Reklama 2

Kompozitorius V. Augustinas: „Agituoju už rūpestingesnį dėmesį muzikai bažnyčioje“

 

Vienose bažnyčiose vyksta tikrai įdomių su sakraline muzika susijusių dalykų, kitose – apgailėtinų. Kai kuriose jų muzika prastai atliekama dėl to, kad parapija neturi pinigų pasamdyti gerą vargonininką – groja nežinia kas, nežinia kaip ir nežinia kokiu instrumentu. Ką ir kalbėti apie tikrus vargonus – vietoj jų dažnai grojama pigiais elektroniniais. Tai labai kompleksinė problema – ir švietimo, ir galbūt kai kurių Bažnyčios hierarchų požiūrio“, – interviu Bernardinai.lt teigė kompozitorius, dirigentas, choro „Jauna muzika“ meno vadovas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas prof. VACLOVAS AUGUSTINAS. 

Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Agnė Asyžietė

 

Praėjus tik šešiolikai dienų, kai Klara Asyžietė su šv. Pranciškaus palaiminimu pradėjo pašvęstąjį gyvenimą, jos pavyzdžiu pasekė ir jaunesnioji sesuo Agnė. Jų tėvas, labai įsiutęs, su keletu giminaičių nuskubėjo į konventą. Jis jėga už plaukų tempė ją namo, bet staiga ji tapo nebepajudinama. Keli vyrai jėga nesugebėjo jos nutempti ir galiausiai paliko vienuolyne.

Dievo gailestingumas neveikia savaime

 

Lapkričio 16 d. Bažnyčioje iškilmingai švenčiame Švč. Mergelę Mariją Gailestingumo Motiną (lot. Mater Misericordiae). Šia proga verta prisiminti šv. Faustiną, kuri gyvendama Vilniuje mums perdavė Dievo Gailestingumo žinią. Kokia tai žinia ir kodėl mes dažniausiai girdime tik vieną jos dalį, kalbamės su Lietuvoje viešėjusiu amerikiečių teologu dr. RALPHU MARTINU. Viešpats liepė s. Faustinai užrašyti savo apsilankymo pragare patirtį, kad niekas negalėtų sakyti, jog pragaro nėra, teigia pašnekovas.

Ar kunigai turėtų grįžti į sakyklas?

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas feisbuko socialiniame tinkle iškėlė klausimą – ar kunigai turėtų grįžti į sakyklas. „Man labai įdomi klausytojų nuomonė apie pamokslų sakymą. Ar normalu, ar gerai, kad dabar paprastai kalbama nuo altoriaus (iš presbiterijos)? Pridedu savo nuomonę ir vieno profesoriaus iš Vokietijos pastabas”, – rašo vyskupas. 

Kuo svarbus pamaldumas Mergelei Marijai

Vysktant Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidams kviečiame pasidomėti pamaldumu Mergelei Marijai. Šv. Liudvikas de Monforas, kaip teigia seminaristas Linas Braukyla, „nėra pamaldumo Švč. Mergelei steigėjas, bet tiek anksčiau, tiek dabar yra nepakeičiamas siekiant suprasti, kas yra tikrasis pamaldumas Marijai.“

Šv. Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas (1673-1716) yra žinomas visame pasaulyje, tačiau netiesiogiai – per šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II šūkį „Totus tuus“. Ši frazė yra šv. Liudviko de Monforo pateikiamos trumpos maldos dalis: „Tuus totus ego sum, et omnia mea tua sunt“ (liet. „Aš esu visas tavo ir kas tik mano yra tavo“). Vien jau dėl šio ryškaus pavyzdžio derėtų pažvelgti į šv. Liudviko mokymą ir pabandyti naujai atrasti pamaldumą Švč. Mergelei Marijai.

Katechezė apie aštuntąjį įsakymą: „Melagingai neliudyk"

Lapkričio 14 dienos bendrojoje trečiadienio audiencijoje popiežius Pranciškus pasveikino didelę piligrimų ir maldininkų minią šv. Petro aikštėje, po to tęsė katechezių ciklą apie Dievo įsakymus. Šį kartą jis kalbėjo apie aštuntąjį Dievo įsakymą, kuris nustato žmogaus pareigą tiesai, įsako nemeluoti, „klaidingai neliudyti“ prieš artimą.

Popiežius: vyskupas – tarnas, o ne kunigaikštis

 

Lapkričio 12-ąją Bažnyčia liturgijoje minėjo vyskupą kankinį šv. Juozapatą Kuncevičių – herojišką ganytoją, gyvybe sumokėjusį už nepalaužiamą laikyseną. Apie ganytojui, tikinčiųjų bendruomenės vadovui, keliamus reikalavimus kalbama ir Mišių pirmajame skaitinyje iš šv. Pauliaus laiško Titui.

Komitetas tikinčiųjų teisėms ginti: tylos bažnyčios nebėra

 

„Tokia buvo atviros kovos už tikinčiųjų teises pradžia“

Šeštaisiais „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metais, leidėjas ir vyr. redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius sulaukė svečių iš Maskvos. 1978 m. vasarą apsilankę disidentai – stačiatikių dvasininkas Glebas Jakuninas, Aleksandras Ogorodnikovas ir Levas Regelsonas – papasakojo, kad Maskvoje yra įkūrę Krikščioniškąjį komitetą tikinčiųjų teisėms ginti ir pasiūlė prie jų prisidėti. Artimiausieji bendražygiai kun. Alfonsas Svarinskas ir kun. Juozas Zdebskis idėjai pritarė: vienos pogrindinės ,,Kronikos” tikinčiųjų teisėms ginti per maža, būtų naudinga įkurti viešai veikiančią kunigų grupę, kuri operatyviai reaguotų į tikinčiųjų teisių pažeidimus. Tačiau jie buvo įsitikinę, kad Lietuvos komitetas turėtų būti savarankiškas ir bendradarbiautų su Krikščioniškuoju komitetu. Prie trijų sutiko prisidėti telšiškiai kunigai Vincentas Vėlavičius ir Jonas Kauneckas.

Bažnyčia ir epochų kaita. Pokalbis su teologu Francisco Catão

 

Penkeri popiežiaus Pranciškaus pontifikato metai tik patvirtino pirmųjų jo veiksmų simbolizmą: Pranciškus siekia gilių pokyčių Bažnyčioje, kurių troško Jono XXIII sušauktas Vatikano II Susirinkimas. Brazilų teologas Francisco Catão tuo metu ne vien rengė disertaciją Strasbūre, bet ir turėjo galimybę asmeniškai dalyvauti Susirinkimo darbe. Jam ypač rūpi pokyčiai, kuriuos kaip Bažnyčia išgyvename šiandien. Teologą kalbina Cecília Canalle ir Raúlis Gouveia. Interviu publikuotas judėjimo „Bendrystė ir išsilaisvinimas“ žurnale Passos.

Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Didakas iš Alkalos

 

Didakas gimė 1400 metais Andalūzijoje, dievobaimingoje ir neturtingoje šeimoje. Būdamas labai jaunas įstojo į Trečiąjį šv. Pranciškaus ordiną. Pirmuoju jo dvasiniu mokytoju buvo vienuolis atsiskyrėlis, gyvenęs Šv. Mikalojaus varpinėje, gimtajame mieste. Šv. Didakas visur lydėdavo savo mokytoją rinkdamas aukas. Taip pat jie kartu rinko malkas ir šakas, kurias vėliau išdalindavo vargšams. Po kurio laiko, trokšdamas didesnio pasišventimo, Didakas persikėlė į Kordobą, kur pasiprašė priimamas į pranciškonų ordiną ir ten davė įžadus kaip pasaulietis broliukas. Tokie asmenys duodavo tik dalinius įžadus, negalėjo būti šventikais ir dirbdavo fizinį darbą.

Penkios įkvepiančios šventųjų citatos apie santuoką

 

„Jiems [sutuoktiniams] patariama per daug nesijaudinti dėl to, ką savo sutuoktinyje jiems reikia ištverti, bet veikiau galvoti, ką jų sutuoktinis turi ištverti juose. Nes jei kas nors tikrai apgalvos, ką kitiems reikia ištverti dėl jo, jam bus lengviau pakelti kitų trūkumus.“, – šv. Popiežius Grigalius Didysis

A. Saulaitis: pasaulis geriausiai regimas žvelgiant su meile

Tėvo Antano Saulaičio įtakos neįmanoma išmatuoti pasakytais pamokslais, aukotomis mišiomis ar parašytomis knygomis. Tėvo Antano nuopelnus geriausiai atspindi skautai, vadinantys jį lyderiu, poros, keliaujančios tūkstančius kilometrų, kad būtų jo palaimintos, vaikai, randantys paguodą jo žodžiuose. Gyvenęs JAV, Lietuvoje ir Pietų Amerikoje, jis savo pėdsakų paliko visame pasaulyje ir skirtingose lietuvių diasporos kartose.

Popiežius: velnias į žmogaus gyvenimą įlenda per kišenę

 

Tęsdamas katechezę apie Dekalogą, trečiadienio rytą bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie septintąjį Žodį: „Nevok“.

„Kai girdime šį įsakymą, iškart pagalvojame apie vagystės blogį ir apie pareigą gerbti nuosavybę. Iš tiesų nėra pasaulyje nė vienos kultūros, kuri pateisintų vagystę ir kėsinimąsi į kito nuosavybę.“

Vanduo: spaudimo priemonė, ginklas ar teisė?

Vandens problemas tiriantis institutas „World Water“ aprašė šimtus su vandeniu susijusių katastrofų, konfliktų ir socialinių sukrėtimų, nuo seniausių laikų ir šiandieninių.

Vanduo yra būtinas visoms gyvoms būtybėms ir visai augmenijai. Be vandens didelė dalis žemės ūkio, industrinės ir energijos gaminimo veiklos būtų neįmanoma, vandens reikia tiek asmeninei higienai, tiek didžiulių miestų sanitarinėms sistemoms. Vandens telkiniai, upės ir jūros taip pat tarnauja kaip žuvų ir kitų maisto resursų užsitikrinimo vieta, kaip priekių ir žmonių judėjimo keliai, galiausiai kaip poilsio vietos. Vandens naudojimas, tiesiogine ar simboline prasme, yra visų civilizacijų kultūrų dalis. Pakanka pagalvoti apie vandenį krikščionybėje, apie krikšto sakramentą. 

Popiežius patvirtino Mykolą Giedraitį palaimintuoju

 

Bažnyčia pripažino Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtino jo kultą nuo neatmenamų laikų. Mykolas Giedraitis – palaimintasis

Mykolas Giedraitis, penkioliktajame amžiuje gyvenęs baltųjų augustinų ordino pasaulietis, – Bažnyčios palaimintasis. Tai patvirtino popiežius Pranciškus įgaliodamas skelbti dekretą dėl Mykolo Giedraičio beatifikacijos.

Popiežiaus bendroji audiencija. „Ne turėti, bet mylėti“

Tęsdamas katechezę apie Dekalogą, trečiadienio rytą bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie septintąjį Žodį: „Nevok“.

„Kai girdime šį įsakymą, iškart pagalvojame apie vagystės blogį ir apie pareigą gerbti nuosavybę. Iš tiesų nėra pasaulyje nė vienos kultūros, kuri pateisintų vagystę ir kėsinimąsi į kito nuosavybę.“

Krikščionių – daoistų dialogas: deklaracija

Lapkričio 7 d. Singapūre baigėsi trijų dienų krikščionių ir daoistų (taoistų) susitikimas, kuri surengė Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba, Singapūro katalikų arkivyskupija ir Daoistų federacija. Daoizmas yra sena religinė ir filosofinė doktrina, gimusi Kinijoje. Vienas iš svarbiausių jos autorių yra Laodzi, gyvenęs, pasak vienų, VI amžiuje, pasak kitų, IV amžiuje prieš Kristų.

Arkivysk. S. Tamkevičius: Dievo dvasia stumtelėdavo ir labai rizikingiems darbams

 

Šiandien arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ švenčia 80 metų gimtadienį. „Esu vienas iš tų eilinių krikščionių, kurie savo gyvenime nematė stebuklų, – kalbėjo ganytojas, – neturėjo kokio nors Dievo apreiškimo ir nepajuto tokio Šventosios Dvasios išsiliejimo, kurį patyrė Jėzaus mokiniai per pirmąsias Sekmines. Tačiau nė kiek neabejoju, kad Dievo Dvasia daug kartų man kalbėjo per visą gyvenimą nuo pat vaikystės per aplinkybes, išgyventus įvykius ir sutiktus žmones. Kalbėjo tyliai sąžinėje ir neatėjo nė mintis tam balsui prieštarauti.“

2019 Pasaulinė taikos diena: „Gera politika tarnauja taikai“

„Trokštame, kad kiekvienais metais, šis minėjimas pasikartotų kaip linkėjimas ir pažadas, žmogaus gyvenimo kelią laike matuojančio ir aprašančio kalendoriaus pradžioje, jog tai taika, jos teisinga ir naudinga pusiausvyra įsigalės ateities istorijoje“, rašė popiežius Paulius VI 1968 m. sausio 1 d., jo iniciatyva įsteigtos Pasaulinės taikos dienos proga.

Popiežius padrąsino vyskupus tęsti kovą su pedofilija

Popiežius Pranciškus padrąsino Prancūzijos vyskupus ryžtingai tęsti kovą su pedofilija ir vykdyti nulinės tolerancijos kursą prieš seksualinius nusikaltimus. Šventojo Tėvo paraginimą Prancūzijos vyskupams perdavė Vatikano valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin.

Kardinolas kreipėsi į Prancūzijos vyskupus, susirinkusius į plenarinę asamblėją Lurde. Vyskupai pagrindinį dėmesį skyrė seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje temai, taip pat neseniai į dienos šviesą iškeltiems ir teisingumo tiriamiems įvykiams. Vyskupai išklausė kardinolo žinią asamblėjos posėdyje antradienio vakarą.

Popiežius Pranciškus apie meilę

 

Pirmadienio ryto Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, kuo artimo meilė skiriasi nuo savanaudiškos meilės, apie vienybę ir tai, kas ją griaužia.

Dienos skaitiniuose apaštalas Paulius laiške Filipiečiams tvirtino: „padarysite mano džiaugsmą tobulą tuo, kad laikysitės vienos minties, turėsite vienokią meilę, santaiką ir sutarimą. Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų“ (Fil, 2, 1–3).

Powered by BaltiCode