Sprogimas

Adventiniai vakarojimai Ukrinuose

Nors pasaulis beprotiškai skuba, vis dėlto yra laikui nepavaldžių dalykų. Vienas jų – kasmet ateinančios šv. Kalėdos – užgimstančios Šviesos šventė – ir Ukrinų kaimo bendruomenės adventiniai vakarojimai.

Gruodžio 2-osios vakare nemažas būrys ukriniškių jau dešimtą kartą rinkosi pas Albiną ir Antaną Pocevičius į jų vadinamąją „kūtelę“ vakaroti. Adventinio vakaro dalyvius bibliotekininkė pakvietė pamąstyti ir iš naujo suvokti, ką reiškia adventas, kokia jo simbolių prasmė. Iš žalių šakelių, kankorėžių ir obuolių nusipynę adventinį vainiką, ukriniškiai iš rankų į rankas perdavė degančią žvakę. Taip sušildyta delnų, įkvėpta gerumo, taurių jausmų buvo uždegta Pranašų – pirmoji adventinė žvakė. Vakarojimo metu sukalbėta bendruomenės maldelė, giedotos šv. Mergelės Marijos valandos, adventinės giesmės.

Kartu su ukriniškiais vakarojo ir parapijos klebonas Dainoras Židackas, ir vakaro viešnia Vilhelmina Imbrienė. Klebonas linkėjo visiems susitelkimo, ramybės ir susitaikymo, dažniau bendrauti, o prie Kūčių vakarienės stalo drauge susėsti švariems dvasia ir kūnu. V. Imbrienės atliekamos dainos žodžiai ir melodija sušildė susirinkusiųjų sielas. Ukrinų bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė, kad jos sumanyta adventinių vakarojimų tradicija tęsiasi jau dešimtus metus. Smagu, kad drauge susirinkę vyresniojo amžiaus žmonės pailsi, pabendrauja, pasikrauna teigiamų emocijų, vieni iš kitų pasisemia stiprybės ir jėgų.

Renginio pabaigoje vakarojimo dalyvė Irena Pocienė skaitė italų kunigo Bruno Ferrero pasakojimą apie gerumą. Vakarotojai turėjo galimybę apžiūrėti Zitos Šilinskienės kryželiu siuvinėtus paveikslus ir jos pagamintas natūralaus vaško žvakes.

Prasidėjęs advento laikotarpis kviečia dalintis tyliu laukimu ir šviesia nuotaika, kartu ragina prisiminti, atleisti, sušildyti žodžiu, žvilgsniu, mintimis ir gerais darbais.

Valda MURAVJOVIENĖ

Ukrinų filialo bibliotekininkė

Emilijos Muravjovaitės nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode