Reklama 2

Tremties keliais... Šešta dalis

Lietuvių, tarp jų ir mažeikiškių, tremtinių pabuvota ir Talajoje, Irkutsko srityje, Taišeto rajone. Apie šią vietovę šiandien nėra jokios informacijos, kaimas praktiškai išnykęs.

Įvairių tautybių tremtiniai

Į Beriozovkos ir Talajos „Lespromchozą“1939 metais buvo atvežti buriatai. Fiziškai jie nesugebėjo įvykdyti miško paruošimo normų, maitinosi prastai, todėl mirtingumas buvo didelis. Žiemą mirusius metė į vieną didelę duobę ir tik pavasarį, kai varnai pradėjo lesti lavonų akis, buldozeris užvertė ją žemėmis. Nuo Ukrainos kolektyvizacijos laikų čia gyveno ukrainiečiai, buvo anksčiau atvežtų ir lenkų.

Atvežė lietuvių

1949 metais iš Taišeto į Talajos, Solenojos ir Serebrovo kaimus buvo atvežta antroji lietuvių „siunta“. Vežė sunkvežimiais pusantros paros, todėl visus suvežė tik per dešimt parų. Apgyvendino Talajos „Lespromchozo“ keturiuose barakuose (dabar toje vietoje stovi fermos). Nei pinigų, nei maisto. Dirbantiems miške išduodavo 600–700 g duonos, o seniams ir vaikams iki 16 metų – po 200 g, nes jie dirbo „selchoze“ – „lengvą darbą“.

Atsiminimai

Pasak ten buvusios Danutės Noreikytės, jos šeimą apgyvendino Talajos kaimo barakuose: „Ryte visus varydavo į darbus. Pėsčiomis reikėdavo eiti apie 13 km. Per dieną plukdydavo sielius upe, o vakare, po sunkaus darbo, vėl pėsčiomis grįždavo į barakus. Visi tremtiniai buvo suskirstyti į brigadas. Vyrai ir moterys dirbo kartu. Vėliau apgyvendino darbo vietoje visai savaitei. Į barakus tremtiniai sugrįždavo tik šeštadieniais. Labai trūko maisto, o ta pati gaunama duona buvo neskani.“

Anot lietuvių, tremtinių rusai nemėgo, dažnai vadindavo juos fašistais. Parduotuvėje įsigyti produktų lietuviai galėdavo tik po to, kai pardavėjos aptarnaudavo visus rusus. Vėliau Danutės šeima persikėlė į Solenoją, tik vaikai mokėsi Talajoje. Jiems mokytis buvo sunku, nes beveik nesuprato rusų kalbos. Grįžusi į Lietuvą, Danutės šeima rado sudegusius savo namus. Teko prisiglausti pas gimines. Sunku buvo prisiregistruoti.

Apie lietuvius

Pasak ten apsilankiusio teleoperatoriaus, fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriaus ir vadovo, „Lemties“ bendrijos nario Gintauto Aleknos,Talajos kaime gyveno Klovai, Milašiai, Skerstonai, Pociai, Dauniai, Valatkai, kun. Butkus. Aleksas Klova ir jo sesuo vėliau baigė Irkutsko medicinos institutą. Aleksas Taišete dirba stomatologu, o sesuo – N. Akmenėje.

Talajos lietuviai pastatė malūną, kurio statybai vadovavo Pranas Šetkus, iš Lietuvos parsisiųsdinęs sietą I rūšies miltams gaminti. 1950 metais, leidus lietuviams persikelti į Solenoją, malūnas, likęs be priežiūros, sudegė.

Mirus lietuviui, laidojimui iš darbo buvo atleidžiami tik giminės, nes žmonės dirbo ir sekmadieniais. Paminklą – medinį kryžių – šeima dirbdindavosi pati.

„Sarančete sutikome dar tebegyvenančią vienintelę tautietę Justiną Jonikaitę Tereščenko, kurios šeimą –  tėvus su septyniais vaikais – ištrėmė 1949 m. kovo 25 d. iš Tauragės, – budas.lt pasakojo G. Alkena. – Kaip pasakojo Justina, jos šeima buvo atitremta į netoliese Sarančeto esantį Talaja kaimą. Justina ten gyveno iki pat 1956 m. ir tuo metu mokėsi Solenoja kaime. Iš pradžių į Talaja kaimą buvo atitremta daugybė lietuvių šeimų, kurios vėliau buvo išsklaidytos po kitas gyvenvietes.

Lietuvė liko gyventi Sibire, susirado vyrą rusą Nikolajų, tačiau kiekvienais metais stengiasi sugrįžti nors trumpam į tėvynę aplankyti artimųjų kapus.“

Kapinės

„Talajos kapinės yra į rytus nuo kaimo nutolusios apie 3 km. Jos apaugusios dideliais medžiais, todėl stepių lygumoje matomos iš toli. Lietuvių kapai yra šiaurės vakarų pusėje, prie įėjimo. Kapinės labai apleistos, palikusios tik jų liekanos, apaugusios žole ir krūmais. Nesant užrašų ant kapų, jų autentiškumas nustatytas pagal žemaitiškų kryžių požymius“, – budas.lt sakė G. Alekna.

Ekspedicijos metu rasti ir identifikuoti keli kapai: Jono ir Adolfinos Narvičių, mirusių atitinkamai 1949 bei 1953 m., iš Ylakių, Skuodo rajono; Kazio Kiuodulo, D. Narmonto. Kai kurių palaikai iškasti ir parvežti į Lietuvą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Publikaciją remia

            

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode