Tremties keliais... Aštunta dalis

Šį kartą kviečiame apsilankyti Serebrove, Irkutsko rajone, kur taip pat buvo ištremti lietuviai.

Geografija

Rajono teritorija užima 27,8 tūkst. kv. km plotą, iš šiaurės į pietus tęsiasi 300 km, iš vakarų į rytus – 250 km. Vakaruose ir šiaurėje siejasi su Krasnojarsko kraštu, šiaurės rytuose – su Čiunsko, pietryčiuose ir pietuose – su Nižneudinsko rajonais.

Taišeto rajonas yra Irkutsko srities vakarinėje dalyje ir įeina į Vidurio Sibiro plokštikalnio ir Rytų Sajanų pereinamąją zoną. Tai yra senovinė, palyginus lygi plokštuma, giliai išraižyta Biriusos, Tagulo, Tumanšeto upių ir jų intakų lygumomis. Didžiąją teritorijos dalį užima pelkėta, sunkiai praeinama taiga. Dirvos pilkos, miškingos, pelkėtos, salpa, juodžemio pievos. Taišeto rajono klimatas aštriai žemyninis su ilga rūsčia žiema ir karšta trumpa vasara. Žiemą temperatūra siekia iki -57 laipsnių, o vasarą iki +40 laipsnių.

 

Gamtos ištekliai

Rajono žemės fondas — 2768,1 tūkst. hektarų (3,7 proc. Irkutsko srities teritorijos). Miškai užima 91 proc. rajono teritorijos. Žemės ūkio paskirties žemė užima 8,7 proc., po vandeniu yra 1,15 proc., po pelkėmis — 1,5 proc. teritorijos. Neproduktyvios žemės užima 1,4 proc. teritorijos.

Žemės ūkio naudmenos Taišeto rajone užima 4,3 proc. teritorijos. Žemės resursų potencialas leidžia vystyti daugelio rūšių gyvulininkystę ir priemiestinio tipo bitininkystės ūkį.

Pagrindinis naudingųjų iškasenų komponentas yra tantalas. Šalia tantalo aptinkama ir niobio, alavo, ličio, rubidijaus, skandijaus ir berilio.

Rajono teritorijoje yra stambi Sujetichos gavybos vieta, cemento gamybai — Vengrų su kalkių atsargomis 313 mln. t ir molio 54 tūkst. t, betono gamybai, statybinių mišinių — Kostomarovo.

Taišeto rajono miško medžiagos 454,6 mln. kub. m, iš jų spygliuočių — 74,9 proc. Pagrindinė rūšis — paprastoji pušis, Taišeto miškų ūkyje — Sibiro kedras, eglė. Eksploatacinės atsargos 186,8 mln. kub. m – 41,1 proc., iš jų spygliuočių – 125,9 mln. kub. m – 27,7 proc. bendrų augmenijos atsargų.

Istorija

Sibiro revoliucinio komiteto 1924 m. kovo 13 d. sprendimu įkurta Taišeto parapija (Taišeto rajonas). Nuo 1920 m. rugpjūčio 4 d. iki 1924 m. kovo 6 d. Taišeto parapija priklausė Tulunsko valsčiui, Irkutsko gubernijai, nuo 1924 m. kovo 19 d. iki 1925 m. gegužės 25 d. – Kansko valsčiui Jenisejaus gubernijai. Centrinio vykdomojo komiteto1925 m. gegužės 25 d. sprendimu rajonas perėjo į Sibiro krašto Kansko apskritį. Šita data laikoma Taišeto rajono įkūrimo data. Centrinio vykdomojo komiteto ir TSRS Liaudies komisarų tarybos 1930 m. liepos 23 d. sprendimu likviduotos apskritys ir įkurtas Rytų Sibiro kraštas. Nuo 1936 m. gruodžio iki 1937 m. rugsėjo Rytų Sibiro srities Taišeto rajonas. Nuo 1937 m. rugsėjo mėn. Taišeto rajonas įeina į Irkutsko srities sudėtį.1950-aisiais metais TSRS Ministrų tarybos 1955 m. sausio 17 d. sprendimu „Dėl darbininkų rinkimo Kinų Liaudies Respublikoje darbui TSRS komunistinėse statybose ir darbinio mokymo“ rajono įmonėse ir statybose dirbo kinų darbininkai. 1960 m. vasarį Šitkinsko rajono teritorija įėjo į Taišeto rajoną. 2004 m. gruodžio 16 d. Irkutsko srities įstatymu pakeistas Taišeto rajono savivaldybių statusas ir sienos.

Prisimena lietuvius

    Pasak teleoperatoriaus, fotografo, keliautojo, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriaus ir vadovo, „Lemties“ bendrijos nario Gintauto Aleknos, aplankiusio Serebrovą ir kartu su ekspedicija tvarkiusio lietuvių kapines, praėjo jau keletas dešimtmečių, tačiau niekas nepamiršta: „Nepamiršo lietuvių ir Serebrovo kaimelio gyventojai – iki šiol mini geru žodžiu. Vietiniai prisimena Urboną, Batakį, Ostrauskį, Anužį, Gramaliauską, Gerulskį, Zemlį, Mažoną. Lietuviai, atitremti į šį kraštą, dirbo miške“.

Serebrovo kapinės

Serebrovo kapinės yra kaimo pakraštyje. Jose rasti 35 daugiau ar mažiau išlikę kapai. Dauguma ant kapų pastatytų kryžių be užrašų, kiti kapai neįvardinti, išlikusios tik tvorelių liekanos. Ant keleto kapų išlikę betoniniai antkapiai ir mediniai kryžiai su užrašų likučiais, iš kurių matyti, kad čia palaidoti lietuviai. G. Aleknos užrašuose kiekvienas kapas aprašytas atskirai, įvardinta, kiek jo išlikę:

1.   Tvorelė yra. Betoninis kryžius kaip 9 kapo. Greta didelė drebulė. Užrašo nėra.

2.   Tvorelės liekanos, kapas neįvardintas

3,4. Mėtosi tik puvėsiai, kapas neįvardintas. Būta bendros tvoros.

5,6. Bendra tvora, kryžių nėra, kapas neįvardintas.

7.   Betoninis kryžius kaip 9 kapo. Užrašo nėra.

  1. Betoninis antkapis, kojų gale data 1879–1957. Medinis kryžius su užrašu:

AA

Aš buvau kaip tu –

tu būsi kaip aš

Leonas Gadmaliauskas

1879–1957

Lietuvis

  1.  Betoninis antkapis, kojų gale datos 1883–1954   1879–1957 m.

Betoninis kryžius. Užrašas neišliko.

10. Medinis kryžius, 1,4 m, skersinis 0,65 m. Užrašo nėra.

11. Kryžius, panašus į 12 kapo kryžių. Užrašas:

AA

ILSĖKIS

RAMYBEI

ELZBETA

BURBENE

1981–1949 M

Už kryžiaus stovi mažas 1,15x0,6 m kryžius be užrašo.

Pastaba: 7–11 kapai aptverti bendra tvorele.

12. Be užrašo medinis tvirtas kryžius, tvora 1,6 m aukščio.

13. Medinis kryžius su užrašu:

AA

ILSESI

RAMYBE

BARANUSKAS

Justas

1885–1952

14. Betoninis kryžius be užrašo. Medinė tvorelė.

15. Medinė tvora, kairėje varteliai. Betoninis kryžius be užrašo.

16,17. 6 metrų tarpe matyti tik kauburėlis ir vieno iškasto kapo žymės.

18,19. Ties 1 kapu aptverti du kapai ir vienas didelis kryžius be skersinio. Užrašo nėra.

20.   Matyti tik kapo kauburėlis.

21. Viskas supuvę, tik matyti tvorelės liekanos.

22.   Medinė supuvusi tvorelė. Medinis kryžius be užrašo su mediniu kryželiu ant skersinio. Kryželis iš medžio juostelių.

23.   Metalinė tvorelė. Medinis kryžius su užrašu:

AA

PRANAS

ŽEMAITIS

1871–1948

KRUOPIŲ

PARAPIJOS

APLEIDAU AM-

ŽIAMS. LIETUVĄ

TĖVYNĘ

ILSĖKIS!

RAMYBĖJE

24.   Ties 7 kapu 1 eilėje. Nėra kryžiaus. Gerokai supuvusi tvorelė su varteliais kairėje.

25.   Tvirtas kryžius su užrašu: „Išvežta į Lietuvą“.

Kapas neįvardintas, likusi dalis užrašo:

ILSĖKIS RAMYBĖJ

26. Medinis kryžius su užrašu:

AA

ILSĖKIS RAMYBĖJ!

BRANGUS SŪNAU

ALGIMANTAS GEDMINAS

19--–19—

Lietuvis

27. Tvorelės nėra. Kryžius pusiau supuvęs, iš užrašo likę:

ONA ---------IENE

---9–1948 m.

---------miega

--------- apnos

--------- lsimės

--------- varguos

28. Nežymios tvoros liekanos. Kapas neįvardintas.

29. Ties 11 kapu. Medinė tvorelė be vartelių. Betoninis kryžius. Kapas neįvardintas.

30. Ties 12 kapu. Tvorelė supuvusi, kryžius nuvirtęs, be užrašo.

31. Tvorelė supuvusi. Išvežta į Lietuvą. Medinis kryžius su užrašu:

AA

ILSĖKIS

RAMYBĖJ

LINSIS

PRANAS

1881g 1948

                                                         LIETUVIS

32. Didelis medinis kryžius su mediniu kryželiu iš juostelių ant skersinio. Užrašo nėra. Tvorelė supuvusi, bet laikosi iš trijų pusių, galinės – nėra.

33. Ties 7 kapu. Tvorelė yra. Kryžius mažas, supuvęs, kapas neįvardintas.

34. Kryžius supuvęs ir tvoros tik liekanos. Užraše likę:

KU 1865 -

                                                         LU 1856 –

35. Išvirtęs medinis kryžius – 4 m aukščio, skersinis 2 m. Storis 15x18 cm. Kapas neįvardintas.

Parengė Gajutė ABELKIENĖ

Gintauto ALEKNOS nuotraukos

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode