Reklama 2

Tremties keliais... Trečia dalis

Šį kartą, sekdami mūsų tautiečių keliais į Sibirą, lankysimės Krasnojarsko krašto Bolšoj Ulujaus, Trojicko bei Turecko gyvenvietėse.

Bolšoj Ulujus

Bolšoj Ulujus yra rajono centras prie Bolšoj Ulujaus ir Čiulymo santakos, apie 30 km plentu į šiaurę nuo Ačinsko. 1949 metais čia atitrėmė lietuvių iš Akmenės, Mažeikių, Skuodo rajonų. Dalis tremtinių vėliau atsikėlė iš aplinkinių kaimų. 1955 metais čia gyveno 55 lietuvių šeimos. Žmonės dirbo mašinų ir traktorių stotyje, statybose, aplinkiniuose kolūkiuose, pagalbiniais darbininkais įvairiose įstaigose. Apie 1959 metus tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą.

 

 

Pasak ten pabuvojusio teleoperatoriaus, fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriaus ir vadovo, „Lemties“ bendrijos nario Gintauto Aleknos, senosios kapinės yra beveik gyvenvietės centre. „Čia radau aštuonis lietuviškus kapus, – budas.lt pasakojo G. Alekna. – Gyvenvietėje gyvenančių lietuvių jau nėra, gyvena tik jų palikuonys. Susitikau su Ustkovu Vladimiru Vasiljevičiumi, kuris renka medžiagą apie rajono istoriją. Jis yra išleidęs keletą knygų. Apie lietuvius žino labai mažai, bet daug apie latvius, kurie šiuose kraštuose gyvena nuo Stolypino laikų. Gretimoje Baženovkoje gyvenvietėje gyvena latvis Ugainovas, renkantis medžiagą apie latvius.

1949 m. kovo 25 d. už 8 km nuo Bolšoj Ulujaus į Baženovką buvo ištremta Adelė Kiršytė. Jai buvo 10 metų. Ji lankė mokyklą. Kiti tremtiniai dirbo žemės ūkio darbus. Adelė grįžo į Lietuvą 1959 m.

Novosioluose, Baženovkoje ir Bolšoj Ulujuje yra lietuviškų kapų.

Trojickas

Tai kaimas, esantis už 25 km nuo Bolšoj Ulujaus. 1949 metais iš Kruopių (Akmenės rajonas) čia buvo atvežta viena lietuvių šeima, taip pat ir latvių šeima. Tuo metu Trojickas buvo nedidelis kaimelis taigoje. Tremtiniai žiemą kirto mišką, o vasarą dirbo gyvulių fermoje. Po kelių metų lietuvių šeima persikėlė į Bolšoj Ulujų.

„Trojicko kaimas labai senas. Daug senovinių medinių namų, bet jie visi sukrypę, apleisti, apaugę dilgėlėmis. Kai kurie jau negyvenami. Kaime ganosi gyvuliai, ypač daug kiaulių. Pakalbintos senutės patvirtino, kad gyveno lietuviai, tačiau jie jau seniai išvyko, – budas.lt sakė G. Alekna. – Miškelyje, beržynėlyje, yra kapinaitės, kuriose daug katalikiškų kryžių, padarytų iš metalo ar medžio. Kryžiai įvairių formų ir dydžių. Dauguma jų – ukrainiečių arba Pavolgio vokiečių. Šalia kapinių vartų yra du iš plonų vamzdžių suvirinti kryželiai ir įdubos prie jų. Toks įspūdis, kad čia iškasti palaikai.“

Tureckas

Už 10 km nuo rajono centro, ant Bolšoj Ulujaus upės kranto, yra Turecko kaimas. 1949 metais iš Akmenės rajono atitrėmė apie 20 žmonių, 7 ūkininkų šeimas. Tarp tremtinių buvo Lalų šeima. Vienas sūnus Jonas vėliau tapo aktoriumi.

Tremties metais kaimas buvo nuskurdusio kolūkio centrinė gyvenvietė. Jame buvo apie 80 kiemų, pradinė mokykla, klubas. Tremtiniai dirbo lauko darbus, fermose ir bityne. Kostas Lalas bityną padidino iki 80 avilių. Tremtiniai greitai prisitaikė prie Sibiro sąlygų ir prasigyveno.

Pasak G. Aleknos, kapinėse buvo palaidoti trys žmonės: „2012 metais radau tik vieną apipuvusį (panašu, kad lietuvišką) kryžių, paremtą į beržą. Kapinės yra prieš įvažiuojant į kaimą, kairėje kelio pusėje. Į Turecką veda žvyrkelis. Kaimas gana senas ir jau nykstantis, nors yra gal pora naujai statomų namų. Visi kiti sukrypę ir apleisti.“

Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Gintauto ALEKNOS nuotraukos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Trojickas

Tureckas

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode