Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia – mūrinė, vienabokštė, neogotikinė, stačiakampio plano, su apside. Pastatyta 1939 m. Kaip tik šiuo metu rekonstruojama Tirkšlių kapinių koplyčia. Šie du statiniai mena ilgą ir seną istoriją bei puoselėja dvasines vertybes.
Restauruojama
Neseniai pradėti Tirkšlių kapinių koplyčios restauravimo darbai. Restauruojamas skiedrinis stogas, langai, mediniai lietvamzdžiai, atliekami įvairūs kiti reikalingi darbai, kuriuos finansuoja Mažeikių rajono savivaldybė.
Savivaldybės paveldosaugininkė Rūta Končiutė-Mačiulienė įsitikinusi, kad po koplyčios restauravimo Mažeikių rajone atsiras dar vienas unikalus lankytinas objektas. Planuojama lankytojams parodyti ne tik Žemaitijos regionui būdingos medinės architektūros detales, bet ir įrengti senų metalinių kryžių ekspoziciją.
Po pastato restauracijos darbų bus įrengtas apšvietimas, saugumą užtikrins planuojamos įrengti vaizdo kameros.
Bažnyčios istorija
1612 m. Tirkšlių bažnyčiai dovanota žemė. 1616 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza paragino Tirkšlių seniūną E. Fitingą pastatyti bažnyčią. Apie 1679 m. bažnyčia beneficijos neturėjo ir tik su dideliu vargu įgijo žemės gabalą. 1750 m. įsteigta parapinė mokykla. 1766 m. pastatyta nauja bažnyčia. Ją pastatė Tirkšlių dvaro valdytojas už šio dvaro savininko, Rietavo tijūno, Tirkšlių seniūno Felikso Važinskio lėšas. F. Važinskio sūnus, taip pat Feliksas, kartu su žmona Pranciška Turovskyte 1802 m. Tirkšlių bažnyčiai padovanojo dešimties balsų vargonus. 1830 m. Tirkšlių parapijai priklausė 3124 katalikai, prie bažnyčios gyveno 4 kunigai. 1841 m. buvo 3 kunigai, klebono pareigas ėjo kun. Simonas Einikis, parapijai priklausė 2 valakai ir 17 margų žemės, 1 baudžiauninkas, 6016 parapijiečių. Tirkšlių klebonas Petras Lukauskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Tobolską, nuo 1871 m. gyveno Kazanėje. 1913 m. gegužės 2 d. sudarytame inventoriuje nurodoma, kad bažnyčia yra 16 sieksnių ilgio ir 13 sieksnių pločio, stogas dengtas skiedromis, nudažytas raudonais aliejiniais dažais. Virš jo, centre, yra bokštelis su metaliniu kryžiumi. Sienos apkaltos lentomis, nudažytos juodai. Yra 12 langų. Sienos iš vidaus dažytos pilka marmuro spalva, grindys medinės, vargonai išsiderinę. Bažnyčioje įrengti penki altoriai: pagrindinis – Švč. Trejybės, kairėje pusėje nuo ėjimo stovi Gelbėtojo, už jo – Šv. Felisko, dešinėje pusėje – Švč. Dievo Motinos, toliau – Šv. Antano.
Po gaisro
1936 m. liepos 2 d. bažnyčia su varpine ir varpais sudegė. Iš ugnies pavyko išgelbėti Švč. Trejybės, šv. Antano, šv. Felikso, Švč. Mergelės Marijos paveikslus, šv. Petro ir Šv. Povilo statulas ir 4 krucifiksus, dalį senojo parapijos archyvo. Naująją bažnyčią suprojektavo Kauno inžinieriai Vaclovas Michnevičius ir Stasys Bukovskis, kuris 1936 m. gruodžio 18 d. pasirašė, kad vykdys ir techninę statybos priežiūrą. 1937 m. sausio 21 d. vyriausiasis statybos ir sauskelių inspektorius, remdamasis Statybos tarybos 1937 m. sausio 14 d. nutarimu, patvirtino Tirkšlių parapijos mūrinės bažnyčios statybą. 1937-06-13 surašytas naujos bažnyčios statymo aktas, įdėtas į stiklinį butelį ir įmūrytas į bažnyčios pamatus. Prie akto dar pridėta lietuviškų pinigų – nuo vieno cento iki 1 lito nominalai. Bažnyčios pamatus pašventino iš Klaipėdos atvykęs kunigas N. J. Petkus. Statyba pradėta 1937 m. Meistras Jonas Narbutas 1938 m. padarė gelžbetoninius skliautus, laiptus, išmūrijo bokštą, padarė stogo ir bokšto medines konstrukcijas. 1938 m. Kaune buvo nupirktas didelis kiekis stiklo, 1939 m. Rygoje – čerpės, atgabenta Kristaus Karaliaus medinė skulptūra, sverianti 105 kg ir pagaminta Balzano mieste (Italija). 1939-09-10 buvo įsigyta prekių, reikalingų bažnyčios šventinimo iškilmėms. Bažnyčia pastatyta per dvejus metus. Statyba rūpinosi kunigas Antanas Kiela (1899–1983). Jis 1950–1955 m. ištremtas į Rusiją. Klebonas Bronislovas Burneikis (1923–1991) pastatė kleboniją. 1939 m. naująją bažnyčią konsekravo vyskupas J. Staugaitis. 1937 m. parapijai priklausė 5122 katalikai.
Bažnyčios bokšte pritvirtintas 1297 kg sveriantis vienas varpas, nulietas 1939 m. Liepojos metalo apdirbimo fabrike. Ant jo liemens yra užrašas: „AUKA TIRKŠLIŲ R. K. BAŽNYČIAI // VLADISLOVO IR MARIJONOS JAUGŲ“. Šį varpą bažnyčiai paaukojo tirkšliškiai Jaugai. Ankstesni bažnyčios varpai 1918 m. buvo išvežti vokiečių vyriausybės nurodymu ir negrąžinti. Po 1915 m. buvo nupirkti 3 nedideli varpai, kurie 1936 m. sudegė per bažnyčios gaisrą.
Kunigai
1830 m. Tirkšlių bažnyčioje tarnavo 4 kunigai, 1841 m. jau trys. Tirkšlių parapijai būdavo priskirti klebonas, vienas ar du vikarai ir altaristas arba rezidentas. Lietuvos nepriklausomybės metais, 1918–1940 m., prie Tirkšlių bažnyčios dažniausiai gyvendavo 3 kunigai: klebonas, vikaras ir altaristas, pavyzdžiui, 1935 m. Tirkšlių bažnyčioje dirbo klebonas Antanas Kiela, vikaras Jonas Aleksiūnas (Aleksiejus) ir mansijonarijus (rezidentas) Karolis Pakeltis. Sovietmečiu dirbti Tirkšliuose nebuvo paskirtas nė vienas vikaras, miestelio sielovadoje dirbdavo klebonas, kuriam padėdavo čia gyvendavę altaristai. Paskutinis Tirkšlių bažnyčios vikaras, remiantis bažnyčios archyvo duomenimis, buvo kun. Jonas Daunoras, kuris parapijoje vikaravo 1945 m.
Archyvas
Lietuvos istorijos archyve yra išlikusios šios Tirkšlių parapijos registracijos knygos: gimimų registracijos 1705–1723, 1730–1753, 1764–1921 m., santuokų – 1817–1834, 1849–1890, 1896–1927 m., užsakų – 1845–1853, 1908–1918 m., mirimų – 1819–1848, 1862–1885, 1891–1915 m.
Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
Nuotrauka iš mke.lt
