Sprogimas

Plinkšių globos namuose – sensorinis sodas

Gražina VERŠINSKIENĖ

Tikslo siekimas, kantrybė ir susikalbėjimas Plinkšių globos namų gyventojams ir darbuotojams leidžia džiaugtis dar vienu įgyvendintu projektu – sukurta multisensorinė aplinka. Prieš metus įrengtas „Snoezelen“ kambarys, skatinantis regos, klausos, uoslės, lytėjimo bei judėjimo pojūčius. Šiemet šių pojūčių stimuliavimas persikėlė į natūralią aplinką – sensorinį sodą.

Gerų emocijų kambarys

Vieniems kalbant apie orią senatvę, kiti tiesiog ima ir daro. Plinkšių globos namų gyventojai ne tik garbaus amžiaus gyventojai, bet ir neįgalieji, dažnas jų juda vežimėlyje. Pasak programos koordinatorės, socialinio darbo organizatorės Linos Buivydienės, buvo svarstomos įvairios galimybės, kurios pagerintų jų gyventojų gyvenimą. Tam labai tiko multisensorinės stimuliacijos aplinkos sukūrimas. Prasidėjo šis projektas nuo „Snoezelen“ kambario. Jis visiems gyventojams – naujovė. Didžiausią įspūdį sukelia šviesos, pojūčiai pirmąkart gyvenime atsisėdus į masažinę kėdę. Beskaičiuojant žvaigždes, klausantis bangų ošimo, paukščių čiulbesio, o dar į šią harmoniją įsiliejus ir aromaterapijai, sugrįžta vaikystės prisiminimai. Veidus papuošia šypsena, prisiminus jaunystę. Pasimiršta metai, fizinis, dvasinis skausmas – viršų ima geros emocijos. „Dažniausiai čia jau ateina tos pačios gyventojų poros, mat jiems sutapo poreikiai ir kalba tarp jų rišasi. Būna dienų, kai nori pabūti tyloje, tiesiog pabūti su savimi, tada, matydama kiekvieno emocinę būseną, patariu, kokia tąkart aplinka jiems geriausia. Palieku juos ramybėje, stebėdama per atstumą“, – patirtimi dalijasi programos koordinatorė.

Sensorinio sodo kūrimas

Atėjus šiltajam metų laikui, kiekvienas nori kuo daugiau laiko praleisti lauke, nes gamta duoda dar daugiau pojūčių – kvapų, garsų, lytėjimo – natūraliu būdu. „Kambarys – naujovė, o sodas – iš jų praeities, tad kuriant sodą buvo derinama su gyventojais, kokie augalai jame turėtų bujoti. Čia jų vaikystės ir jaunystės gyvenimas ir gyvastis. Kad augalai būtų tinkamai susodinti, savo patarimais padėjo mūsų partneriai: VšĮ Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, Mažeikių r. savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyrius“, – sako L. Buivydienė, džiaugdamasi, kad senoliai ne vienam darbuotojui atstoja močiutę ar senelį, ypač tiems, kurie jų neturi. Pasidairius po sodą, matoma, kad judėjimas vežimėliu – ne kliūtis, jie rūpinasi daržovėmis, pasodintomis paaukštintose lysvėse, todėl kiekvienas gyventojas pasijaučia šeimininku ir net didžiuojasi, kad ir jis, sėdintis vežimėlyje, gali būti naudingas.

Sodo teikiami malonumai

„Buvimas sode padeda atkurti jausmus, prisiminimus, žadina vaizduotę, čia besiklausant gamtos garsų ar skambančių stoginėje varpelių galima nusiraminti, sužadinti pojūčius. Maloni veikla, vaikštant sensorinių augalų taku, Kneipo pojūčių takeliu, grožintis levandų lysve, šiltas bendravimas pavėsinėje skatina ilgiau pabūti lauke. Natūralioje gamtoje praleistas laikas prisideda prie emocinės ir fizinės sveikatos – tai vieta nusiraminti, medituoti, nurimti, apmąstyti, kalbėti, o grįždamas ne vienas parsineša suskintą puokštę gėlių, kvapiųjų žolelių arbatai – ir visa tai iš savo lysvių. Iš surinktų sode augalų gaminamės kvapųjį vandenį – hidrolatą, gal pavyks ir kokį lašą eterinio levandų aliejaus išgauti. Maisto skonį sustiprina valgymas lauke, kai pagal orą ir nuotaiką tas pats augalėlis, daržovė vis kitokio skonio“, – teigia L. Buivydienė.

Sodininkystės terapijos nauda

Kalbėdama apie projekto veiklą ir tikslus, koordinatorė L. Buivydienė sako, kad sukurta aplinka padeda globos namuose gyvenantiems senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims gerinti kognityvines ir sensomotorines funkcijas, vykdyti neurodegeneracinių ligų prevenciją ar lėtinti jų progresavimo spartą bei atkurti prisiminimus, palaikyti ar didinti savarankiškumą, gerinti psichinę būklę, įgalinti asmenis, įtraukti gyventojus į prasmingą, įdomų sodininkystės terapijos procesą, stimuliuojant jų sveikatinimą bei gerinant gyvenimo kokybę. „Naujovės iš pradžių nedrąsiai, bet po truputį įsilieja. Norime to grupinio pabendravimo, o ne užsidarymo kambariuose. Sujungti į vieną bendrystę, kad žinotų, kuo kiti gyvena“, – apie laukiamus rezultatus kalba L. Buivydienė, pažymėdama, kad projektas tęstinis ir ateityje bus vykdomos įvairios veiklos.

Programa „Multisensorinės aplinkos sukūrimas“ finansuojama Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos bei kitų rėmėjų lėšomis.

19-423

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode