Reklama 2

Rugsėjo 1-oji – mokinių tik mažėja

 

Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Jau rytoj Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena. Dažnas ją sutinkame su nerimu: vaikai dar nenori eiti į mokyklą, tėveliams dar vienas rūpestis, o švietimo įstaigos kasmet laukia vis didesnio skaičiaus pirmokų. Deja, mokinių skaičiai kasmet tik mažėja.

Naujovės

Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus teigimu, po rugsėjo 1-osios laukia daug naujovių ir pasikeitimų: „2018 m. rugsėjo 1-ją kaip ir visa respublikos švietimo bendruomenė pasitinkame truputėlį su nerimu. Praktiškai keičiasi visa teisinė bazė, reguliuojanti švietimo įstaigų veiklą ir pedagogų darbo apmokėjimo tvarką. Visiems pokyčiams pradėjome ruoštis jau birželio mėnesį, tik labai apmaudu, kad tą pasiruošimą stabdė vėluojantis naujų teisės aktų priėmimas, todėl rugpjūtį privalome atlikti daug darbų. Tikimės, kad viskas, kas nuo mūsų priklauso, bus padaryta ir rajono švietimo sistema nepajus jokių sukrėtimų.“

Mažiau

Pasak A. Stonkaus, ryškiausiai mokinių skaičius mažėja tarp atėjusių į 11 klasę: „2015-09-01 atėjo net 315 mokiniais mažiau, 2016-09-01 – 173 mažiau ir šiais metais 179 mokiniais bus mažiau, negu buvo dešimtokų. Priežastis to tikriausiai yra pradėjimas vertinti savo galimybes ugdytis pagal vidurinio ugdymo programą ir ruoštis studijuoti aukštojoje mokykloje ar rinktis kitokias mokymo formas. Visų kitų klasių mokinių skaičius svyruoja nežymiai.“

Pagal surinktus duomenis, šiais mokslo metais 24-rių bendrojo ugdymo įstaigų duris pravers apie 6300 mokinių, kuriuos pasiruošę mokyti apie 700 mokytojų. Deja, nuo 2003 metų mokinių skaičius rajone tik mažėja. Anot Švietimo skyriaus vedėjo, blogiausi buvo 2010-ieji, kai skaičius sumažėjo net 588 mokiniais.

Pirmokų nemažėja

Visgi yra kuo ir pasidžiaugti. Pasak A. Stonkaus, jau treti metai beveik nemažėja pirmokų skaičius. Jis svyruoja tarp 560–570.

Šiais metais 10-yje lopšelių-darželių bus ugdomi apie 2000 ikimokyklinukų, kuriuos ugdys apie 300 auklėtojų. 7 neformalaus ugdymo įstaigos, kuriose dirbs apie 120 pedagogų, priims apie 3000 vaikų.

Dėmesys pažangai

Kaip „Būdui žemaičių“ teigė A. Stonkus, šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas mokinių pažangos stebėsenai, lankomumui bei mokytojų kvalifikacijai: „Stengsimės užtikrinti, kad ugdymo procesas visose bendrojo ugdymo įstaigose būtų vienodo lygio. To pasiekti nėra lengva. Tai tęstiniai mūsų darbai.“

Demografija

Pagal Švietimo ministerijos duomenis, bendrojo ugdymo mokinių skaičius sparčiausiai (iki 22 proc.) mažėjo Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo r. savivaldybėse, o šiek tiek augo (iki 6 proc.) Vilniuje ir rajone ir Klaipėdos mieste. Prognostinis tyrimas atskleidė, kad 2022 m. pradžioje vaikų daugės tik didmiesčiuose, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse“ savivaldybėse ir kurortiniuose miestuose. Sparčiausiai mažės Šiaurės Rytų Lietuvos ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Jau dabar savivaldybėse būtina priimti sprendimus, kad ugdymo įstaigų tinklas ir švietimo paslaugos prisitaikytų prie demografinių pokyčių.

Pedagogų – daugiau

Neseniai paskelbti ir galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Duomenys rodo, jog šiemet motyvacijos testą, kuris būtinas pretenduojant į pedagogines studijas, išlaikė 696 – šimtu daugiau nei pernai norinčių būti mokytojais (592). Nuo rugsėjo pradedamos vykdyti 6 naujos pedagogų rengimo programos. Iš viso studijas pradės 651 būsimasis pedagogas. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, džiugu konstatuoti, kad daugiau motyvuoto jaunimo nori tapti mokytojais.

2018 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas pradės 20 805 pirmakursiai (2017 m. – 21 448), iš jų 12 787 – šių metų abiturientai (2017 m. – 12 321). 10 803 pirmakursių studijuos universitetuose (2017 m. – 11 413), 10 002 – kolegijose (2017 m. – 10 035).

Etatinis apmokėjimas

Nuo rugsėjo 1 d. ketinama pereiti prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio. Šis, pasak Švietimo ministerijos atstovų, turėtų pagerinti tiek mokinių bei jų tėvelių, tiek mokytojų darbą: galės būti skiriama daugiau laiko mokinių konsultacijoms ir darbui po pamokų, siūloma daugiau būrelių ir veiklų mokykloje, mokytojams bus atlyginama už visus darbus, gerės ugdymo kokybė ir turinys, daugės jaunų mokytojų. Mokiniai galės daugiau laiko praleisti mokykloje, padedant mokytojams paruošti pamokas, gauti mokytojų konsultacijas ir kitą mokymosi pagalbą, užsiimti įvairesne veikla po pamokų. Tai leis kurti mokyklą be namų darbų. Mokyklų vadovai galės suburti stiprią mokytojų komandą, pritraukti daugiau jaunų mokytojų, nes jiems sudaromos geresnės sąlygos darbo startui. Tėvams sumažės korepetitorių poreikis, nes vaikai mokykloje gaus daugiau mokymosi pagalbos: tam bus numatytos valandos mokytojų etatuose. Taip pat mokytojai daugiau laiko galės skirti darbui su tėvais, jų konsultavimui, probleminių situacijų aptarimui ir bendrų sprendimų paieškai.

Atnaujinama

Iki 2020 m. numatoma atnaujinti visas ugdymo programas, įvesti kaupiamąjį balą ir vertinimą, mažinant brandos egzaminų svarbą, įdiegti visos dienos mokyklos modelį. Informatikos bus mokoma nuo pradinių klasių, plačiau įvedamas integralus gamtamokslinis ugdymas.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode