Sprogimas

Muziejus minėjo brandžią sukaktį

 

Vėlyvą gruodžio 20-osios popietę į Mažeikių muziejų rinkosi gausus būrys mažeikiškių ir svečių, nes čia buvo minimas muziejaus 90 metų jubiliejus

Dešimtmetis prilyginamas vieniems metams

Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris pasveikino visus susirinkusius ir priminė, kad, jeigu Lietuva švenčia 100 metų jubiliejų, tai Mažeikių muziejus šiek tiek kuklesnį – 90-metį.

Renginį vedę muziejininkai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai papasakojo muziejaus istoriją, kiekvieną jo dešimtmetį išmoningai prilygindami vieniems žmogaus gyvenimo metams, nes, R. Ramanauskienės teigimu, istorijos tėkmėje įstaigos ir organizacijos gyvena lyg žmonės: gimsta, auga, bręsta, žūsta. Pirmaisiais savo gyvenimo metais beveik visi kūdikiai krikštijami, o kokios gi krikštynos be muzikos? Scenoje pasirodė Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos trimitininkų ansamblis (vadovas Vilius Antanavičius), pagrojęs smagų maršą.

Pradžių pradžia

Pasak V. Ramanausko, Mažeikių muziejus gimė palaipsniui, be triukšmingų iškilmių ar didelių švenčių. Ištakos – Senovės pažinimo mėgėjų kuopelė, vadovaujama Vlado Pūnio, jo namuose įkuria „Senovės daiktų rinkinį.“ V. Pūniui išvykus į studijas, 1928 m. Stasio Ličkūno namuose, viename kambariuke, išdėliojamos ir ant sienų sukabinamos senienos, kviečiami lankytojai – muziejus pradeda aktyvią veiklą. Vėliau patalpos muziejui nuomotos Bažnyčios gatvėje, kur didžiąją dalį išlaidų apmokėdavo Mažeikių apskrities savivaldybė. Po 6-erių veiklos metų skiriamos patalpos Juozo-Tumo Vaižganto pradžios mokyklos pastogėje (dabar   –Muzikos mokykla).

Antrasis ir trečiasis dešimtmečiai

Antrajame dešimtmetyje Mažeikių muziejus pradėjo gauti dotacijas iš Švietimo ministerijos. Suformuojamos vienos turtingiausių Žemaitijoje Užgavėnių kaukių, medžio raižinių ir archeologijos kolekcijos. Tačiau negailestinga vokiečių karinė valdžia 1944 m. eksponatus išmetė į gatvę. Žuvo apie 80 procentų rinkinių. Muziejus atkuriamas tik po dvejų metų. Įsteigiamas pirmasis mokslinio bendradarbio etatas.

Kaip vaikutis augdamas antraisiais ir trečiaisiais savo gyvenimo metais susiduria su įvairiais sunkumas ir nusivylimais, taip ir Mažeikių muziejui buvo sunkus trečiasis dešimtmetis. Energingas direktorius Feliksas Maksvytis prie muziejaus įkūrė kraštotyrininkų būrelį, kuris rinko eksponatus, tačiau kompartijos nurodymu vitrinose juos teko keisti socialistinio lenktyniavimo diagramomis.

1955 m., kilus gaisrui, Mažeikių muziejus sudegė, o Kultūros ministerijoje jau buvo sprendžiamas klausimas dėl Mažeikių kraštotyros muziejaus uždarymo. Mažeikių vykdomasis komitetas direktoriumi paskyrė Juozą Juozapavičių, kuris pažadėjo Mažeikių muziejų prikelti iš pelenų.

  

Muziejaus simbolis

1958 m. Laisvės ir Pergalės gatvių kampe, buvusioje „Komunistinio rytojaus“ redakcijoje, atkurtas Mažeikių kraštotyros muziejus. Šalia sukalta pastogė eksponatų laikymui. Per dešimtmetį pasikeitė keturi direktoriai, kol 1967 m. atvyko jauna specialistė Adelė Pušinskaitė-Cholodinskienė, muziejuje išdirbusi 47-erius metus.

Penktajame dešimtmetyje Mažeikių muziejus tapo Telšių kraštotyros muziejaus filialu. Archeologinių tyrinėjimų metu Kukiuose rastas dabartinis muziejaus simbolis – arkliukas.

Šeštąjį dešimtmetį Mažeikių muziejaus istorijoje galima laikyti pačiu turtingiausiu (žiemgalių Pavirvytės-Gudų kapinyno tyrinėjimų laikmetis).

Paskutiniai trys dešimtmečiai

                     

Septintajame dešimtmetyje Mažeikių muziejus taip pat žengė nepriklausomybės keliu: atsiskiriama nuo Telšių kraštotyros muziejaus, vėliau ir nuo Kultūros skyriaus. Išaugo darbuotojų skaičius, muziejus persikėlė į šiandienines patalpas, Lietuvos dailės muziejus perdavė Mažeikių muziejui filialą – Renavo dvarą, dailininkas Alfonsas Dargis padovanojo didelę savo darbų kolekciją, leidžiamas laikraštis „Muziejaus naujienos“ ir pirmą kartą švenčiamas muziejaus jubiliejus – 70-metis.

     Aštuntajame dešimtmetyje prasidėjo projektinė veikla, vyksta edukacinė veikla, rengiamos gyvosios etnografijos dienos, gimsta nauja tradicija – Dailės mokyklos mokinių paroda, skirta Vasario 16-ajai. Eksponatų skaičius pasiekia 50 tūkstančių.

     Pasak R. Ramanauskeinės, 9-ieji metai vaiko gyvenime gali būti patys gražiausi, jei jis auga mylinčioje šeimoje, o Mažeikių muziejuje paskutinį dešimtmetį įrengiama solidi archeologinė ekspozicija: „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“. Pirmą kartą istorijoje naujas automobilis, internetinė svetainė ir skelbiamas konkursas direktoriaus pareigoms užimti. Konkursą laimi Vaidotas Balzeris. Prasideda kartų kaita.

Valerija KVEDARAITĖ

    

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode