Reklama 2

„Mažeikių šilumos tinklų“ investicijų planas – trejiems metams

 

Birželio 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos daugumos pritarimu patvirtintas UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2019–2021 metų investicijų planas, nes šiemet gruodžio 31 d. baigiasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatytos šilumos bazinės kainos dedamosios galiojimo laikas. Prieš šilumos bazinės kainos dedamosioms nustatymą privaloma pateikti Komisijai su Savivaldybės taryba suderintą šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiui investicijų planą, kuriame būtų numatomi remonto darbai, kokios investicijos bus per šiuos trejus metus.

Apie šį investicijų planą, bendrovės laimėtus konkursus, rūpesčius ir džiaugsmus „Būdas žemaičių“ pakalbino UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinį direktorių Joną Jurkų, generalinio direktoriaus pavaduotoją (technikos direktorių) Arūną Čekanauską bei komercijos direktorių Ramūną Steponavičių.

Pasiektas rekordas

J. Jurkus džiaugiasi, kad kolektyvas šiemet pasiekė rekordą, mat hidrauliniam bandymui prireikė mažai laiko – be karšto vandens vartotojai buvo palikti nuo pirmadienio iki penktadienio ryto. „Neseniai girdėjau per radiją, kad daugelyje Lietuvos miestų ilgai atliekami hidrauliniai bandymai ir vartotojai po 2 savaites, o kai kur ir ilgiau kaip mėnesį paliekami be karšto vandens, atseit šilumininkai „suponėję“. Nustebinome savo vartotojus, kurie net domėjosi, ar nebus dar kartą išjungtas karšto vandens tiekimas. Mes savo rekordo, galima sakyti, 10 m. siekėme. Po hidraulinio bandymo šiemet buvo aptiktos šešios skylės, o yra buvę ir 200. Tai todėl, kad, laimėdami ne vieną konkursą, sugebėjome pasikeisti daug senų trasų – tai duoda efektą ir padeda išlaikyti gana žemą šilumos kainą“, – savo kolektyvo pasiekimais didžiuojasi generalinis direktorius.

Brangsta biokuras

Šilumininkai apgailestauja, kad vis brangsta biokuras – apie 40 proc. Pernai šiuo metu didžiausia kaina buvo 120 Eur/tne, o šiemet jau siekia ir 190 Eur/tne . Puse lūpų prasitardami, kad šis brangimas gali būti siejamas su urėdijų centralizavimu, sako kylanti keistoka mintis, gal taip siekiama papildyti Valstybės biudžetą, o sumoka vartotojas. „Norint išlaikyti žemas kainas, lieka sąnaudų mažinimas, kuo daugiau laimėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamų projektų konkursų. Mums sekasi, šiemet laimėjome du konkursus, tikimės laimėti dar vieną“, – pasiekimais dalijasi J. Jurkus.

Rekonstrukcijos projektas

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ per trejus metus į šilumos tiekimo veiklą planuoja investuoti per 3,6 mln. eurų, iš jų 2,2 mln. eurų į šilumos trasų modernizavimą ir rekonstrukciją. Komercijos direktorius R. Steponavičius, pristatydamas vykdomus du naujus projektus pagal veiklos priemonę „CŠT tinklų modernizacija ir plėtra“, informavo, kad jau gauti statybos leidimai, įvykę konkursai ir rangovai realiai pradeda darbus – mat reikia užbaigti iki šildymo sezono pradžios. Kvartalinių šilumos tinklų trasos nuo Reivyčių katilinės iki Tyliosios g. 40 bei dar dviejų atkarpų rekonstrukcijos naudą pajus 1 834 šilumos vartotojai – pagerės šilumos tiekimo kokybė ir patikimumas, sumažės šilumos tiekimo nuostoliai, elektros energijos, remonto ir vandens sąnaudos bei aplinkos tarša. „Įgyvendinus šį projektą Reivyčių kvartale bus 100 proc. pakeista antžeminė trasa. Norisi paminėti apie trasų padėtį ir kituose objektuose: Viekšniuose – jau atnaujinta apie 85 proc. vamzdynų, o Mažeikiuose, kadangi turi daug mažų atšakų – tik 66 proc., bet pagrindinės trasos pakeistos beveik 100 proc.“, – aiškindamas, kad dabar klojami naujoviški vamzdynai, galintys signalizuoti apie nuotėkį, kalbėjo R. Steponavičius. Pasak generalinio direktoriaus, kasmet apie 1 km šilumos trasų pakeičiama savo jėgomis, nedaug „apendicitų“ (smulkių atšakų) belikę.

Laimėtas konkursas plėtrai

„Pirmą kartą buvo paskelbtas konkursas plėtrai ir mes jį laimėjome“, – savo komandos darbu džiaugiasi generalinis direktorius. Kalbėdamas apie projekto „Šilumos trasos atvedimas nuo SK46 iki Kudirkos g. 6“ naudą pamini, kad tieks centralizuotą šilumą socialiniam būstui, kuris renovuojamas buvusiose Moksleivių techninės kūrybos centro patalpose.Numatoma galimybė prie centralizuoto šilumos tiekimo prijungti ir Mažeikių rajono apylinkės teismą, be to, gyventojai, pamatę, kad vyksta kasimo darbai, subruzdo, siekdami sužinoti, ar būtų galima prisijungti. „Esame ir nustebinti, ir išgąsdinti žmonių noro prisijungti prie centralizuoto šildymo, suprantamas jų noras – malkos brangsta, o kur dar priežiūra, o čia be rūpesčių turės ir karšto vandens, ir šilumos. Ateityje matoma tendencija, kad atsiras dar daugiau norinčių centralizuoto šildymo“, – sako generalinis direktorius.

Įsibėgėjus sunku sustoti

     Komercijos direktoriaus teigimu, siekiant užtikrinti šilumos tiekimo patikimumą ir sumažinti šilumos nuostolius tinkluose, planuojama rekonstruoti seniausias ir avaringiausias šilumos tiekimo trasas kai kuriose Mažeikių miesto gatvėse. 2019 m. planuojama šilumos tiekimo tinklų plėtra, vykdant investicinį projektą „Šilumos trasos atvedimas nuo K12 iki Sedos g. 55 sužiedinant su Pavenčių g.–Pavasario g. kvartalu“, kurio vertė – 320 tūkst. Eur. Projekto įgyvendinimui bendrovė sieks gauti iki 50 proc. Lietuvos verslo paramos agentūros finansavimo.

Įgyvendinant šį projektą bus nutiesta apie 740 m ilgio šilumos tiekimo trasa į būsimą Mažeikių miesto sporto ir pramogų centrą ir apie 320 m ilgio šilumos tiekimo trasa nuo Sedos g. 55, kuri būtų skirta sužiedinimui su gyvenamuoju Pavenčių g.–Pavasario g. kvartalu. Minėtas kvartalas labiausiai nutolęs nuo Mažeikių miesto katilinės. Įvykus šilumos tiekimo tinklų avarijai, būtų galimybė tiekti šilumą naująja sužiedinimo trasa, tokių trasų numatyta įrengti ir daugiau – tam tikimasi gauti lėšų dalyvaujant Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų konkursuose.

Praleista galimybė

Generalinis direktorius J. Jurkus dabar apgailestauja, kad AB „ORLEN Lietuva“ pažadais susigundę, atsisakė galimybės gauti 15 mln. litų paramą kogeneracinei biokuro katilinei statyti. „Pusantrų metų tampėmės su „ORLEN Lietuva“ vadovybe, kuri siūlė miestui atvesti atliekinę savo šilumą, bet toliau pasiūlymų taip ir nenuėjo. Manau, anksčiau ar vėliau prie to reikės sugrįžti, tokių katilinių tendencija stebima Europoje. Kuo ji naudinga? Gamini žaliąją elektros energiją (iš biokuro atliekų), o gaminant elektros energiją reikia labai daug vandens, kuris tampa karštas, jis nukreipiamas į trasą, taigi vienu šūviu nušauni du zuikius – parduodi žaliąją elektros energiją, gauni karštą vandenį ir dar per ekonomaizerį panaudoji dūmus. Elektrinės juk karštą vandenį leidžia į tvenkinius“, – teigia naujovių nebijantis generalinis direktorius.

Mažosios katilinės – neefektyvios

Šilumininkų planuose iš centrinės katilinės nutiesti trasą į Reivyčius, tai sudarytų apie 4,2 km, o ten esančią katilinę, pastatus, kitą įrangą būtų galima parduoti – sąnaudos sumažėtų, mat mažosios katilinės, nors ir labai stengiasi, nėra efektyvios, nes nedirba visu pajėgumu – laikosi arba ties nuliu, arba žemiau. Pasak generalinio direktoriaus pavaduotojo A. Čekanausko,tai būtų labai didelis projektas, be to, daug tame kvartale gyvenančių klausia, ar netiesime pro juos šiluminių trasų – būtų galima ir juos prijungti.

Planai trejiems metams

                    

„Mažeikių šilumos tinklai“ per trejus metus planuoja atnaujinti fiziškai nusidėvėjusią ir pasenusią šilumos gamyboje naudojamą įrangą. Siekiant užtikrinti šilumos gamybos efektyvumą ir patikimumą, Mažeikių katilinėje planuojami plytinio kamino remontas, suspausto oro vamzdyno rekonstrukcija ir kitos investicijų plane numatytos investicijos. Reivyčių ir Viekšnių katilinėse planuojami biokuro katilų kapitalinis remontas bei naujų biokuro katilų su ekonomaizeriu sumontavimas (Reivyčių bei Viekšnių katilinėje). Priežiūros laukia kiemai ir pastatai, būtina atnaujinti įvairios paskirties transporto priemones ir techniką.

„Įgyvendinus bendrovės investicijų plane numatytas priemones, sumažės šilumos gamybos kaštai, padidės šilumos perdavimo efektyvumas ir šilumos tiekimo patikimumas miesto vartotojams, tinkluose sumažės šilumos nuostoliai, o jiems sumažėjus atitinkamai sumažės kintamos šilumos gamybos sąnaudos“, – numatomų darbų privalumus vardija „Mažeikių šilumos tinklų“ generalinis direktorius J. Jurkus.

18-275

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode