Sprogimas

Klaipėdos sukilėlių takais žygiavo ir mažeikiškiai

Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Praėjusį penktadienį naktiniu žygiu Klaipėdoje paminėtos 95-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei Valstybės šimtmetis. Rekordinis, beveik 3 tūkstančių, skaičius žmonių tradiciškai žygiavo nuo Palangos iki Klaipėdos, 25 kilometrus. Tarp žygeivių – mažeikiškiai.

Pirmą kartą

Į naktinį žygį, kuris startavo penktadienį, 22 val., Palangoje, išėjo 3081 žygeivis, 84 jų trasos neįveikė. „Mes nebuvome pasiruošę tokiam skaičiui dalyvių, planavome, kad žygeivių bus apie pustrečio tūkstančio, todėl pritrūkome registracijos kortelių, diplomų, medalių, tačiau galiu patikinti, kad visi žygio dalyviai medalius ir diplomus gaus“, – teigia uostamiesčio Tarybos narys Algirdas Grublys. Kasmetinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“, šiemet nuo Palangos iki Klaipėdos nusidriekęs 25 kilometrus, subūrė kariškius, šaulius, žygių entuziastus, iššūkių mėgėjus. Žygio organizatoriai teigia, jog apie du trečdaliai užsiregistravusiųjų žygyje dalyvavo pirmą kartą.

Puikus oras

Anot A. Grublio, šiemet žygiui oras buvo puikus: „Pajūryje nebuvo rūko, kuris apgaubė Palangos–Klaipėdos plentą, beveik nebuvo vėjo. Žygio pradžioje temperatūra siekė apie 5 laipsnius šalčio, tačiau vėliau krito iki -10. Tai pati palankiausia temperatūra, kuri neleidžia žygeiviams nei pernelyg sukaisti, nei sušalti.“

Dalyvavo Mažeikių šauliai

Tradicinio žygio nepamiršo ir Mažeikių Gabijos gimnazijos šauliai. Jie šiemet žygiavo pirmą kartą. Tiesa, gabijiečiai turėjo savo paskatinimą – prieš 95 metus žygiavo ir mažeikiškis, tuo metu dar buvęs moksleivis, šaulys Antanas Kenstavičius.

Patyrė nuotykių

Apie patirtį „Būdui žemaičių“ pasakojo Gabijos šaulių būrio vadė Rima Skrodenytė: „Startavome nuo Palangos sporto centro, pasiekę tiltą, žygeiviai nusidriekė pajūriu iki pat senosios Nemirsetos laivų gelbėjimo stoties. Išties įspūdingas vaizdas, kai atsisukusi pamatai švieselėmis pasipuošusią milžinišką žygeivių armiją. To jokiais žodžiais negalima perteikti, reikia patiems gyvai pamatyti. Vėliau apie keturis kilometrus traukėme pajūriu iki Karklės. Didelis iššūkis mums buvo įveikti sudėtingą atkarpą, vedusią palei jūrą iki Karklės. Kai kurie čia užkliuvo už ledo luitų, akmenų ar tiesiog slystelėję krito. Šią atkarpą įveikti reikėjo išties atsargiai, o juk ėjome naktį, tamsiu metu. Tempas sulėtėjo, kai teko įveikti Rikinės upelį. Vieni kantriai laukė, kol kliūtį galės atsargiai įveikti apledijusiu tilteliu iš slidžių rąstų, kiti upelį bandė peršokti, kai kurie kariškiai brido tiesiai į vandenį, kiti, kad batai nesušlaptų, tai darė panaudoję didelius plastikinius maišus. Pasiekus Karklės kaimą ir įveikus daugiau nei pusę trasos (15,3 km), žygeiviai antrame kontrolės poste buvo raginami sustoti, pailsėti, išgerti karštos arbatos bei pasistiprinti kareiviška koše. Pasistiprinę žygį tęsėme. Toliau plentu keliavome Girulių link, praėjome pro Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią ir pasiekėme Butigeidžio dragūnų batalioną, kur gavome diplomus. Žygis truko 5–6 valandas.“

„Tikra būrio vadė“

R. Skrodenytė dėkojo ne tik visiems 13 šaulių atstovų iš Mažeikių, bet ypatingai – Martynai Griciūtei. Anot Gabijos būrio vadės, šiame žygyje atsiskleidė Martynos, kaip būrio lyderės, savybės: „Ji ne tik pati įveikė visą atstumą, bet ir šauniai vadovavo Gabijos šaulių būriui. Juos rikiavo, skaičiavo, kad minioje nepasiklystų, gelbėjo. Labai gražus Martynos poelgis buvo įveikiant upelį. Rūpinosi, kad Gabijos šauliai jį įveiktų be nuostolių, nesušlaptų kojų, nežiūrėdama, negailėdama savęs.

Apie sukilimą

Ratifikavus Versalio sutartį, 1920 m. sausio 10 d. Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir Antantės valstybių vardu pavestas valdyti Prancūzijai, kol bus galutinai nuspręstas jo likimas. 1922 m. gruodžio 20 d. Lietuva buvo pripažinta de jure (pripažinta teisiškai, – aut. past.), tačiau ambasadorių konferencija neskubėjo spęsti Klaipėdos krašto klausimo. Praradusi viltį, kad Klaipėda bus perduota Lietuvai diplomatiniu keliu, Lietuvos vyriausybė nusprendė improvizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, kad, remiantis jų pareikšta valia, Klaipėdos kraštą būtų galima prijungti prie Lietuvos. 1922 m. gruodžio mėn. buvo sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, turėjęs oficialiai vadovauti sukilimui. Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d. Nesulaukus rimtesnio prancūzų pasipriešinimo, sausio 15 d. reguliarioji Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą. Tos pačios dienos vidurdienį buvo paskelbtos paliaubos. 1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencija paskelbė Antantės ir Lietuvos susitarimą. Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai su sąlyga, kad, parengus Klaipėdos krašto statusą apibrėžiančius dokumentus, kraštui bus suteikiama autonomija ir bus įsteigtos autonominės institucijos. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas autonominiais pagrindais atiteko Lietuvos Respublikai. Šiems įvykiams paminėti žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ pradėtas rengti 2002 m. Tuomet jis pritraukė tik mažą grupelę entuziastų. Vėliau jų vis daugėjo.

Rimos Skrodenytės nuotrauka

                      

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode