Gruodį suteiksime jums galimybę sužinoti apie Šiaulių rajone esančias įžymias vietas: unikalų pasaulyje Kryžių kalną, Šiaulių universiteto botanikos sodą, Metalinę lapę prie Talšos ežero, dvarus, rezervatus ir kitus įdomius objektus.

Šį mėnesį apžiūrėsime Raseinių rajoną: šalia tekančią Dubysą, dviračių takus, Padubysio žiedą. Taip pat patarsime aplankyti Šiluvos ir Betygalos miestelius, Raseinių krašto istorijos muziejų, hipodromą, Aštuonračio muziejuką, Daugėliškių pažintinį taką, Molavėnų piliakalnių kompleksą.

Šį kartą keliaujame į Rietavą. Čia aplankysime Rietavo dvaro sodybą, jos koplyčią-mauzoliejų, pamatysime Baltuosius ir Raudonuosius vartus, alaus daryklą bei piliakalnius.

Dvaro sodyba

Pirmą kartą Rietavo dvaro sodyba paminėta 1588 m. inventoriuje. Tuo metu dvaras su miesteliu priklausė karalienei Onai Jogailaitei (1523–1596), Stepono Batoro (1533–1586) žmonai. 1661 m. Rietavas atiteko Povilui Sapiegai (1609–1665). Iš šių metų inventoriaus žinoma, kad dvaro sodybą sudarė medinis ponų namas su priebučiu, du ūkinės paskirties mediniai namai, arklidė su ratine, daržinė, vaismedžių sodas, daržai, tvenkinys su malūnu, kiti vandens telkiniai. XVIII a. pr. dvaro sodyba priklausė Mykolui Sapiegai (1670–1738), kuris 1725 m. dvarą išnuomojo R. Faustinui Kosciuškai, Bresto vaivadijos sargybininkui. Dvaro ansamblio pastatai buvo suremontuoti. 1731–1736 m. Rietavo dvarui vadovavo Jurgis Konarskis – Mozyriaus stalininkas, Jurgis ir Elena Tiškevičiai, Antanas ir Regina Duninai. Nuo 1736 m. – Juozapas Tiškevičius (1716–1790), vėliau jo sūnus – Kristupas Skuminas Tiškevičius (1729–1762). Tiškevičių vadovavimo laikotarpiu, dvaro sodyba buvo suremontuota ir perstatyta dalis pastatų.

Rugsėjo mėnesį lankome dar vieną pajūrio miestą – Klaipėdą. Čia verta pamatyti „Apverstą namą“ ir „DINO parką“, Laikrodžių muziejų, Olando kepurę, Lietuvos jūrų muziejų ir delfinariumą, taip pat – Kruizinių laivų terminalą.

Šį mėnesį dėmesį skirsime kurortui – Palangai. Aplankysime įžymias vietas: Birutės parką ir kalną, Gintaro muziejų, Palangos kurhauzą, Grafų Tiškevičių alėją, Skulptūrų parką, Muzikinį fontaną ir net Šunų muziejų.

Šį mėnesį užsuksime į Žemaitijos sostinę – miestą ant septynių kalvų – Telšius. Čia kviečia Žemaičių muziejus „Alka“, Šv. Antano Paduviečio katedra su dviem centriniais altoriais, Angelų malūnas, Žvėrinčius, gausa meno ženklų.

Šį mėnesį keliaujame į Tauragę. Čia verta pamatyti ir sužinoti apie Jūros upės atodangą, regyklą, Gaurės ąžuolą, mitologinį akmenį Milžiną, Lomių dvarvietę su parku, Gaurės varpinę.

Šį mėnesį keliausime į Plungę. Ši vietovė žymi energetinių labirintų parku, Babrungėnų vandens malūnu, Užgavėnių kaukių muziejumi bei vienu įdomiausių objektų – Šaltojo karo muziejumi – raketų baze, Perkūno ąžuolu ir kitomis vietomis.

Keliaujame toliau šalies paribiu – į Akmenę. Šis rajonas unikalus Kamanų rezervatu, Papilės atodanga, Apžvalgos bokštu, pažintiniu taku bei kitais objektais.

Šį mėnesį toli nekeliausime – žvalgysimės po Mažeikių rajono lankytinas vietas.

Urbanistikos paminklas

Seda minima nuo XIII a. XV a. miestelis pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. 1855 m. Sedoje dirbo vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas, kurio garbei pavadinta miesto centrinė aikštė.

Šį mėnesį keliaujame į Skuodą. Tai miestas Šiaurės vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje. Apžvelgsime šio miesto lankytinus objektas, žymias vietas.

2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais, todėl šiemet lankysimės šio etnografinio regiono įžymiose vietose. Šį kartą – Šilalės rajone. Čia yra žymaus rašytojo Dionizo Poškos įkurtas ir aprašytas Baublys – mažas kambarėlis, įrengtas ąžuolo kamiene. Dar viena šių apylinkių įžymybė – Medvėgalio piliakalnis, nuo kurio atsiveria įspūdingas vaizdas. Šilalės rajone yra ir daugiau lankytinų vietų.

Šįsyk portalo lankytojų dėmesiui – Trakai. Tai vienas žymiausių Lietuvos miestų, garsėjantis savo unikaliu kultūriniu paveldu. Pabuvosime Trakų pilyje, apžvelgsime jos istoriją. Kalbama, kad Trakai žymūs vieta, kur pildosi norai. Tai Angelų kalva. Jūsų dėmesiui žmonių pasakotos ir išgirstos legendos.

 Šį kartą stabtelėsime Rietave. Miestelis, esantis Telšių apskrityje, netoli Plungės ir visai šalia Žemaičių plento – kryžkelėje. Didžiausia jo įžymybė – viena gražiausių Žemaitijos ir visos Lietuvos šventovių – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Labiausiai Rietavo miestelį išgarsino Oginskiai. Jie įsigijo Rietavo dvarą 1775 m. ir XIX a. įsirengė didžiulius dvaro rūmus. Baudžiava čia buvo panaikinta jau 1835 m. Oginskiai (Irenijus ir jo sūnūs Mykolas ir Bagdonas) buvo dideli meno mecenatai, išlaikė orkestrą, steigė mokyklas valstiečiams.