Reklama 1

„Šalis ta Lietuva vadinas...“ Mažeikiai

Šį mėnesį toli nekeliausime – žvalgysimės po Mažeikių rajono lankytinas vietas.

Urbanistikos paminklas

Seda minima nuo XIII a. XV a. miestelis pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. 1855 m. Sedoje dirbo vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas, kurio garbei pavadinta miesto centrinė aikštė.

Lankytini objektai Sedoje: Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, pastatyta Sedos dvare 1781 m., magazinas ir malūnas ant Varduvos upės pastatyti XIX a. Sapiegų dvaro teritorijoje, koplytstulpis, vadinamas Mūro Kryžiumi, bei paminklas Vytautui Didžiajam, atidengtas 1931 m. žymint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines.

Paulius Jurkus, vėliau išgarsėjęs kaip rašytojas, dailininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, tuo metu mokėsi Sedos progimnazijoje. Jis, puošdamas paminklą, padarė jame įrašą: „Visi lietuviai, dirbkime išvien!“ Užrašas išlikęs iki šių dienų.

Paminkle įtaisytas balto metalo medalionas su Vytauto Didžiojo atvaizdu. Tiesa, pokariu varinis medalionas buvo išluptas, tačiau 1984 m. į pensiją išėjusio mokytojo Justino Juodeikio dėka buvo pagamintas ir įstatytas naujas medalionas iš aliuminio. J. Juodeikis buvo žinomas kaip aktyvus kovotojas už paminklo išsaugojimą.

Saulės akmuo Ruzguose

Akmuo turi keletą pavadinimų: Dapšių mitologinis akmuo, Brastos akmuo, Ruzgų akmuo, bet vadintis dar ir Saulės vardu jam leidžia įrėžti keturi 38–50 cm skersmens apskritimai, panašūs į lėkštes ir galėję simbolizuoti saulę. Tai mįslė archeologams, nes tokių ženklų kiti akmenys Lietuvoje neturi. Pasak istoriko V. Laurinaičio, pateikiama tokių legendų, kad kunigaikščio Kęstučio kariai medžiodami aplinkiniuose miškuose nušovė šešis vilkus. Ant Dapšių alkakalnio žvėris sudegino Perkūno garbei, o akmenyje iškalė šešis ženklus.

Pikelių bažnyčia ir koplytstulpis

Pikelių miestelio pasididžiavimas – unikali Švč. Trejybės bažnyčia – valstybinės reikšmės architektūros paminklas, kurio renesansinio ir barokinio stiliaus septyni altoriai pripažinti valstybinės reikšmės dailės paminklais. Tai seniausia, o tuo pačiu ir viena gražiausių medinių bažnyčių Mažeikių rajone ir ne tik. XVIII a. pastatyta ir iš išorės dabartiniam Pikelių miesteliui atrodanti per didelė, santūri, tačiau savitų formų, atsiradusių dėl daugkartinių jos platinimų, viduje tiesiog pribloškia katalikišku jausmingumu ir nevaržomu barokišku puošnumu.

Netoli bažnyčios 1827 m. pastatytas koplytstulpis verčia praeivius susimąstyti apie 1710 m. Lietuvą nusiaubusį marą ir pasimelsti už jo aukas.

Altoriai

Bažnyčioje yra 7 altoriai. Juos detaliai aprašė Valentinas Cibulskas. Centrinis altorius įrengtas presbiterijos gilumoje, du kiti jo šonuose, dar du yra šoninių navų galuose, prie zakristijų sienų, šeštasis – centrinės navos šone, prie pilioriaus. Altoriai sukurti 1752–1761 m., išskyrus centrinės navos Šv. Mykolo Arkangelo altorių. Datavimą patikslina išlikę įrašai altoriuose. Centrinis altorius pašventintas kartu su bažnyčia 1761 m.

Kairiosios navos Švč. Marijos Sopulingosios altorius yra su užrašu: „Po tawa Apginima puolame Szwencziausioji diewa Gimditoja. Altorius motinos Sopulingos ir apundawotas metu 1759 par Kuniga Kazimiera Kleimawicza Altaristes“. Centrinės navos altoriaus herbe išliko dalis inicialų ir skaičių: „W/SW/XI..85“.

Paveikslo „Marija Sopolingoji“ apkale išgraviruotas tekstas, pagal kurį nustatoma, kad 1830 metais fundatorius Mykolas Važinskis – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždininkas, Barbora Stirpeikaitė-Sudintienė, Justina Polluiavaitė-Važinskienė („Fundatorowie Michał Warzyński S. W. X. L. Bois Ra z Styrpeyków Sudyntów Justynasz Palluiowa Warzyńska... SC Puu. Te., R. 1830“).

Dionizo Poškos gimtinė Lėlaičiuose

Dionizas Poška – XIX a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių kultūros veikėjų, žinomas kaip istorikas, archeologas, teisininkas, muziejininkas, kalbininkas, vertėjas, poetas. Gimė 1764 m. Žemalės parapijoje, Lėlaičių dvare, iki motinos mirties gyveno gimtinėje, vėliau su tėvu ir pamote persikėlė į Maldūnus.

D. Poška – plataus mąsto veikėjas, domėdamasis etnografija, archeologija, 1812 m. Barzdžiuose įsteigė pirmąjį lietuvių etnografijos muziejų – Baublį. Ši unikali vieta kėlė susidomėjimą Lietuvos praeitimi.

1997 m. spalio 23 d. Lėlaičiuose atidengta paminklinė lenta, įamžinanti D. Poškos gimimo vietą. 1999 m. lapkričio mėn. čia pastatytas 2,5 m aukščio Bijotų baublius imituojantis ąžuolo „baublys“.

Penkių širdžių koplytstulpis Tirkšliuose

Penkių širdžių koplytstulpis Tirkšliuose sumūrytas nežinomo autoriaus 1676 m. Koplytstulpis stovi miestelio aikštės pakraštyje.

Apie koplytstulpio atsiradimą yra daug padavimų. Viename jų teigiama, kad švedams puolant žemaičius, Tirkšlių savininkas ir Apuolės pilies gynėjas Važinskis buvo išvykęs į apylinkes telkti kariuomenės. Švedai atvykę į Tirkšlius ir pradėję Važinskio ieškoti. Juos pamačiusi Važinskienė su keturiais vaikais pasislėpusi viename iš trijų dvaro požeminių urvų. Švedai įsiveržę, bet nieko neradę. Sugavę sargą, klausinėję, kur yra dvarininkas ir jo šeima, tačiau sargas neišdavęs ir slėptuvės neparodęs. Įpykę švedai nuvedę sargą į miestelio aikštę ir ten jį nužudę. Sugrįžęs namo, Važinskis atrado visus šeimos narius gyvus ir sveikus. Ištikimajam sargui, išgelbėjusiam jo šeimos narių gyvybes, pastatydinęs mūrinį paminklą su penkiomis raudonomis širdimis.

Meilės akmuo Žibikuose

Manoma, kad prie šio akmens dar nuo akmens amžiaus vykdavo religinės apeigos, ritualai. Meilės akmeniu vadinamas todėl, kad apie 1930 m. šioje vietoje tragiškai pasibaigė liūdna meilės istorija.

Seni žmonės pasakojo, kad paprastas jaunuolis pamilo turtingo ūkininko dukrą. Tėvai jai neleido tekėti už vargšo. Jaunuoliai nusprendė išeiti iš gyvenimo, negalėjo išsižadėti savo meilės. Paskutinis jųdviejų susitikimas įvyko prie šio akmens. Prieš ateidamas čia, jaunuolis atkeršydamas padegė savo merginos tėvų namus. Jis turėjo ginklą, kuriuo nušovė mylimąją ir čia pat nusišovė pats.

Parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Informacija iš mazeikiutvic.lt, mke.lt

Nuotraukos iš mazeikiutvic.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode