Tremties keliais... Keturiolikta dalis

Šio mėnesio pasakojimas – apie Narvos gyvenvietę, esančią Manos rajone, Krasnojarsko krašte, apie 100 km į pietryčius nuo Krasnojarsko rytų Sajano priekalniuose, Manos upės abiejuose krantuose. Ir čia trėmimų metais teko pabuvoti mūsų tautiečiams.

 Pirmieji įspūdžiai

„Kelias į Narvą ėjo tarp miškais apaugusių kalvų. Dar už Kijai gyvenvietės jis padengtas betonu, po to pereina į trumpą asfalto ruožą ir pagaliau į žvyrkelį. Pravažiavus mašinai, kaimas skęsta dulkėse. Pagrindinė Narvos gatvė paruošta asfaltavimui. Šaligatviai kai kur grįsti lentomis, namai suręsti iš rąstų, tvarkingi, tvarkingos medinės tvoros. Šalutinės gatvės gruntinės, po lietaus sunkiai išbrendamos. Per kaimą teka Manos upė. Per ją nutiestas naujas betoninis tiltas“, – pasakoja 1997 m. ten lankęsi ekspedicijos dalyviai.

Narvos kapinės

Tuometinė ekspedicija, vadovaujama teleoperatoriaus, fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriaus ir vadovo, „Lemties“ bendrijos nario Gintauto Aleknos, Narvoje aplankė kapines, kuriose rado 10 lietuviškų kapų. „Kapinės yra ant kalvos, 30 metrų nuo žvyrkelio Kijai–Narva, Narvos kaimo pradžioje. Kapinės didelės, aptvertos medine tvora, apaugusi aukštais medžiais. Lietuvių kapai vienoje vietoje, prasideda tuoj už vartų. Matyt, šiose kapinėse jie buvo laidojami pirmieji“, – budas.lt sakė G. Alekna.

Šeimos istorija

„Narvoje suradome lietuvę tremtinę Danilaitę Danutę, Jono, gimusią 1942 m. Varėnos rajone, Naškūnų kaime. Dabar ji – Bielianina. Buvo ištekėjusi už ruso Grigorijaus, kuris mirė prieš 4 metus. Turi du lietuviškai nekalbančius vaikus: sūnų – vairuotoją ir dukrą, baigusią prekybos technikumą, dirbančią prekyboje. Vaikai sukūrę savo šeimas, gyvena atskirai, bet taip pat Narvoje“, – budas.lt pasakojo ekspedicijos dalyviai. Pasak jų, Lietuvoje Danutė paskutinį kartą lankėsi 1985 m. Dabar nuvažiuoti į Lietuvą nebeturi galimybių, nes vyras nedirba, o ji gauna tik nedidelę pensiją.

1948 m. 6 metų Danutę su tėvais ir dviem broliais bei dviem seserimis, iš kurių mažajai buvo tik trys mėnesiai, gyvuliniais vagonais atgabeno į Kamarčiagą. Kiek laiko jų šeima praleido Kamarčiagoje, Danutė neprisimena. Prisimena tik, kad gulėjo ir sėdėjo ant maišų su daiktais lauke.

1947 m. 18 metų Danutės brolį Zigmą išsiuntė į Vorkutos lagerį 8 metams, o visą šeimą 1948 m. išvežė iš Lietuvos. Vyriausiajam jos broliui tada buvo 20 metų.

Iš Kamarčiagos visą šeimą atvežė į Novoaleksejevką. Ir žmones, ir daiktus vežė prie traktoriaus pritvirtintomis rogėmis, nes nebuvo kelių.

Novoaleksejevkoje kai kuriuos lietuvius apgyvendino rusų namuose, kitus – tuščiuose namuose, o 8 šeimas, tarp jų – ir Danutės, apgyvendino barakuose. Kaime buvo du barakai, kiekviename iš jų gyveno po keturias šeimas. Barake Danutės šeima gyveno iki žiemos. Po to juos perkėlė į namą be langų. Langus susitvarkė. Buvo labai šalta. Krosnį kūreno ir dieną, ir naktį. Šiame name jie gyveno iki 1952 m. Tada kartu su lenkų šeima jie nusipirko namą.

Danutės tėvas, Danila Jonas, Adomo, buvo stalius ir batsiuvys. Jis siūdavo batus visiems kaimo gyventojams. Taip užsidirbdavo maistui.

Novoaleksejevkos kaime buvo keturios klasės. 7 metų Danutė pradėjo lankyti pirmąją klasę. Vyresnieji šeimos vaikai dirbo miško darbus Ust Leiboje. Pabaigusi keturias klases, Danutė pradėjo lankyti Narvos dešimtmetę mokyklą. Gyveno Narvos internate kartu su vaikais iš Ust Leibos, Podsobnoje ir Novoaleksejevkos kaimų. Kiekvieną šeštadienį per taigą eidavo apie 11 km į namus į Novoaleksejevką. Sekmadienį grįždavo į Narvą ir atsinešdavo maisto visai savaitei.

Danutė baigė 10 klasių ir po to ėmė dirbti Narvoje pardavėja. Išdirbo prekyboje iki pensijos. Narvoje sukūrė šeimą ir liko čia gyventi.

Moteris prisimena, kad Novoaleksejevkoje gyveno apie 15 lietuvių šeimų. Visi lietuviai dirbo miškuose Ust Leiboje. Į darbą eidavo pėsti apie 6–7 km. Vėlesniais metais, kai nutiesė kelius, į darbą žmones veždavo mašinomis. Kai mišką Ust Leiboje iškirto, miškų ūkį panaikino, žmonėms iš Novoaleksejevkos kaimo nebebuvo kur dirbti. Jie persikėlė į didesnius kaimus. Kai kurie lietuviai išvažiavo į Lietuvą, nes jau buvo leidžiama važiuoti. Didžioji dalis gyventojų persikėlė į Bolšoj Ungutą.

Danutės tėvai liko Novoaleksejevkoje. Tėvas mirė 1961 m., palaidotas Novoaleksejevkos kapinėse. Motina 1967 m. išvyko į Lietuvą, kur išvykę visi Danutės broliai ir seserys. Sibire liko ji viena.

2016 m. duomenimis, Narvoje gyvena apie 1000 žmonių.

Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Gintauto Aleknos nuotraukos

Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 

Projekto „Tremties keliais“ viešinimui 2017 metams iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo gauta 2500 Eur.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode