Vaida GALDIKĖ
Daugiabučių namų kiemų būklė kiekvienais metais blogėja, o jų tvarkymui skiriama vis mažiau lėšų, tai kelia dar didenį gyventojų nepasitenkinimą valdžia.
Norint informuoti visuomenę apie esamą situaciją, trečiadienį surengta spaudos konferencija.
Neatsirado finansavimo
Kaip informavo Mažeikių rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa, 2007 m. spalio mėnesį administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija parengti daugiabučių kiemų tvarkymo programą. Numatyta sutvarkyti apie 280 daugiabučių namų kiemų, visi kiemai suskirstyti į devynis kvartalus. „Visos programos įgyvendinimui pagal tų metų kainas reikėjo 45 mln. 630 tūkst. litų (apie 15 mln. eurų). Vienam kiemui, norint jį sutvarkyti visapusiškai – pastatyti suoliukus, skalbinių džiovyklas, žaidimų aikšteles – reikėjo apie 154 tūkst. litų. Būtent tuomet infrastruktūros programoje, kuri tvirtinama Taryboje kiekvienais metais, atsirado daugiabučių namų atnaujinimo programa, tačiau nuo to laiko šiai programai finansavimo taip ir neatsirado“, – sakė A. Žiulpa. Pasak jo, praėjusiais metais Savivaldybei priklausančių privažiavimo kelių remontui skirta tik 100 tūkst. eurų – sutvarkytos trijų daugiabučių (Sodų g., Taikos g. ir Tyliojoje g.) ir dviejų biudžetinių įstaigų (lopšelio-darželio „Eglutė“ ir darželio-mokyklos „Kregždutė“) kiemų važiuojamosios dangos: „Nuspręsta dėti išlyginamąjį sluoksnį, kadangi duobių lopymas kiemuose visiškai neveiksmingas ir tik trumpalaikis problemos sprendimas. Įgyvendinant Europos Sąjungos projektus, aplink renovuotus namus kompleksiškai sutvarkytas 41 kiemas. Tų kiemų sutvarkymas Savivaldybei kainavo daugiau nei 1,5 mln. eurų: naujamiesčio dalyje – 680 tūkst. eurų, senamiesčio – 900 tūkst. eurų, tad vis dėlto kiemų remontas, nors ir labai lėtai, bet juda.“
Gali naudoti ne visas lėšas
Pasak A. Žiulpos, iki 2014 m. apie 200 tūkst. eurų kelių priežiūrai buvo skiriama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, tačiau 2014 m. priimtas Vyriausybės nutarimas, kuris numatė, kad 30 proc. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamų lėšų būtų naudojamos naujai statybai, rekonstrukcijai, t. y. stambiems objektams: „2015 m. iš tų lėšų jau turėjo būti skiriama 40 proc., o nuo 2016 m. – 50 proc., todėl pusės lėšų duobių palopymui, paprastam remontui, priežiūrai naudoti negalime. Praėjusiais metais kelių priežiūrai gavome 198 tūkst. eurų, iš jų 27 tūkst. galėjome skirti būtent daugiabučių namų kiemams. Kiek pinigų gausime šiemet, dar nežinome. Tikimės bent jau preliminarų projektą pamatyti kovo mėnesį. Skirstydami Kelių direkcijos pinigus būtinai atsižvelgsime, kad kiemams tie pinigai labai reikalingi, ir juos galėsime numatyti. Kažkokių stebuklų nežadama, tikriausiai gausime panašiai kaip praėjusiais metais.“
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus, jeigu Kelių priežiūros plėtros programos lėšos būtų atiduotos valdyti Tarybai, tai nereikėtų sukti galvos, iš ko tuos kiemus tvarkyti, o dabar, jei ne Europos Sąjungos programinės lėšos, tai negalėtume kalbėti net apie šaligatvio pakeitimą: „Tiesa, yra vienas šaltinis – Aplinkos apsaugos programos lėšos, bet iš jų leidžiamas tik dviračių ir pėsčiųjų takų tvarkymas. Jei bus tvarkomas tik pėsčiųjų takas, gali atvažiuoti patikrinti ir lėšos bus nuskaitytos, viską reikės padengti iš biudžeto.“
Biudžeto lėšos kelių, kiemų tvarkymui, A. Žiulpos teigimu, paaiškės jau vasario pabaigoje, kada bus tvirtinamas 2018 metų biudžetas, arba jo perskirstymo metu, metų viduryje.
Prioritetas – eismo intensyvumas
Vietinio ūkio skyriaus vedėjo teigimu, praktiškai visada, kai suplanuoti pinigai kelių priežiūrai, sudaroma komisija, kuri įvertina kelių būklę, nustato prioritetus, kur blogiausia situacija, o kurie kiemai dar gali palaukti kitų metų. Paskutinį kartą tai daryta 2016 metais. „Balandžio mėnesį sudaryta komisija, kuri apvažiavo visus daugiabučių kiemus, atrinko 74 objektus (viename objekte gali būti 5–6 namai, tarp kurių yra bendras pravažiavimas). Gerų kiemų buvo apie 15 proc., patenkinamų – apie 60 proc., visų kitų būklė labai bloga. Kadangi praėjusiais metais kapitaliai investavome tik į tris kiemus, tai daugumos kiemų būklė iš patenkinamos tapo labai bloga. Kiemus reikės įvertinti iš naujo. Juos atsirinksime, kai maždaug žinosime lėšas. Vienas iš pagrindinių kriterijų – eismo intensyvumas ten, kur yra pravažiuojami kiemai. Kalbant apie prioritetus, nebus atsižvelgta, ar namas renovuotas, ar ne. Mano nuomone, reikia tvarkyti ne ten, kur gražiai atrodo, o ten, kur sudarytų saugias ir patogias susisiekimo sąlygas“, – kalbėjo A. Žiulpa.
A. Žiulpa neslėpė, kad ateityje kiemų tvarkymui įtakos turės ir gyventojų prisidėjimas: „Tik reikės parengti tvarką, kaip prisidėti, kokie vertinimo kriterijai. Kol kas tokio aprašo neturime.“ B. Kryžius tikino, kad tokią tvarką patvirtinti būtina ir tai reikėtų padaryti iki balandžio pabaigos: „Kas daugiau prisidės, tas turės didesnį prioritetą.“
Privalomi reikalavimai
B. Kryžius sutiko, kad Savivaldybė sutaupytas biudžeto lėšas galėtų skirti kelių tvarkymui, tačiau yra ir kitų – privalomų – prioritetų: „Pavyzdžiui, šiuo metu reikia pakeisti visas darželių tvoras, jos turi būti ne mažesnės nei 1,5 m. Turime dešimt atraminių mokyklų, kur vyks egzaminai, kiekvienai jai reikia nupirkti po 10 kompiuterių su programomis, ten, kur vyks rinkimai, turi būti padarytas privažiavimas žmonėms su negalia, nesvarbu, yra ten tokių ar ne. Dar vienas iš prioritetų – dviejose gimnazijose reikalingi liftai, kad vaikai su negalia galėtų patekti į visus keturis aukštus, o tai kainuoja po 120 tūkst. eurų. Iš tokių prioritetų mes ir renkamės.“
B. Kryžiaus teigimu, ne mažesnė problema – kaimo keliai, kurie dažnai būna nepravažiuojami: „Ne kartą buvome susitikę su seniūnais ir sutarėme, kad pirmiausia reikia sutvarkyti šlaito nuopjovą, kad nubėgtų paviršinis vanduo, pralaidą ir tik tuomet remontuoti patį kelią.“
Paaiškės gavus lėšas
Daug nusiskundimų gauta dėl Kurmaičių, sodininkų bendrijų „Rasa“, „Raselė“ kelių. Pasak A. Žiulpos, Kurmaičių kelias priklauso Mažeikių apylinkės seniūnijai: „Jei ten būtų tik sodai, nebūtų jokios problemos, nes žiemą sodininkų mėgėjų nėra daug, bet problema ta, kad ten atsiranda gyvenamieji kvartalai. Vienintelis būdas, kurį galėjome išspręsti pigiai ir greitai, tai sustatyti greičio ribojimo ženklus iki 50 km/val. Trejus metus iš eilės, kai tik Kelių direkcija atrasdavo papildomų lėšų, jų prašydavome. Klodavome išlyginamuosius sluoksnius, deja, viskas sudėtingėja, nebėra taip, kad paprašei ir duoda. Šiuo metu seniūnas yra paprašęs ir gavęs skaldos duobėms užpilti. Darome, ką galime. Dėl kelių sodininkų bendrijose „Rasa“, „Raselė“, realias galimybes galėsime matyti, kai gausime Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Žinome, kad būklė labai bloga, dangos visiškai susidėvėjusios. Dalį atkarpos nuo pagrindinio kelio prižiūrime, tačiau, ką šiemet darysime, matysime tik žinodami finansavimą.“
