Sprogimas

Teminis rytmetis

 

Lapkričio 10 d. Viekšniuose esančioje paveikslų galerijoje „Sniegenos giesmė akmenėliui“ vyko teminis rytas „Paskutenis rudens zbetkas“. Ryto dalyviams, atvykusiems iš Radviliškio bendruomenės, galerijos įkūrėja, savininkė, eksponuojamų darbų autorė, tautodailininkė Sniegina Chriščinavičienė eiliuotai pristatė savo gyvenimo istoriją pradedant nuo penkerių metų, tai yra nuo tada, kai suprato, kad gimdama gavo skiepą, kuris vadinosi „Meilė tai Žemei, ant kurios stovime, Žemei, kuri maitina ir neprašo laisvos dienos“.

Šis skiepas nuo pat vaikystės vedė į tylą, per kurią gaunamos mintys. Žmogaus valioje palikta, kaip su tomis mintimis tvarkytis. Nekreipti dėmesio ir leisti praskristi pro šalį ar priimti ir įamžinti pagal žmogui iš aukščiau suteiktas galimybes. Gimė keistas noras ieškoti būdų, kaip aplankiusias mintis įamžinti žeme, smėliais, akmenėliais ir kitu Žemės turtu. Šis Žemės turtų rinkimas, kolekcionavimas ir kūrybinės technikos išradinėjimas užtruko vos ne pusę pragyvento gyvenimo, kol pradėjo gimti vienas po kito paveikslai, kurie sukurti pačios susikurta autorine „Tapyba žeme, smėliais ir akmenėliais“ netradicine atlikimo technika. Lygiagrečiai su paveikslų kūrimu vienas po kito byrėjo lietuviški ir žemaitiški poezijos posmai. Jie sugulė į keturis poezijos rinkinius.

Galerijai „Sniegenos giesmė akmenėliui“ – 19 metų. Joje apsilankė nemažai lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio šalių. Surengtos 53 autorinės parodos. Dalyvauta 30 tautodailės parodų.

Teminio ryto metu lankytojai iš Radviliškio bendruomenės išgirdo poezijos posmų apie tylą, mintis, laiko ir gyvenimo prasmę, taip pat apie neįprastai puikų zbitkorių rudenį, kurio pokštai dar nežinia kiek tęsis. Stebėjosi ir džiaugėsi netradiciškai tapytų paveikslų originalumu. Džiugino ir stebino Žemės spalvų paletė bei retų akmenėlių kolekcija, 47 metrų ilgio ranka rašytas laiškas knygai. Taip pat išsivežė nemažai minčių pamąstymams ateičiai, apie tai, kad, kas brangiausia žmogui, už jokius pinigus nenuperkama, tačiau žmogus pats sprendžia, kaip ypatingas, neįkainojamas vertybes vertinti, priimti, naudotis, branginti, skaičiuoti ar tiesiog gyventi plaukiant pasroviui.

Atsiliepimų knygoje palikę nuoširdžius padėkos žodžius Radviliškio bendruomenės nariai išvyko į Latviją, kaip patys sakė, ieškoti širdžiai ir sielai peno.

Sniegina CHRIŠČINAVIČIENĖ

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Paveiksliukas

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode