Sprogimas

Dalyvavo išvykoje „Knygnešių pėdomis“

 

Kovo 15 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ukrinų filiale paminėta Knygnešio diena. Į vėlyvą popietę-išvyką „Knygnešių pėdomis“ susirinko Ukrinų vaikų dienos centro vaikai su globėja Jūrate Šiauliene ir kiti ukriniškiai.

Renginys prasidėjo bibliotekininkės pasakojimu apie spaudos draudimo laikotarpį: kaip vaikai mokykloje negalėjo mokytis, kalbėti, skaityti lietuviškai, koks sunkus buvo lietuviškos knygos kelias. Vaikai dalijosi žiniomis, diskutavo apie sunkų to meto žmonių gyvenimą, apie pavojus, kurie knygnešių tykodavo kiekviename žingsnyje, ir kiek jiems reikėjo turėti sumanumo ir išradingumo slepiant uždraustas knygas.

Susiruošėme į kelionę tais pačiais takais, kuriais prieš daug metų ėjo knygnešys Antanas Mumgaudis. Knygnešys gyveno šalia Ukrinų esančiame Pocaičių kaime, kurio link palei Kvistės upę ėjome ir mes. Bibliotekininkė kiekvienam paeiliui pasiūlė nešti senovišką lagaminą, juk ir knygnešiai tuščiomis nevaikščiojo, o knygas nešė kuprinėse, lagaminuose.

Pakeliui užsukome į kapines. Dėkodami kraštiečiams knygnešiams už pasiaukojamą veiklą saugant lietuvišką žodį, uždegėme žvakutes ant knygnešio Antano Mumgaudžio ir knygnešių rėmėjo Severino Semenavičiaus kapų.

Kelionė buvo nelengva: pūtė stiprus vėjas, lagaminus nešti sunku, kelią sunkino susivėlusi aukšta žolė. Netoli miškelio nutarėme pailsėti, o, kad sušiltų rankos, užsikurti laužą. Taip smagiai besišildydami išgirdome artėjant žandarus – puolėme slėpti lagaminuose gabentas knygas. Atėję žandarai ėmė ieškoti draudžiamų knygų ne tik lagaminuose, bet ir po samanomis, šakomis. Atradę keletą knygų, žandarai buvo labai pikti, tačiau kepamų dešrelių ir arbatos kvapas apmalšino jų pyktį, o pavaišinti tapo ir visai draugiški.

Nors ir sunkus, bet pilnas gerų emocijų ir įspūdžių buvo nueitas knygnešio kelias.

Valda MURAVJOVIENĖ

Ukrinų filialo bibliotekininkė

Nuotrauka iš bibliotekos archyvo

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode