Reklama 2

Tremties keliais... Dvidešimta dalis

 

  Šį kartą lankysimės  dviejuose Buriatijos respublikos Zaigrajevo rajono kaimuose: Zonoje bei Šabure. Ten taip pat ne savo noru pabuvota lietuvių. Kaimai dabar jau išnykę.

Zona – išnykęs kaimas. Kad čia būta lietuvių tremtinių, mena tik kapinės.Nuo Šabūro keletą kilometrų  pietryčių kryptimi, kairėje kelio pusėje taigoje pasislėpusios kapinės. Pirmiausia pasimato šalia kelio pastatytas paminklas žuvusiems japonų karo belaisviams. Buvusių japoniškų kapinių vietoje yra keletas kauburėlių ir iškastos duobės. Už  jų – lietuviškos  kapinės. Jos buvo aptvertos medine tvora

Zonos lietuvių kapinės – vienos didžiausių tremtinių kapinių Zaigrajevo rajone. Iš viso 1948–1960 m. čia palaidota iki 70 lietuvių, mirusių Zonoje ir kaimyninėse Belaja Rečkos, Boicų, Muchor Talos, Novostroikos ir Šaburo gyvenvietėse. Tremtiniai Zonoje laidoti šalia 1945–1948 m. čia veikusio karo belaisvių japonų lagerio kapų. XX a. pabaigoje buvusios gyvenvietės apylinkėse, prie japonų kapavietės, pastatytas paminklas lageryje mirusiems karo belaisviams atminti. Šiandien tai vienintelė memorialinė vieta po Antrojo pasaulinio karo Buriatijos lageriuose mirusiems Kvantuno armijos kareiviams atminti.

1992 m. buvusios Zonos gyvenvietės apylinkes aplankė teleoperatoriaus, fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriaus ir vadovo, „Lemties“ bendrijos nario Gintauto Aleknos vadovaujama ekspedicija, organizuota Lietuvos deportuotų asmenų palaikų perkėlimo ir socialinės pagalbos komiteto. „Iš japonų kapų tebuvo likę keletas kauburėlių, daugybė iškastų duobių ir žuvusiems karo belaisviams pastatytas paminklas. Lietuvių kapinės buvo įsikūrusios kiek atokiau, aptvertos medine tvora. Ekspedicijos dalyviams atvykus kapinėse buvo išlikę tik pora betoninių antkapių. Užfiksuota 50 palaidojimų, 11 tremtinių kapų indentifikuoti. Beveik pusės kapų žemė buvo judinta, dauguma palaikų dar 1989–1990 m. Jonui Čeponiui, o vėliau Jonui Lukšei, organizavus buvusių tremtinių ekspedicijas, vykusias į Buriatiją parsivežti čia palaidotų artimųjų palaikų“, – prisimena G. Alekna. 

2009 m. Zonos kapines vėl lankė ir tvarkė G. Aleknos vadovaujama projekto „Misija Sibiras“ ekspedicija. Jos dalyviai pažymi: „Nors tai buvo pačios didžiausios, bet kartu labiausiai apleistos kapinės. Taip baisu, kai eini mišku, o tave staiga sustabdo ir sako: „Jau atėjome – čia yra kapinės.“ O tu aplink matai tik mišką ir aukštas žoles.“ Iš daugumos tremtinių kapų tebuvo likę kauburėliai, autentiški išliko tik betoniniai antkapiai ir vienas metalinis kryžius. Kapinės buvo nuniokotos 2008 m. jas supusiuose miškuose kilusio gaisro. 2010 m. kapines tvarkė Buriatijos lietuvių kultūros bendrija. 2015 metais dar kartą čia lankėsi G. Alekna .

Indentifikuoti kapai:

Teofilė Balčiūnaitė 1929–1951 m.;

Jonas Zakšauskas 1888–1959 m.;

Zofija Zakšauskienė 1896–1949 m.;

Povilas Kulbis 1907–1949 m.;

Bronė Baltušnikienė 1921–1951 m.;

Juozas Pauliukas 1924–1949 m.;

Antanas Semėnas 1888–1952 m.;

Vladas Jasiūnas 1893–1956 m.;

Antanina Petroliūnaitė 1892–1952 m.;

Vladas Petroliūnas 1889–1950 m.;

Petras Kunskas 1865–1952 m.

Šaburas

Šaburo gyvenvietėje buvusiose bendrose kapinėse tremties metais lietuviai savo artimuosius laidoti vengė. Didelės vietinių rusų kapinės buvo apleistos, neprižiūrimos, todėl dauguma į Šaburą ištremtų ir ten mirusių lietuvių buvo palaidoti netoliese, už poros kilometrų, įkurtose Zonos gyvenvietės lietuvių kapinėse, šalia 1945–1948 m. ten veikusio karo belaisvių japonų lagerio kapų. Vėliau, XX a. pabaigoje, Šaburo kapinėse buvo palaidoti trys iš Buriatijos į Lietuvą po tremties nesugrįžę lietuviai.

1990 m. kapinėse lankėsi artimųjų palaikų parsivežti vykusi Jono Lukšės vadovaujama ekspedicija. Vėliau Šaburo kapines kelis kartus lankė G. Aleknos vadovautos ekspedicijos: 1992 m. Lietuvos deportuotų asmenų palaikų perkėlimo ir socialinės pagalbos komitetas ir 2015 m. bendrija „Lemtis“.

Indentifikuoti kapai:

 Juozas Glebavičius 1907–1979 m.;

 Antanas Kizis 1913–1979 m.;

 Stasė Kizienė 1919–1986 m.

Parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Gintauto ALEKNOS nuotraukos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode