Reklama 2

Tremties keliais... Ketvirta dalis

Tęsiant pasakojimą apie lietuvių tremties vietas, šį kartą pabuvosime Kodinsko rajone, Krasnojarsko krašte.

Kodinskas

Miestas įkurtas 1977 metais Bogučianų hidroelektrinės, kuri pradėta statyti 1980 metais, statybos pradžiai, tačiau dėl finansinių problemų statyba buvo sustabdyta arba vyko lėtai. Prie baigiamos statyti Bogučianų hidroelektrinės bus užtvindoma Angaros upė. Į užtvindomą zoną patenka 31 gyvenvietė. Dalis jų – tai buvusios tremties vietos, kuriose liko lietuvių tremtinių kapinės, todėl bendrija „Lemtis“ 2011 metų rugsėjo mėnesį organizavo ekspediciją į šį rajoną, kurios metu buvo aplankyta bent dalis užliejamų kapinaičių... Dabar Kodinske gyvena apie 16000 žmonių.

Kodinsko kapinėse palaidoti Petraitis, Aleksandras Andreas, Nacepenus Bagdonas, Semionas Adomaitis, S. Petruškevičius, Aleksandravičius, Baltais Jevgen.

Koda

Iki šio kaimo nuo Kodinsko, važiuojant per HE užtvanką, yra 32 km, tačiau per užtvanką gali važiuoti tik rajono administracijos ir statybinių organizacijų transportas. Visi kiti turi keltis keltu, esančiu už kelių kilometrų.

Pasak ten pabuvojusio teleoperatoriaus, fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriaus ir vadovo, „Lemties“ bendrijos nario Gintauto Aleknos, Kodos kaimo, buvusio dešiniajame Angaros krante, jau seniai nėra: „Visi gyventojai persikėlė į Kodinską ar kitas gyvenvietes. Ant Angaros upės kranto dar yra išlikusios kapinaitės, kuriose palaidoti ir lietuviai tremtiniai. Čia radome apie 20 lietuvių kapelių, o stovi tik 7 kryžiai. Visi kiti nuvirtę ir supuvę, o gal sudegę kažkada buvusio gaisro metu. Dabar jie visi – giliai po vandeniu.“

Prospichinas

„Kaimas buvo perkeltas tik paskutiniais metais. Dar ir dabar žmonės turi savo rakandų buvusio kaimo teritorijoje. Buvusios Prospichino administracijos vadovė sakė, jog kapinėse buvęs gaisras, kurio metu beveik visi kryžiai ir tvorelės sudegė. Ji tvirtino, jog lietuvių kapų Prospichine nebuvo mačiusi ir nebuvo girdėjusi, kad tokie kapai būtų. Lietuvius laidojo Kodos kapinėse. Prospichino kapinaitės labai mažos ir yra ant Angaros kranto. Čia laidodavo savo artimuosius mažiau pasiturintys gyventojai, o kiti stengdavosi išvežti į kitų gyvenviečių kapines. Dažniausiai laidodavo rajono centre – Kodinske“, – budas.lt pasakojo G. Alekna.

Boltūrinas

Nuo Kodinsko iki Boltūrino yra 100 km. Kaime, pasak G. Aleknos, dar likę keli gyventojai: „Dar yra lentpjūvės pastatas ir kranas, daug visokio metalo laužo. Visur mėtosi rąstigaliai. Kaimo gyventojai jau pradėti kelti prieš kelerius metus, bet didžiausias iškėlimas vyko 2011 m. Kaimas buvo įkurtas labai gražioje vietoje ant Angaros upės kranto. Gyveno apie 1400 žmonių.

Mes aplankėme Boltūrino kapines, vietiniai gyventojai jas vadina senosiomis kapinėmis, nes netoliese esančiame Novyj Boltūrine taip pat yra kapinės. Jas vadina naujosiomis Boltūrino kapinėmis. Senųjų kapinių jau nėra, likę tik 4 pravoslaviški kapeliai. Kapines perkėlė į Novyj Boltūriną ir Kodinską dar 2002 metais. Boltūrino kapinių vieta patenka į taip vadinamą kintamo vandens lygio zoną, t. y. vandens lygis kils ir kris apie 2–3 metrus. Dėl šios priežasties kapinės bus labai plaunamos kintančio vandens lygio. Apžiūrėję kapinių vietą, jokių kapų pėdsakų ar kryžių likučių neradome. Toje vietoje auga aukšta žolė. Nėra kryžių liekanų ir kapinių pakraščiuose, kur guli įvairūs rąstigaliai ar nuvirtę medžiai.“

Dvorets

Už penkių kilometrų nuo Boltūrino yra buvęs Dvorets kaimas. Jo jau nėra daugiau kaip 20 metų. Kaimo vietoje plyti didžiulis kelių kilometrų ilgio ir kokio gero puskilometrio pločio laukas, apaugęs vešlia žole. „Kaime kapinių nebuvo. Visus laidojo kitame Angaros krante buvusiame Nižniaja Erma kaime. Vietiniai sakė, kad tos kapinės sudegusios ir niekas negalėjo prisiminti, kad ten būtų palaidotų lietuvių, – pasakojo G. Alekna. – Dvorets kaimo teritorija visiškai užlieta vandeniu.“

 

 

 

 

 

Kosoj Byk

Į kitą pusę nuo Boltūrino, už kokių 5–6 km, yra Kosoj Byk kaimo vieta. G. Aleknos teigimu, kaimo jau seniai nėra: „Ant kalvelės buvusios kapinės visiškai perkeltos į Novyj Boltūrino ir Kodinsko kapines. Sutiktas buvusio kaimo gyventojas pasakojo, kad palaikus 2002 metais perkėlė atvykusi brigada iš Maskvos. Dabar kapinių vietoje auga vešli žolė ir nedidelės pušaitės. Vieta išlyginta ir neradome nė vieno kryžiaus fragmento ar kokio nors kito kapinių elemento. Labai gerai paieškojus teritorijos pakraštyje pavyko surasti tik kelis aprūdijusius vainikus.“ 

 

 

Novyj Boltūrinas

„Užsukome į Novyj Boltūrino kapines. Mūsų nuostabai, labai gretai pamatėme lietuviškus kryžius, kurių priskaičiavome 12. Jie sustatyti į septynias eiles. Tose eilėse vienas kitas kryželis yra ir ne lietuviškas. Kai kurie kryžiai be kryžmių. Yra keletas vokiškų kapų, – įspūdžiais dalijosi G. Alekna. – Už kelių metrų nuo pagrindinės lietuviškų kapų grupės yra dar trys lietuviški kapeliai.Šie kryžiai ir palaikai perkelti iš Kosoj Byk kapinių. Kapinės ir buvo įrengtos kapų perkėlimui. Čia beveik visi pravoslaviški kapai taip pat perkelti iš kitų kaimų kapinių.“

Nedokūra

Nuo Kodinsko iki Nedokūros yra 170 km. Pasak G. Aleknos, prie Angaros upės buvusios Nedokūros nėra, nes gyventojai jau seniai iškelti, likusios tik suniokotos kapinaitės buvusio kaimo laukymėje: „Daug kapų vietiniai gyventojai išsikasė ir išsivežė į kitur (daugiausiai į Novyj Nedokūrą). Dabar buvusių kapų vietoje – gilios duobės ir suversti tvorelių bei paminklų ar kryžių likučiai. Dar neiškastų ir neperkeltų kapų yra apie 20. Mūsų dėmesį patraukė beveik kapinių viduryje apdegęs kapas. Dalis medinės tvorelės sudegusi, o kita – stovi. Sudegęs medinis katalikiškas kryžius, bet gerai matyti ant žemės gulinti kryžmė ir apatinė vertikalioji dalis. Kryžiaus stilius labai panašus į Kežmos rajone statytus lietuviškus kryžius. Ir dar viena keista detalė – degęs tik tas kapas... Ar taip nebuvo bandyta sunaikinti lietuvišką kapą, o gal vokišką (čia jų būta taip pat).

Nuo senosios Nedokūros iki Novyj Nedokūros yra kokie 5 km. Ji gerokai aukščiau ir jai užsėmimas vandeniu negresia, bet, kai bus užtvindyta Bogučianų HES, ši gyvenvietė bus atkirsta nuo Kodinsko, nes kelias eina per Kovos upę toje vietoje, kuri bus po būsima „jūra“. Vietinė valdžia žada pastatyti didelį tiltą, bet sunku tuo patikėti, nes čia sunkiai sprendžiami ir paprastesni klausimai.

Novyj Nedokūroje mes radome gyvenančius du lietuvius. Gagilas Algirdas Kazimieras, Prano, gimęs 1936 metais, atvežtas 1948 m. į Kovą. Tada ten buvo kolūkis ir tik po trejų metų buvo įkurtas miško pramonės ūkis. Išvežė iš Kretingos rajono Kūlupėnų kaimo: tėvą su motina ir penkis vaikus, o kiti 4 vaikai liko Lietuvoje. Vienas Algirdo brolis palaidotas Tajožnyj, o motina – Sizaja kaimuose. Algirdas sakė, kad Sizaja kaimo kapinės sunaikintos ir sulygintos. Jis pats kažkokio kapo ieškojęs, bet nieko neradęs. Algirdas turi du sūnus ir vieną dukrą. Visi jie gyvena tame pačiame Nedokūros kaime.

Kitas lietuvis, kuris gyvena Novyj Nedokūroje – Meškys Pranas, Prano, gimęs 1936 metais. Išvežė 1948 m. iš Kretingos rajono Kūlupėnų kaimo į Kovą. Šeimoje buvo motina, trys sūnūs ir duktė. Tėvas buvo jau miręs 1942 m. Visi broliai ir sesuo grįžo į Lietuvą ir gyvena Klaipėdoje. Motina taip pat mirė Lietuvoje.“

Parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Gintauto ALEKNOS nuotraukos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode