešimtmetį, kai pradėta šilumą gaminti biokuru, tam dar nepasiruošta, bet, manau, teisės aktai bus pakeisti.“

Išplatins išvadas

Su Mažeikiuose atliktos mokslininkų studijos medžiaga šilumininkai ketina supažindinti kuo daugiau institucijų – Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Valstybinį visuomenės sveikatos centrą ir kt., o po to, pasak jų, bandys inicijuoti, kad būtų pakeista Higienos normoje reglamentuota karšto vandens temperatūra. „Svarbiausia, kad prasidėjo diskusija“, – „Būdui žemaičių“ sakė J. Jurkus.

malkų džiovinimas

Komentarai  

+3 #4 senjorė 2015-01-28 13:38
Malonu,kad Sodų 10 namas pasiekė tokių rezultatų eilę metų. Ten dirba atsakinga namo pirmininkė. Dabar ir kiti renovuoti namai mažiau moka.Šaunu.
Cituoti
+4 #3 sodų 10 gyventoja 2015-01-28 13:30
Noriu komentatorei pasakyti, kad bankui nė lito neskolingi, nes paskolom nesinaudojom, iš karto apsimokėjom. Didžiuojamės, kad mažiausiai Lietuvoje už šildymą mokame. Jūs paviduoliai nieko nedarykite......snauskite ir mokėkit beprotiškus pinigus už šildymą.
Cituoti
-5 #2 AS 2015-01-26 08:13
ko cia zmonems knisat prota, uztat banko kisenej sedi,kas kad uz sildyma maziau moka,kitur atiduoda bankininkus serdami
Cituoti
-3 #1 as 2015-01-25 20:42
:cry:
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode