Vaida GALDIKĖ
Praėjusiais metais patvirtinta vaiko teisių apsaugos reforma, kuri turi įsigalioti nuo šių metų liepos 1 d. Įgyvendinus reformą, vaiko teisių apsaugos skyriai bus pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Trečiadienį Mažeikiuose lankėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė, kuri su Mažeikių rajono savivaldybės vadovais aptarė pavaldumo perėmimo klausimus.
Liks tose pačiose patalpose
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė domėjosi, ką Mažeikių rajono savivaldybė ruošiasi daryti su tais darbuotojais, kurie nenorės būti perkelti, ją taip pat domino, ar darbuotojai galės likti esamose patalpose, ar jiems bus suteiktas leidimas vykti į mokymus.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius teigė, kad, kol nėra oficialių pasiūlymų darbuotojams, nieko negali pasakyti: „Pirmiausia turi apsispręsti patys žmonės.“
B. Kryžius taip pat užtikrino, kad esamomis patalpomis tikrai bus galima naudotis, mat jos tam ir buvo orientuotos, bei nematė jokių problemų dėl darbuotojų tobulinimosi.
Paslaugas teiks visą parą
Kaip „Būdui žemaičių“ sakė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė, Vaiko teisių apsaugos įstatyme pats ryškiausias akcentas tai, kad vaiko teisių apsauga nepertraukiama, užtikrinama 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę: „Bus reaguojama į bet kokį vaiko teisių pažeidimą labai operatyviai. Taip pat aiškiai apibrėžta sąvoka – atvejo vadyba (atvejo vadyba taikoma klientams, kurių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriems reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba, – aut. past.), kaip ji veikia, kai nustatytas vienas ar kitas grėsmės lygis vaiko teisių pažeidime ir aiškiai išdėliotas atvejo vadybos procesas, kuris negali būti tempiamas laike. Tai reiškia, kad vaiko situacija šeimoje turės kuo greičiau keistis.“
Pasak Ž. Žukauskaitės-Kasparienės, įstatyme taip pat numatytos mobilios komandos, jų užduotis – pirmąsias 14 dienų, kai vaikas paimtas iš šeimos, teikti labai intensyvią pagalbą šeimai, ir po to teikti rekomendacijas atvejo vadybos procesui, tam, kad būtų aišku, kokių paslaugų labiausiai reikėtų. „Dar vienas svarbus momentas, kad įstatyme aiškiai išskirta teisinė Vaiko teisių apsauga, kurią vykdo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir socialinė teisė, kad vaikas ir jo šeima turi teisę gauti paslaugą, ši užduotis jau skiriama savivaldybei, kad ji vykdytų prevencinę veiklą, nes duomenys rodo, kuo aktyvesnė prevencinė veikla, tuo mažiau vaikų paimame iš šeimos“, – „Būdui žemaičių“ sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Taps apskrities dalimi
Kaip teigė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė, po reformos darbuotojai persikels su ta pačia kategorija, klase ir tuo pačiu darbo stažu: „Darbuotojų darbo sąlygos iš esmės lieka tokios pačios, kaip ir darbo užmokestis. Tik visi darbuotojai taps vaiko teisių gynėjais ir jų užduotis – būti tais tikraisiais vaiko advokatais. Netgi tada, kai vaikas paimtas iš šeimos ir jam skiriama globa, vaiko teisių apsaugos darbuotojas turės prisistatyti vaikui ir duoti jam savo kontaktus, kad vaikas galėtų kreiptis bet kada ir bet kokiu atveju. Be to, darbuotojas įpareigotas dalyvauti atvejo vadybos procese ir atstovauti vaiko interesams.“
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, kis ir darbuotojų skaičius. Iki 2017 m. liepos 1 d. sistemoje dirbo 414 žmonių, dabar planuojama, kad dirbs 644, vadinasi, vienam darbuotojui tenkantis vidutinis vaikų skaičius ženkliai sumažės: „Mažeikiuose planuojama, kad bus devyni darbuotojai, be to, jie taps Telšių apskrities dalimi. Apskrityje dirbantys žmonės taps vienu dariniu, pavyzdžiui, Mažeikiuose gripo epidemija, daug sergančių darbuotojų, tad bus galima keistis, galėsime talkinti vieni kitiems. Be to, mes tampame viena institucija ir ypač sudėtingais atvejais pagalbą teiks Vilniuje esantys centriniai skyriai.“
Autorės nuotraukos
