Tremties keliais... Antra dalis

Tęsdami straipsnių ciklą apie tremties vietas, šį kartą lankysimės Krasnojarsko krašto Pasečnoja, Bagatolkos ir Baravojaus kaimuose, kur taip pat buvo ištremta nemaža dalis lietuvių.

Istorija

Visus šiuos minėtus kaimus jungia Tiuchtetskij rajonas, esantis vakarinėje Krasnojarsko krašto dalyje, maždaug už 294 km.. Rajono plotas siekia 9339 km. Šiaurėje ribojasi su Jeniseisko, Rytuose – Biriliusos, Pietvakariuose –su Bolšeuluisko, Pietuose – su Bogotolo rajonais, o Vakaruose – su Kemerovo ir Tomsko sritimis.

Tiuchtetskij rajonas įkurtas 1925 m. Rajono istorija susijusi su viso Sibiro įsisavinimo etapais.

Iki 17 a. čia gyveno Sibiro totoriai ir čiūlimai, kurie susidarė iš tiurkų ir kitų etninių grupių, gyvenusių 17-18 a. Vėliau apsigyveno kazokų totoriai. 19 a. viduryje atvyko novgorodiečiai, kostromiečiai ir kiti gyventojai iš europinės Rusijos dalies. Dauguma 18 amžiaus rajono gyventojų buvo sentikiai.

Po 1862-1864 m. Lenkų sukilimo Sibire atsidūrė lenkai tremtiniai. Didžiausias jų antplūdis buvo Stolipino laikais.Tuo metu rajone kūrėsi ukrainiečiai, baltarusiai, o 1914-1917 m. čia atvyko latgalių bendruomenė.

Gyventojų skaičius rajone padidėjo, kai 1941-1945 m. čia buvo atitremti latviai, vokiečiai, kalmukai, lietuviai. Dar vėliau rajone buvo apgyvendinti kaliniai, nuteisti pagal 58 str.

Pasak vienos iš Skuodo rajono Ylakių valsčiaus čia atitremtos ir dar tebegyvenančios moters Aldonos Kalėdos, į Bogotolką atvežė traukiniu. Vagonas buvo pilnas lietuvių. Lietuvius išskirstė po kaimus ir taip prasidėjo jų sunkus gyvenimas. Moterys dirbo įvairius darbus: vienos prižiūrėjo gyvulius, kitos siuvo rūbus namuose arba dirbo įvairius kitus lauko darbus. Vyrai kirto mišką, gaudė žuvį, dirbo vairuotojais, kombainininkais ir t.t.. Žiemos šaltos, oro temperatūra nukrisdavo kaip ir dabar iki 50-55 laipsnių šalčio, o vasaros karštos. Vasarą tremtinius kankino karščiai ir mažos musytės (maškara), veidą buvo galima apsisaugoyi tik specialiu tinkleliu.

Kiek vėliau, pasak buvusios tremtinės, gyvenimas pagerėjo. Žmonės laikė bites, turėjo medaus, dar ir lašinių, taigi badauti nereikėjo.

Dabartis

Šiuo metu Tiuchtecko rajone verčiamasi miško pramone ir žemės ūkiu. Pastarajame sektoriuje auginamos grūdinės kultūros ir verčiamasi gyvulininkyste bei bitininkyste, nes čia auga daug medingų augalų. Rajone veikia per 200 individualių įmonių ir bendrovių, tačiau labai silpnai išvystytas žemės ūkio produkcijos perdirbimo tinklas. Veikia tik nedidelės kepyklėlės. Mėsa ir pienas tiekiami stambiems perdirbėjams kituose rajonuose.

Miško pramonėje išvystytas tik miško kirtimas. Individuali veikla vystoma prekybos ir paslaugų srityje. Rajone veikia 7 vidurinės, 4 pagrindinės, 9 pradinės mokyklos, 5 vaikų darželiai ir profesinė technikos mokykla, atidaryta 19 sporto aikštelių, 4 futbolo laukai, stadionai.

Pasečnoja

Pasečnojoje – toliausiai nuo rajono centro nutolusioje gyvenvietėje, esančioje ant Čindako upės kranto, daugiausia gyvena čiūlinai. Gyventojai verčiasi žuvininkyste ir bitininkyste. Pasečnoje kapinės, pasak 2015 m. paskutinį kartą ten apsilankiusio teleoperatoriaus, fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremtinių vietas organizatoriaus ir vadovo, „Lemties“ bendrijos nario Gintauto Aleknos, yra kairėje pusėje pervažiavus Čindato tiltą. „Neseniai vietos valdžia jas aptvėrė nauja medine tvora. Lietuviškų kapų surasti neįmanoma, nors iš ten gyvenančiųjų prisiminimų ir istorinių šaltinių sužinojome, jog visų kaimelių kapinėse buvo palaidota po vieną kitą lietuvį“. Iš viso į Pasčnoją iš Lietuvos buvo ištremtos 6 šeimos, 25 žmonės, 3 ten gimė, vienas mirė. Visi tremtiniai lietuviai iš Skuodo r. Ylakių valsčiaus: Galeckai, Pragulbickai, Rozgos, Sruogiai, Beržunskai, Valantinai.

Pasak G. Aleknos, dabar pasiekti tolimiausią gyvenamąją vietovę taigoje – Pasečnojos kaimą – yra sunku net šiais laikais: „72 km kelias smėlėtas, panašus į Lietuvos žvyrkelį, toliau 8 km nežymiai pablogėja, o paskutiniai 40 km sunkiai pravažiuojami lengvuoju automobiliu, ypač pavasarį ir rudenį arba po lietaus. Autobusai nekursuoja, tik vietinė valdžia, pageidaujant gyventojams, tam tikromis dienomis skiria ūkio autobusą nuvykti į Tiuchtetą.

Vietiniai gyventojai mena lietuvius, noriai palydėjo į Pasečnoja kaimo kapines, tačiau lietuviškų kryžių ir kapų jau neliko. Jie pasakojo, jog lietuviai išsikasė savo giminių palaikus.

Pasečnoje kaimo gyventojai parodė baidarės modelio laivelį, vadinamą „oblasok“, kuriuo plaukiodavo ir lietuviai“.

Baravojus

„Grįžtant į Tiuchtetą iš Pasečnoja kaimo, už kelių kilometrų buvo Baravoja kaimas ir kapinės. Per Baravojaus buvusias kapines dabar eina kelias į Pasečnoje. Šalia kelio dar išlikę keli katalikiški kryžiai ir kauburiai, kurie ir byloja apie ten buvusias kapines. Identifikuoti lietuvių kapų buvo neįmanoma, nes likę kapai neturi jokių atpažinimo ženklų. Rasta vienas katalikiškas supuvęs kryžius, bet neaišku, ar jis lietuvių, nes dažniausiai tokius statydavo ukrainiečiai ir kitų šalių katalikai, – www.budas.lt pasakojo G. Alekna. – Baravojaus ir Bagatolkos kaimai išnykę. Jų vietoje – pusiau šienaujamos pievos“.

Iš viso čia buvo ištremtos 9 lietuvių šeimos, 26 žmonės, trys iš jų mirė. Iš Akmenės rajono buvo atitremti Ambražiūnai, Bernatavičiai, Beinoravičiai, Jansonai. Iš Mažeikių rajono Tirkšlių valsčiaus Žemalės kaimo čia tremtinio duoną valgė Kazlauskai, Ramanauskai, Milieškos bei Lugalytį, iš Skuodo r. Ylakių valsčiaus – Jebenskiai.

Bagatolka

G. Aleknos teigimu, Bagatolkos kapinės yra už 102 km nuo Tiuchteto kairėje kelio pusėje prieš laukymę, kurioje buvo tremtinių gyvenvietė: „Apgriuvusios tvorelės vos matomos nuo kelio.

Bagatolkoje tremties laikais kapinaitės buvo ant nedidelės kalvelės, kurią dabar supa didžiulė pelkė, nes šalimais tekėjęs upelis užverstas tiesiant kelią. Iš viso čia buvo atitremta 11 lietuvių šeimų, 42 žmonės, 4 iš jų mirė. Čia, pasak tremtinio Antano Rimgailos, buvo ištremta Norvilų bei Janutų, Eičinų, Gašpuičių, Dženių, Girdvainių, Krūminų, Rancų ir Skinderių šeimos iš Ylakių valsčiaus, Skuodo r., Mažrimai ir Jaručiai iš Židikų valsčiaus, Mažeikių rajono.

Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Gintauto ALEKNOS nuotraukos

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode