Su pirmomis rudens dienomis į Šiluvos miestelį atlinguoja eisenų vėliavomis, atliūliuoja maldininkų giesmėmis didieji Šiluvos atlaidai – Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė.
Nuo seno Šiluvos Švč. Mergelė Marija pritraukdavo tūkstančius maldininkų – piligrimų, bet, kaip senovėje, taip ir šiais laikais vieni atneša prie Marijos kojų savo maldas, prašymus, padėkas, kiti suveža parduoti prekes, treti ubago dalią atsineša, o dar kiti tiesiog užklysta pasidairyti miestelio gatvelėse „išdygusiose“ kaip grybai po lietaus prekeivių pavėsinėse, patys nesuprasdami nei ko, nei dėl ko atvyksta… Žodžiu, privažiuoja, priguža visokiausių žmogelyčių, o juk dar Smetonos laikais Šiluvos Marija sukviesdavo ne tik maldininkus, bet įvairiausio amžiaus muzikantus, artistus. Netgi garsusis Čekoslovakijos cirkas yra Šiluvos turgaus aikštėje rodęs savo „cūdus“. Taigi, Šiluva garsėjo ne vien kaip religijos, bet ir kaip kultūros židinys, o šiais laikais dar skelbiama, jog Šiluva yra Lietuvos piligrimystės centras.