Tremties keliais... Devyniolikta dalis

 

 

Šioje rubrikos dalyje numatytas pasakojimas apie jau išnykusį Kuorkos kaimą, Vierchniaja Ara, Buriatijos respublika. Ir šiame tolimame kampelyje pabuvota lietuvių tremtinių, kurių dauguma atgulė Sibiro žemėje, išgyvenę – dauguma sugrįžo, tačiau buvo ir tokių, kurie ten įsikūrė.

Kapinės

 

Verchniaja Ara Kuorkos gyvenvietė buvo taigoje, šalia Ara Kuorkos upelio (Ilkos upės kairinis  intakas), 6–7 km nuo kelio Novoiljinskas–Kižinga.

Verchniaja Ara Kuorkos kapinės – vienos didžiausių lietuvių tremtinių kapinių Buriatijoje. Tremtiniai čia buvo laidojami šalia sunykusios 1945–1948 m. Aukštutinėje Ara Kuorkoje veikusio karo belaisvių japonų lagerio kapavietės. Dauguma lietuvių šiose kapinėse palaidota pirmaisiais tremties metais, 5-ojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau net ir 1951 m. panaikinus Aukštutinės Ara Kuorkos gyvenvietę, tremtiniai sugrįždavo čia laidoti savo tautiečių greta šeimos narių, giminių ir draugų. Iš viso čia buvo palaidota daugiau nei 60 tremtinių, mirusių Aukštutinėje Ara Kuorkoje, taip pat kaimyninėje Moigos gyvenvietėje ir nedideliuose Tarbagatajaus ir Chutoro kaimeliuose. Tremtiniams sugrįžus į Lietuvą, atokiame, retai apgyvendintame kalnų slėnyje įkurtos kapinės buvo apleistos, ilgą laiką niekieno nelankomos. 1989–1990 m. į buvusias tremties vietas atvykę tremtiniai iš Aukštutinės Ara Kuorkos kapinių parsivežė 11 čia palaidotų artimųjų palaikų.

Aplankė ir identifikavo

1992 metais sunkiai randamas, taigos jaunuolynu apaugusias Aukštutinės Ara Kuorkos gyvenvietės kapines lankė teleoperatoriaus, fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriaus ir vadovo, „Lemties“ bendrijos nario Gintauto Aleknos vadovaujama ekspedicija, organizuota Lietuvos deportuotų asmenų palaikų perkėlimo ir socialinės pagalbos komiteto. Pasak jo, kapinėse buvo išlikusi 1,6 m aukščio jas juosusi tvora ir varteliai, bet dauguma medinių kryžių nuvirtę ir sparčiai nykstantys. Ekspedicijos metu užfiksuota 60 palaidojimų, 13 lietuvių tremtinių kapų indentifikuota.

2007 m. Aukštutinės Ara Kuorkos kapinės buvo tvarkytos Buriatijos lietuvių kultūros bendrijos. 2015 m. bendrijos „Lemtis“ ekspedicijos metu čia vėl lankėsi G. Alekna.

Verchniaja Ara Kuorkos kapinėse palaidoti:

1.    Balandis Petras, sūnus Albino ir Barboros, 3 mėn. amžiaus. Rietavo valsč., Spraudė. Mirė 1948 06 11.

2.    Tilvikas Pranciškus, Kazimiero, 70 m. amžiaus. Plungės valsč., Stalgėnų bažnytkaimis. Mirė 1948 06 13.

3.    Zimkus Ignas, Igno, 8 mėn. amžiaus. Rietavo valsč. Mirė 1948 06 18.

4.    Jankauskaitė Danė, Antano, 9 mėn. amžiaus. Plungės valsč., Stalgėnų bažnytkaimis. Mirė 1948 06 19.

5.    Kupetis Juozapas, 69 m. amžiaus. Rietavo valsč., Stuobrių k. Mirė 1948 m.

6.    Mikalauskas Alfonsas, Antano, 78 m. Plungės valsč., Vainaičių k. Mirė 1948.

7.    Vaičiulis Jonas, Stepono, 67 m. Plungės apskr., Alsėdžių valsč., Kalniškio k. Mirė 1948 06 14.

       Palaikai  parvežti į Lietuvą.

8.    Jakumas Augustas, Alfonso, 5 mėn. Platelių valsč., Plokečių k. Mirė 1948 07 05.

9.    Damušaitė Danė, Algio, 15 mėn. Kuršėnų apskr., Tryškių valsč. Mirė 1948 07 13.

10.  Kuprys Povilas, Petro, 75 m. Plungės apskr., Kulių valsč. Mirė 1948 07 18.

11.  Gedminaitė Stasė, Anicetos, 1 m. Plungės apskr., Alsėdžių valsč., Vaištaus k. Mirė 1948 07.

12.  Jokužis Kostas, Kosto. Plungės apskr., Kulių valsč. Mirė 1948 07.

13.  Urbonas Mykolas, Pranciškaus, 75 m. Alsėdžių valsč., Alkių k. Mirė 1948 08 10.

14.  Domarkas Jonas, Kazio, 2 mėn. Plungės valsč., Gandingos k. Mirė 1948 08.

15.  Vaitkevičienė Stanislava, 98 m. Šiaulių apskr., Gruzdžių valsč. Mirė 1948 08 17.

16.  Duoblienė Ona, Jurgio, 67 m. Plungės valsč., Norvaišių k. Mirė 1948 08 22. Palaikai parvežti į Lietuvą.

17.  Grauslaitė Domicelė, Stepono, 10 mėn. Plungės apskr., Rietavo valsč., Alko k. Mirė 1948 08 25.

18.  Gužauskienė-Skripkaitė Barbora. Šiaulių apskr., Gruzdžių valšč., Tulmėnų k. Mirė 1948 08 25.

19.  Vaitkevičius Leonas, 65 m. Šiaulių apskr., Tulmėnų k. Mirė 1948 08 24.

20.   Liaučienė Barbora, Petro, 80 m. Plungės Apskr., Platelių valsč., Babrungėnų k. Mirė 1948 08 28.      

        Palaikai išvežti į Lietuvą.

21.  Usnys Petras, Petro, 3 m. Kuršėnų apskr., Tryškių valsč., Maldenės k. Mirė 1948 09 01.

22.  Grosas Boleslovas, Ksavero, 74 m. Plungės valsč., Vainaičių k. Mirė 1948 09 03.

       Palaikai parvežti į Lietuvą.

23.  Akimas Jonas, 72 m. Plungės valsč., Vainaičių k. Mirė 1948 09 01.

24.  Barkaitė  Marijona, Voncento, 68 m. Plungės apskr., Alsėdžių valsč., Bernotavo k. Mirė 1948 09.

25.  Andrejevas Viktoras, Viktoro, 3 savaičių. Kėdainių miestas. Mirė 1948 09 24.

26.  Aleksandravičius Adomas, Julijono, 75 m. Alsėdžių valsč., Grumblių k. Mirė 1948 09 27.

27.  Vašnauskis? Ignas, Vladislovo, 89 m. Plungės valsč., Purvaičių k. Mirė 1948 10 09.

28.  Jankauskas Pranas, Jeronimo, 67 m. Plungės valsč., Videikių k. Mirė 1948 11 06.

       Palaikai parvežti į Lietuvą.

29.  Ramanauskas Kazimieras, Kazio, 1 savaitės. Platelių valsč., Gentališkės bažnytkaimis. Mirė 1948.11.07.

30.  Mockaitienė Juzefa, Prano, 67 m. Plungės apskr., Rietavo valsč., Budrikių km. Mirė 1948.11.07.   

       Palaikai pervežti į Lietuvą.

31.  Jakumai 2 broliai, bevardžiai, sūnūs Stasio. Plungės apskr., Platelių valsč.

32.  Baltrukas Kazimieras, Prano, 54 m. Plungės apskr., Platelių valsč., Panotėnės  k. Mirė 1948 11 20.

33.  Derkintis Zenonas, Igno, 2,5 m. Plungės valsč., Kap..?džių  k. Mirė 1948 11 20

34.  Usnys Antanas, Andrekaus, 75 m. Kuršėnų apskr., Tryškių valsč., Maldėnų k. Mirė 1948 11 20.

35.  Rumšas Petras, Prano, 72 m. Plungės valsč., Stalgos k. Mirė 1948 11 24.

36.  Urbonas Povilas, Aleksandro, 50 m. Plungės apskr., Platelių valsč., Babrungėnų k. Mirė 1948 12 01.  

       Palaikai išvežti į Lietuvą.

37.  Baitis Kazys, Antano, 20 m. Plungės apskr., Rietavo valsč., Lėgų k. Mirė 1948 12 07.

38.  Domarkas Aleksandras, Jono. Plungės valsč., Norvaišių k. Mirė 1948 12 11.

39.  Buivydas Steponas, Stepanijos, 20 m. Plungės apskr., Rietavo valsč., Girėnų k. Mirė 1948 12 28. 

40.  Kontrimas Antanas, Juozo, 75 m. Plungės apskr., Rietavo valsč., Spraudė. Mirė 1949 01 07.

41.  Laucys Ignas, Mykolo, 87 m. Plungės apskr., Platelių valsč., Babrungėnų k. Mirė 1949 01 11.

       Palaikai  išvežti į Lietuvą.

42.  Vaičiulis Juozas, Prano, 78 m. Šiaulių apskr., Gruzdžių valsč. Mirė 1949 04 03.

43.  Gadukis Juozas, Juozo, 49 m. Plungės apskr., Platelių valsč., Notėnų bažnytkaimis. Mirė 1949 04 04.

44.  Narmontas Bronislovas, Vinco. Plungės apskr., Alsėdžių valsč., Paežerės k. Mirė 1949 05.

45.  Adeikis Petras-Povilas, Kazio, 25 m. Šiaulių apskr., Gruzdžių valsč., Diržių k. Mirė 1949 08 19.   

       Palaikai parvežti į Lietuvą.

46.  Bertašiūtė Zita, Pranciškaus, 9 mėn. Šiaulių apskr., Gruzdžių valsč., Mažeikių valsč. Mirė 1949 09 04.

47.  Štombergaitė, duktė Audiejaus ir Elevalinos? Pilibavičiūtės Štombergų, gimė negyva 1949 11 05.   

       Platelių valsč.

48.  Andriuška Kazys, Juozo,78 m. Plungės apskr., Platelių valsč. Mirė 1949 11 15.

49.  Gambys Kostas, 65 m. Platelių valsč., Babrungėnų  k. Mirė 1949 11 21.

50.  Mažonas Ignas, Juozo, 59 m. Platelių valsč., Pamedinčių k. Mirė 1949 11 13.

51.  Derkintis Ignas, Juozo, 68 m. Plungės valsč., Kapsūdžių k. Mirė 1949 12 22.

52.  Vainauskis Jonas, Juozo, 72 m. Plungės apskr., Kulių valsč., Čiuželių k. Mirė 1950 10 18.

53.  Rėkašius Vitalijus, Juozo, 56 m. Rietavo valsč., Stumbrių k. Mirė 1950 04 07.

       Palaikai parvežti į  Lietuvą.

54.  Švėgdienė Ona, Mikalojaus, 100 m. Šiaulių apskr., Meškuičių valsč., Tautininkų k. Mirė 1950 04 10.

55.  Butrimas Edvardas, Juozo, 10 m. Alsėdžių valsč., Grumblių k. Mirė 1949 06 30.

56.  Butrimas Anicetas, Juozo, 4 mėn. Alsėdžių valsč., Grumblių k. Mirė 1950 07 21.

57.  Rusteikienė Ona, Prano. Rietavo valsč., Girėnų k. Mirė 1951 01 04.     

58.  Petreikis Leonas, Leono, 22 m. Telšių apskr., Alsėdžių valsč., Kalniškių k. Mirė 1951 04 05.

59.  Glazauskis Antanas, Adomo, 80 m. Šiaulių apskr., Gruzdžių valsč., Jurgaičių k. Mirė 1951 05 26.

60.  Kundrotienė Emilija, Juozo, 53 m. Plungės apskr., Kulių valsč., Purvaičių k. Mirė 1951 08 18.   

       Palaikai parvežti į Lietuvą.

61.  Navardauskis Vladislovas, Juozo, 80 m. Plungės valsč., Šarkių k. Mirė 1951 08 14.

62.  Vaitkutė Olga, Antano, 18 mėn. Platelių valsč., Babrungėnų k. Mirė 1951 09 14.

63.  Kelpšas, Antanas, 64 m. Šiaulių apskr., Lygumos valsč. Mirė 1952 01 28. Palaikai parvežti į Lietuvą.

64.  Jonušas Jonas, 70 m. Tryškių miestelis. Mirė 1952 m.

65.  Varinauskis Jonas, 72 m. Plungės apskr., Kulių valsč., Čiuželių k. Mirė 1950 01.

66.  Usnys Vilius. Kuršėnų apskr., Tryškių valsč., Maldėnų k. Mirė 1948 m.

                                                                            Sudarė  Jonas LUKŠĖ

Tremtinio prisiminimai

Bernardas Razgus Tėvynę buvo priverstas palikti toli gražu ne meilės vedamas. 1948 metų gegužės 22 dieną, kai jam buvo vos septyneri, jo šeima – tėvas, motina ir du broliukai – ešelonu išvežti į tremtį. Taip B. Razgus atsidūrė Buriatijos Respublikoje, besiribojančioje su Mongolija. „Mes, lietuviai, atsidūrėme miškuose, kuriuose nebuvo jokių gyvenamųjų vietų paruošta. Sunku dabar būtų jaunimui suprasti, ką mes tada išgyvenome, nes tokių sąlygų jie tikrai neįsivaizduoja... Apie tas sąlygas jums pasakysiu ne savo nuomonę, o tikslius duomenis, kuriuos yra pateikęs Vsevolodas Baškujevas. Į Buriatijos teritoriją buvo atgabenta daugiau nei 4000 lietuvių, tarp kurių buvo ir senelių, ir vaikų. Šeimos atvežtos su kūdikiais. Nebuvo nei kur gyventi, nei ko valgyti. 18 kvadratinių metrų patalpoje buvo apgyvendinama po 27 žmones. Mūsų šeimai buvo skirti 5 kvadratiniai metrai. Pirmą žiemą gyvenome arklidėje. Naktį miegojau su tais pačiais drabužiais, su kuriais vaikščiojau dieną“, – liūdną istoriją pasakojo tremtinys.

Išeivių vaikai grįžta

Pasibaigus tremčiai, B. Razgaus šeima – tėvai ir broliai – iš pradžių persikėlė į Latviją ir tik 1990 metais grįžo į Tėvynę. B. Razgus pasiliko Buriatijoje. Kodėl? Nes čia jam sekėsi neblogai – baigė mokslus, sukūrė šeimą, o ir pareigas ėjo rimtas – buvo Buriatijos Respublikos Vyriausybės narys. „Tėveliai norėjo, kad grįžčiau į Lietuvą, bet kažkaip man nepavyko. Gerai sekėsi, todėl ir likome. Užtat mano dukra grįžo. Dabar su šeima Lietuvoje gyvena, jos vaikai mokosi čia. Ir broliai Lietuvoje – jaunesnysis tebedirba, o antrasis brolis jau pensininkas. Taigi pusė šeimos gyvena Buriatijoje, pusė – Lietuvoje“, – pasakojo tremtinys, dažnai pats apsilankantis Lietuvoje.

Svarbiausia – išlikti lietuviu

Tuo, kad dalies išeivių vaikai, anūkai vieną dieną grįš į Lietuvą, neabejoja ir B. Razgus. Jis – ne tik Sibire veikiančios lituanistinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas, bet ir jos įkūrėjas, taip pat Buriatijos lietuvių kultūros bendrijos pirmininkas. Tremtiniui ypač svarbu, kad tolimajame Sibire gyvenantys tremtiniai, jų palikuonys išliktų lietuviai, nepamirštų, kur raizgosi jų šaknys. Jo vadovaujamoje sekmadieninėje lituanistinėje mokyklėlėje mokomasi lietuviškų dainų, šokių, istorijos, švenčiamos lietuviškos šventės, ruošiami lietuviški patiekalai. „Tai ir svarbiausia – kad žmonės dalyvautų toje aplinkoje, apie kurią jie skaito. Galbūt dalis, ne visi, grįš į Lietuvą. Jie tam ir mokosi lietuvių kalbos, kad galėtų čia atvažiuoti į svečius, galbūt sugrįžti“, – vylėsi sekmadieninės mokyklos įkūrėjas.

Didžiausias jo noras – sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus, kurių Buriatijoje daugiau nei 600 keliose dešimtyse kapinių. „Žinote, kai aš atvažiuoju į Lietuvą, matau, kaip lietuviai rimtai ir atsakingai prižiūri savo artimųjų kapus. Pavyzdžiui, mano prosenelis ir prosenelė mirę XX amžiaus pradžioje, o jų kapai išlaikyti iki šiol. Buriatijoje daugiau nei 600 lietuvių kapų. 2007 metais buvau Ilkos kapinėse, kurios yra pačios didžiausios lietuvių kapinės Buriatijoje, ten palaidota daugiau nei 100 lietuvių. Perskaičiau ant vieno kapo tokį užrašą: „Praeivi, kas tu esi – aš buvau, kas aš esu – tu būsi. Nepamiršk.“ Nuo to laiko pasiryžau, kad reikia žūtbūt sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus. Mes juos pradėjome tvarkyti 2007 metais. Kreipėmės į tremtinį, rašytoją Rimvydą Racėną. Pirmus metus jis šiek tiek lėšų skyrė, vietiniai gyventojai padėjo, surinko 15 kaimo gyventojų darbininkų ir važiavome už 15 kilometrų į Verchniaja Ara Kuorkos kapines, kur dvi dienas darbavomės, kad sutvarkytume kapus“, – susijaudinęs kalbėjo B. Razgus.

Jis priduria, kad, nors apie Lietuvą kasdien galvoja, iš Buriatijos išvykti negali, kol yra reikalingas vietos lietuviams. „Reikia pabaigti tuos darbus, kuriuos mes pradėjome. Jei išvažiuočiau, nebūtų kam juos baigti, sutvarkyti kapus, išmokyti lietuvių kalbos“, – apie savo misiją gyvenant toli nuo Tėvynės kalbėjo B. Razgus.

Parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Gintauto ALEKNOS nuotraukos

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode