Etnografijos muziejų kolekcijos byloja, kad Lietuvoje skiautiniai siuvami jau ne vieną šimtmetį, o štai Mažeikių muziejuje atidaryta skiautininkių klubo „Mažeikių lamstas“ paroda „15 metų skiautinių keliu“ skirta šio klubo sukakčiai paminėti.
Klubo veiklos pradžia
Muziejininkė Raimonda Ramanauskienė pristatė skiautinių klubo moteris, o Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos moksleivė Goda Kunaikaitė fleitos garsais užbūrė susirinkusiuosius. Gausus būrys sveikintojų negailėjo gražių žodžių ir gėlių, linkėjo kūrybingų metų, beribės fantazijos, gero užsispyrimo ir sveikatos.
Atidaryme paminėta, kad dauguma klubiečių skiautiniais „susirgo“ tuo metu, kai į Mažeikius bei tuometinę gamyklą „Mažeikių nafta“ atėjo amerikiečių kompanija „Williams“. Šios įmonės darbuotojų žmonos išmokė pirmąsias entuziastes Lietuvoje jau primirštos senos rankdarbių technikos paslapčių, o Roberta Cox yra oficiali mažeikiškių klubo įkūrėja. „Jai esame dėkingi už tą nepaprastą meilę ir dvasinio bendrumo jausmą, kuris iki šiol lydi mus klubo veikloje. Mūsų kumštelis labai nedidelis, apie 10 žmonių, nes tokia yra veiklos specifika. Dirbdamas turi būti itin kantrus ir darbštus. Kūrybos procese nebegalvojame apie kasdienius rūpesčius ar rutiną, mums tiesiog gera pabūti kartu“, – sakė dabartinė klubo pirmininkė Almutė Valtienė.
Pirmoje klubo parodoje 2001 m. eksponuota per 100 metų senumo skiautinio dalelė, kurią dar XX a.pradžioje išsiuvinėjo klubietės Jolantos Ručinskienės prosenelė Emilija Petrauskaitė-Bražiūnienė.
Skiautinių populiarumas auga
Šiandien skiautiniai labai populiarūs visame pasaulyje. Iš skiaučių siuvami įvairūs buitiniai ir dekoratyviniai dirbiniai, drabužiai, dailiosios tekstilės kūriniai, kurie išsikiria tuo, kad yra ne tik spalvingi, dekoratyvūs, bet ir meniški, todėl puošia daugelio namus, visuomeninės paskirties interjerus, gali būti plačiai pritaikyti buityje.
Parodoje pristatomi įvairių laikotarpių skiautininkių Kristinos Zymantienės, Eugenijos Sakalauskienės, Almutės Valtienės, Danguolės Butienės, Svajonės Rudienės ir kitų moterų darbai.
Lamstas Žemaitijoje reiškia vingiuotą per visą audinį raštą. Mūsų senelės ir prosenelės jį mėgo, todėl „lamstydavo“ rankšluosčius, drobes ir kitus audinius. Lamstas ir vijoklinė gėlė, auginama visame pasaulyje, skirta sienoms papuošti ir skleidžianti labai gerą energiją. Skiautininkių klubo pavadinimas „Mažeikių lamstas“ simbolizuoja rankų ir širdžių šilumos vienybę, o kartu tęsia žemaitišką protėvių tradiciją.
Skiautiniai viena ar kita forma egzistavo beveik kiekvienoje pasaulio kultūroje. Randami fragmentai siekia senovės Egiptą ir Kiniją. Net mums žinomos Egipto faraonų skulptūrėlės, išdrožtos iš dramblio kaulo, buvo vaizduotos su skiautinių apsiaustais. Manoma, kad į Europą skiautiniai XI a. atkeliavo iš Palestinos, o juos parsigabeno krikščionių kariai, grįždami iš kryžiaus žygių. Tai buvo vėliavos, religinių apeigų drabužiai, palapinės, apklotai. Viduramžiais skiautiniai buvo populiarūs Europoje, ir tai nebuvo vien tik prasčiokų užsiėmimas. Škotijos karalienė Marija Stiuart kalėjime ne tik mezgė ar siuvinėjo, bet ir siuvo skiautines lovatieses.
Paroda veiks iki lapkričio 9 d.
Algirdas PETRAVIČIUS
Autoriaus nuotrauka
