Sprogimas

Laisvės kovos Mažeikiuose

 

Prabėgo 27-eri metai prisimenant masinį taikų Lietuvos piliečių pasipriešinimą Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga į savo rankas paimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Pasipriešinimo sovietinei valdžiai būta ne tik 1991 m. sausio 13-ąją, bet ir anksčiau. Labiausiai priešintasi pokario laikotarpiu, kai, baigiantis karui, kovotojai pasitraukė į miškus, kūrėsi pogrindinės organizacijos.

Atidaryta paroda

     Minint Laisvės gynėjų dieną Mažeikių muziejuje atidaryta Lietuvos Respublikos Seimo paroda apie 1991 metų sausio įvykius „Mes buvome ten“. Vyr. muziejininkas Vytautas Ramanauskas pasidalijo prisiminimais apie 1991 metų  sausio 13-osios naktį prie televizijos bokšto.

Muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris pristatė naują ekspoziciją „Laisvės kovos Mažeikių krašte iki 1954 m.“ ir  žemėlapį-lankstinuką ,,Laisvės kovos Mažeikių krašte“, parengtus muziejaus darbuotojos Lilijos Petraitienės, Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistės Rūtos Končiutės-Mačiulienės ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininko Alberto Ruginio.

Pristatydavo suimtuosius

Muziejaus ekspozicija įrengta buvusiame MGB būstinės pastate. Dviejų aukštų plytų pastatą priešais Švč. Jėzaus širdies bažnyčią 1938 m. pastatė akcizo revizorius, šaulys Juozas Lukštaraupis. Pastatą nuomojo žiemos žemės ūkio mokyklai. Atėjus rusams, namas nacionalizuotas, o jo savininkas J. Lukštaraupis 1940 m. liepos 11 d. areštuotas, išvežtas į Rusiją ir Gorkio miesto kalėjime 1942 m. balandžio 9 d. sušaudytas.

     Po karo sugrįžę bolševikai šiame pastate įkūrė NKVD-MGB būstinę. Į ją būdavo pristatomi stribų ir kareivių suimti žmonės. Čia buvo atliekami pirminiai tardymai. Po jų suimtieji būdavo perkeliami į MGB vidaus kalėjimą arba retais atvejais paleidžiami į laisvę, norint užverbuoti.

     Pradžioje NKVD vidaus kalėjimas buvo įkurtas Laisvės ir J. Jablonskio gatvių kampiniame pastate. 1945 m. birželio 24 d. Mažeikių NKVD viršininkas Verikas raportavo LTSR saugumo viršininkui Bartašiūnui, jog kalėjimui saugoti paskirti šeši stribai ir keturi milicininkai: Koncevičius, Dargis, Tinteris ir Visockas. Vėliau saugumo kalėjimas įkurtas dabartinės Mažeikių rajono savivaldybės pastato rūsyje.

Vykdydavo tardymus

Tardymams iš vidaus kalėjimo į saugumo būstinę suimtieji dažniausiai būdavo vedžiojami naktį. Tardytojai daugiausiai būdavo rusakalbiai: Podlatov, Dubrica, Utešov, Mitrofanov, Sokolov, Jakunin, Bogdanov, Suldin, Vasiljev, MGB viršininkas Senin. Tardymo protokolai rašomi rusiškai. Net lietuviai stribai tarpusavyje būstinėje kalbėdavosi rusiškai. 1946 m. vietiniai tardytojai jau nebespėdavo susidoroti su tardomųjų gausa, todėl keli tardytojai tam darbui buvo komandiruoti net iš tuometinio Leningrado. 

Dauguma suimtųjų nemokėjo rusiškai, jiems vertėjavo komjaunuoliai lietuviai Vasiliauskas, Rakauskas, Lukavičius ir dar vietiniai rusai Gusarovas, Jepiševas.

Tardomuosius mušdavo tardytojai, padėdavo ir vertėjai. Sąmonės netekusius gaivindavo vandeniu iš kieme esančio šulinio. Buvo ir mirtinai užkankintų (Antanas Januškevičius, 1945 m., Jonas Rimkus, 1945-02-28, Stefa Butkutė 1948-12), dalis nelaimingųjų mirdavo vežami arba nuvežti į Šiaulių kalėjimą (Antanas Uikis). Pasitaikė, kad ir nušautų, esą bandę bėgti (Jonas Paulauskas, 1946-09-21). 1950 m., po 6 dienų tardymo, Mažeikių kalėjimo kameroje, ant lango grotų, iš skarelės pasidaręs raištį pasikorė Bronius Giedraitis.

1946 m. birželio 3 d. iš Mažeikių kalėjimo, nuginklavus sargybą, pabėgo 18 kalinių. Prie MGB būstinės būdavo metami ir nukauti partizanai: Jonas Šimas-Bijūnas, žuvęs 1948-09-11 Dargių kaime, Gediminas Vaičkus, žuvęs 1950-12-13 Pašerkšnės kaime. Paskutinieji šitame kieme suguldyti: Leonardas Bieliauskas-Jūra, Julija Bieliauskienė ir Zofija Klemenienė, žuvę 1954-09-21 Spurganų kaime.

     Tų pačių metų pabaigoje išformuoti stribų būriai, MGB perkelta į kitas mažesnes patalpas. Pastate įsikūrė Mažeikių ligoninės tuberkuliozės dispanseris. Dabar pastatas priklauso Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios parapijai. Parapijos klebonas  kan. Donatas Stulpinas  maloniai sutiko, kad jame būtų įkurta Mažeikių muziejaus parengta laisvės kovų ekspozicija.

Iš prisiminimų...

     A. Ruginis taip pat buvo tardomas Mažeikiuose. Pristatant ekspoziciją, jis pasidalino savo prisiminimais: „Man MGB metodus šiame pastate teko patirti 1949 m. birželio 26 d.  Į Mažeikių muziejų, man būnant salės prižiūrėtoju, atėjo tardytojai Podlatov ir Suldin. Liepė uždaryti muziejų ir nusivedė į minėtą pastatą. Ten leitenantas Sokolov trenkė man į veidą, nuvarė į namus ir paėmė kratos metu rastus ginklus. Saugumo pastate, kambario kampe, ant grindų, išgulėjau penkias paras. Tarpduryje su automatu sėdėjo stribas. Rytais nuvesdavo į lauko tualetą. Valgyti atnešdavo motina. Tardė leitenantas Suldin. Dažniausiai naktimis, paspardydamas mano blauzdas ir padaužydamas mano pakaušį į pečiaus kampą... Visaip provokuodavo: ,,netyčia“ pamiršdavo ant stalo padėtą revolverį ir išeidavo iš kambario... Kai sukruvindavo nosį, numesdavo suglamžytą ,,Pravdos“ laikraščio lapą nusivalyti. Po penkių parų nuvedė į MGB viršininko pulkininko Senino kabinetą, pilną tardytojų. Man įėjus, Seninas užtraukė užuolaidą ant sienos kabėjusio Mažeikių apskrities žemėlapio ir pasidėjo ant stalo plačią plokščią dėžę su įvairių formų bizūnais. 

„Pasirink kokį nori“, – aš tyliu. „Prisipažink, ką dar nuslėpei!“ – aš tyliu. Po ilgos pauzės liepė mane išvesti. Vėliau atsidūriau Mažeikių, Šiaulių, Lukiškių, tuometinio Leningrado kalėjimuose ir anglies kasykloje, šiaurėje, Intos griežto režimo lageryje. Būdamas 24 metų grįžau namo, Tėvynės aukurui atidavęs 5,5 metų pačių gražiausių jaunystės dienų. Simboliška, jog būtent šiame autentiškame pastate dabar įrengta MGB būstinės ekspozicija. Nebedaug mūsų beliko, šičia košmarą patyrusių.“

LLA Mažeikių kuopa

 

Iš viso Mažeikių mieste buvo keturios pasipriešinimo organizacijos. Alkos partizanų rinktinės vado Juozo Ivanausko įsakymu 1946 m. sausio 5 d. įkurta Mažeikių kuopa. Jos vadu paskirtas Mažeikių invalidų namų, įsikūrusių Urvikių kaime, vedėjas Vincas Lapinskas-Tabakas. Kuopos nariai mašinėle spausdino atsišaukimus ir juos platino. Ruošėsi išsprogdinti geležinkelį ir sutrukdyti išvežti tremiamus į Sibirą žmones. 1946 m. kovo 20–30 d. buvo suimta 15 organizacijos narių. Visi nuteisti įvairiomis bausmėmis. V. Lapinskas gavo 15 metų katorgos. Kuopos būrio vadas Antanas Uikys-Brukys, gim. 1916 m., žuvo Šiaulių kalėjime 1946 m. gruodžio 12 d. Kuopai priklausė ir žinoma mažeikiškė poetė Sofija Šviesaitė, taip pat partizanų vado plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio brolis Ignas Vitkus. Organizacijos nariai Valys Norkus ir Povilas Rušinskas-Ežys iš lagerių negrįžo. Mirė Rusijoje. Mažeikių kuopos narys Augustinas Vaičius-Klajūnas gyvena Mažeikiuose. Saugumiečiai prie Mažeikių kuopos bylos prijungė dar 32 Leckavos bei kitų apylinkių organizacijų narių bylas.

LLA Sakalų štabas

 

Pogrindinę organizaciją Mažeikių mieste įkūrė mokytojas Antanas Čerkasas. Jo tėvas Vincas Čerkasas, mokyklų inspektorius, vizituodamas mokyklas, plėtė organizacijos tinklą. Organizacija palaikė ryšį su Lietuvos demokratinės kovos sąjungos 43 skyriumi, įsikūrusiu Dabikinėje, ir taip pat, deja, su Siaubo grupės smogikais, nes manė, jog jie tikri partizanai. Šelpė smogikus maistu, medikamentais ir rūbais. Štabo nariai iš Mažeikių kultūros namų išnešė rašomąją mašinėlę, o iš kompartijos komiteto sandėlio – 100 kg rašomojo popieriaus. Spausdino atsišaukimus, siuntinėjo perspėjimus valdžios atstovams. Padirbinėjo ūkininkams atsiskaitymo su valstybe produktais kvitus.

1947 m. gegužės 1 d. užminavo tribūną, pastatytą partijos ir rajono vadovams, bet mina buvo surasta ir nukenksminta. 1948 m. spalio mėn. išlaužė milicijos sandėlį ir išnešė 1 šautuvą, 4 revolverius ir 10 automatų, šovinių. Planavo sutrukdyti tremtinių į Sibirą vežimą. 1949 m. balandžio 16 d., ankstyvą Velykų rytą, saugumas suėmė 33 šios organizacijos narius, tarp jų ir visą Čerkasų šeimą.

Ypatingasis pasitarimas Maskvoje nuteisė 10 šios organizacijos narių po 25 m. lagerio, likusiuosius – po 10 metų. Sakalai buvo veikliausia, daugiausia nuveikusi pogrindžio organizacija Mažeikių apskrityje.

Rusenantis aukuras

 

1945 m. Mažeikių gimnazijos pirmoje klasėje susibūrė patriotiškai nusiteikusių moksleivių grupelė. Jie spausdino ir platino antisovietinius lapelius. Vėliau susidarė dar viena grupelė. Abi 1947 m. susijungė ir pasivadino „Rusenančiu aukuru“. Grupės nariai kaupė ginklus ir laukė prasidedančio karo. 1947 m. saugumiečiai surinko 63 atsišaukimus. 1948 m. sausio 17 d. surinko dar 195 mieste išmėtytus atsišaukimus, spausdintus tuo pačiu šriftu, kaip ir rastieji 1947 metais. 1949 m. birželio 26 d. buvo suimti 9 (iš 16) organizacijos nariai. A. Ruginis ir Jonas Kairys nuteisti po 7 metus lagerio. Kiti dėl jauno amžiaus užverbuoti ir paleisti, nors iš jų nė vienas saugumui nedirbo. J. Kairys 1952 m. bėgo iš Mordovijos lagerio, buvo sugautas ir žuvo lagerio karceryje. Organizacijos narys Juozas Statkus 1949 m. suimtas nebuvo, mat buvo išvykęs į Pikelius. Ten organizavo pasipriešinimo grupę. 1951 m. penki grupės nariai buvo suimti ir nuteisti po 25 m. lagerio.

Jaunieji Lietuvos partizanai

 

1949 m. gegužės 11 d. septyni Mažeikių jaunuoliai (kartu veikę ir anksčiau) įkūrė pasipriešinimo organizaciją. Jie užmezgė ryšį su tariamais Siaubo grupės partizanais. Turgavietėje išplėšė kioską ir rūkalus nunešė smogikams. Rašė ir platino atsišaukimus. Darė „Molotovo kokteilius“ (padegamuosius butelius), ruošėsi padegti rinkiminę apylinkę. Gadino kariškių mašinų akumuliatorius.

1949 m. birželio 6 d. organizacijos nariai suimti. Šeši gavo po 10 metų lagerio. Vienas paleistas. Suimto Stepono Voro sesuo Stefanija Voraitė-Čerkasienė-Balandėlė suimta vėliau. Grįžusi iš lagerių, tebegyvena Mažeikiuose.

Parengta pagal Alberto Ruginio ir Mažeikių muziejaus informaciją

Puslapį parengė Vaida GALDIKĖ

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode