Sprogimas

Židikų bažnyčios statinių kompleksas – vienas žymiausių rajone

 

Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Židikų miestelyje, prie kelio Mažeikiai–Skuodas. Bažnyčia išsiskiria tuo, jog joje esančiuose vargonuose yra išlikęs vienintelis Lietuvoje žinomas mechaninio būgno pavyzdys. Šalia bažnyčios esančioje varpinėje kabantis 1651 m. liejimo varpas – seniausias Mažeikių rajone. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Taip pat Židikų miestelio kapinėse stovi Šv. Onos koplyčia, kurioje palaidota rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.

Bažnyčios istorija

1636 m. Židikuose buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo Sedos, vėliau Pikelių filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanoti keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams, 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai.

1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiais metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija.

Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863 m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė, nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Anksčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863–1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogdišenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti valandas. Pasyvus buvo ir V. Bogdišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Išvykęs iš Židikų, šis kunigas nuo 1915 m. iki mirties 1932 m. klebonavo Pasvalio rajono Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje. Lietuviškos draugijos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaitei. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų.

Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867–1939).

1940–1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012, kurio metu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė – 50 000 Lt.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirbo kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą, išvykusį į Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapiją. 2016 m. liepą Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu kun. E. Jurgelevičius perkeltas į Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapiją. Nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. Židikų parapijos klebono pareigas ėjo kun. Antanas Šimkus, atvykęs iš Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos. 2018 m. parapijos klebonu skiriamas kun. Dainoras Židackas.Zakristijonu nuo 1981 m. dirba Kazimieras Malakauskas.

Architektūra ir interjeras

Bažnyčia yra klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų (panaši į Žemalės bažnyčią), stačiakampio plano, bebokštė. Ji vientiso tūrio, monumentali, darnių proporcijų ir nesudėtingų formų. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė. Šventoriaus tvora akmenų mūro su baltais arkiniais vartais, kuriems iš šonų įrengti dveji mažesni varteliai.

Pastato planas simetriškas išilginės ašies atžvilgiu. Siauru mediniu karnizu apvainikuotą pastatą dengia aukštas stogas. Ties presbiterijos susiaurėjimu jis nelūžta, tik sklandžiai subanguoja, kampe sudarydamas trikampę pastogę. Bažnyčios langai arkiniai – apačioje aukšti, viršuje – žemi. Pagrindinis įėjimas – šiaurinio fasado viduryje, pabrėžtas stačiakampe tinkuota įduba, jos ašyje – stambi durų arka ir nedidelis langas virš jo. Frontonas atskirtas šlaitiniu stogeliu.

Vientisa bažnyčios interjero erdvė dviem poromis stulpų sudalyta į tris navas. Centrinė nava platesnė už šonines ir šiek tiek aukštesnė, pereinanti į stačiakampę presbiteriją. Žemų lubų zakristija įrengta už didžiojo altoriaus. Šiaurės vakarų kampe yra nedidelis priesienis su laiptais į vargonų chorą.

Centrinis bažnyčios altorius – su šv. Jono Krikštytojo paveikslu, virš kurio didelis krucifiksas, pastatytas antrame aukšte. Bažnyčios kairiosios navos altoriaus pirmajame tarpsnyje yra Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu aptaisais puoštas paveikslas. Šio altoriaus antrajame tarpsnyje – Švč. Mergelės Marijos ir jos tėvų – šv. Joakimo bei šv. Onos – paveikslas. Dešiniosios navos altoriaus pirmajame tarpsnyje – šv. Barboros aptaisais puoštas paveikslas. Antrajame tarpsnyje – šv. Jurgio paveikslas. Presbiterijoje esančiuose altoriuose iš kairės į dešinę yra Jėzaus Alyvų sode paveikslas, Jėzų krikštijančio šv. Jono Krikštytojo paveikslas ir šv. Antano Paduviečio aptaisais puoštas paveikslas.

Bažnyčios šventoriuje yra vienas kapas, ant kurio paminklinės lentos parašyta: „A. Sadauskas – bažnyčios geradarys.“ Šventoriuje taip pat yra koplytstulpis su medine Švč. Mergelės Marijos skulptūra bei koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos statula, stovi du kryžiai: vienas perkeltas nuo M. Pečkauskaitės kapo, o kitas 1990 m. pastatytas jos 60-osioms mirties metinėms.

Vargonai

Bažnyčioje įrengti vargonai datuojami maždaug 1830 m. ir laikomi vienais paskutinių klasicistinio prospekto pavyzdžių. Puošti primityviomis ir hiperbolizuotomis rokoko ornamentų formomis. Klasicistinė vargonų prospekto kompozicija sudaryta iš dviejų aukštų šoninių bokštų ir centrinio bokštelio bei juos jungiančių tarpinių laukelių.

Židikų bažnyčios vargonuose išlikęs vienintelis Lietuvoje žinomas mechaninio būgno pavyzdys (kai būgnijimo efektas išgaunamas spaudžiant griežykloje įmontuotą pedalą, sujungtą su velenu, turinčiu alkūnę su būgno lazda. Lazdai beldžiant į grindis, po jomis esantis oro tarpas rezonuoja ir atstoja būgną). Dauguma vargonų vamzdžių, oro skirstymo dėžė ir mechanika išlikę autentiški.

Varpinė

Šalia bažnyčios stovinti dabartinė varpinė pastatyta 1897 m. gegužės 14 d. Tai liudija užrašas rusų kalba ant vienos iš varpinės sijų.

Varpinė netaisyklingo kvadrato plano, jos pamatai – akmens mūro, tinkuoti. Karkasas rąstų. Keturi kampiniai rąstai tašyti, o juos jungiantieji ir sijos pjauti. Sienos išilginių lentų, rusvai dažytos. Stogas keturšlaitis, dengtas skarda. Virš jo pritvirtintas kupolėlis su kaltiniu geležiniu kryžiumi. Į varpinės vidų veda trijų pakopų betoniniai laiptai. Visų varpinės sienų viršuje yra vertikalios stačiakampės garsinės angos, užpildytos horizontaliai sukaltomis lentelėmis. Į bažnyčią atgręžto fasado apačioje – dvivėrės durys iš vertikalių lentų. Viduje mediniai laiptai, po stogu, ant medinių sijų, kabo varpas.

Varpinėje kabo trys skirtingų dydžių žalvariniai, švariai nulieti varpai su geležinėmis šerdimis. Didžiausio varpo skersmuo 65 cm, o bendras aukštis – 67 cm. Varpo šerdis 59 cm ilgio. Iš ant varpo esančio užrašo galima suprasti, kad varpas pašvęstas šv. Jono Krikštytojo garbei, pagamintas 1898 m. Pelagijos Johanovnos Usačiovos fabrike, Valdajuje, Novgorodo gubernijoje, Židikų parapijiečių lėšomis. Vidutinio varpo skersmuo ir bendras aukštis po 37 cm. Ant varpo esantis užrašas skelbia, kad varpas nulietas 1651 m., o tai reiškia, kad šis varpas yra seniausias Mažeikių rajone, nors oficialiai tokiu laikomas 1681 m. datuotas Pikelių parapijos varpas. Mažiausio varpo skersmuo 32 cm, o bendras aukštis – 36 cm. Jis neturi jokių užrašų, menkai puoštas.

Koplyčios istorija

Koplyčia pastatyta 1940–1941 m. tuomečio kunigo Vaclovo Martinkaus rūpesčiu. Projekto autorius architektas Jonas Mulokas. 1974 m. koplyčią rekonstravo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

2002 m. kreiptasi į LR Vyriausybę skirti lėšų Šatrijos Raganos koplyčios restauracijai. Kultūros ministerija tam nusprendė skirti 200 tūkst. litų. 2003 m. jau vyko restauravimo darbai: buvo permūryti ir iš naujo skarda apdengti koplyčios bokšteliai, pataisyti suirę sienų mūro plotai, naujomis keraminėmis čerpėmis perdengtas stogas, išakijusios plytos pakeistos pilnavidurėmis, įrengta nauja vandens nuvedimo sistema, plotas aplink koplyčią išklotas betoninėmis trinkelėmis, užsandarinti langai, koplyčios viduje perdažyti pažeisto tinko plotai. Šatrijos Raganos kriptoje pertinkuotos sienos, įrengta grindų ir sienų hidroizoliacija, padaryta granito plokščių grindų danga. Tokiomis pat plokštėmis išklotas ir plotas po antkapiniu paminklu.

2004 m. darbai vyko toliau: restauravimo darbus vykdęs skulptorius Arūnas Sakalauskas sukūrė balto marmuro M. Pečkauskaitės skulptūrą, kuri papuošė koplyčios vidų, taip pat pastatytas naujas altorius, uždėta nauja rašytojos kapo plokštė, taipogi uždėtas antkapis ant Šatrijos Raganos sesers Sofijos kapo, esančio šalia koplyčios. Tų pačių metų kovo 6 d., minint 127-ąsias rašytojos gimimo metines, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ iškilmingai pašventino atnaujintą koplyčią.

2008 m. koplyčią puošusi „Angelo su trimitu“ skulptūra, neatlaikiusi laiko tėkmės, nukrito. 2012 m. liepos 26 d., prieš šv. Onos atlaidus, ant koplyčios atstatyta „Angelo su trimitu“ skulptūra, sukurta tautodailininko Antano Murausko. Skulptūrą šv. Onos atlaidų metu 2012 m. liepos 29 d. pašventino tuometinis Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius.

Koplyčioje kiekvienais metais per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną aukojamos Šv. Mišios.

Šv. Onos atlaidai

Židikai jau nuo senų laikų garsėjo čia vykstančiais Šv. Onos, Mergelės Marijos Motinos, atlaidais. Šie atlaidai vyksta kiekvienų metų paskutinį liepos sekmadienį. Atlaidų metu aukojamos dvejos šv. Mišios – pirmąsias 10 val. Židikų bažnyčioje aukoja Židikų parapijos klebonas, o pagrindinės Sumos šv. Mišios visados vyksta 12 val. šalia Židikų koplyčios, aukoja kunigas svečias. Kiekvienais metais į atlaidus atvyksta vis kitas kunigas svečias.

Pagrindines šv. Mišias šalia koplyčios yra celebravęs ir Telšių vyskupas Jonas Boruta (2004 m.). 2005 m. buvo pakviestas kun. Vytautas Tamašauskas, 2006 m. kun Juozas Deveikis, 2007 m. kan. Petras Smilgys, 2008 m. kan. Rimantas Gudlinkis, 2009 m. kun. V. Tamašauskas, 2010 m. prel. Juozas Šiurys ir kun. M. Ramanauskas, 2011 m. prel. J. Šiurys, 2012 m. kan. Andriejus Sabaliauskas, 2013 m. kun. Olijandras Jurevičius, 2014 m. kan. A. Sabaliauskas, 2015 m. prel. J. Šiurys, 2016 m. kan. A. Sabaliauskas, 2017 m. g. kan. Vytautas Petrauskas.

Į Šv. Onos atlaidus suvažiuoja didelis būrys žmonių. Atvyksta ne tik židikiškiai, bet ir seniau čia gyvenusieji, tikintieji, žmonės, kurių artimieji palaidoti Židikuose. Atvažiuoja ir gausus būrys svečių iš Latvijos.

Prieš 2011 m. Šv. Onos atlaidus Židikuose Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ suteikė Židikų koplyčiai šv. Onos titulą.

2018 m. Šv. Onos atlaidai Židikuose vyko liepos 29 d. Šv. Mišias aukojo paskirtasis Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos administratorius garbės kanauninkas eduk. m. mgr. Boleslovas Jonauskas.

Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Parengta pagal mke.lt ir wikipedia.org

Nuotrauka iš mke.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode