Praėjusių metų pabaigoje gautas pranešimas, kad Mažeikių rajono Purvėnų medžiotojų būrelio medžioklės plotuose rastos 11 šernų gaišenos. Paėmus nugaišusių šernų mėginius ir atlikus tyrimus, nustatyta afrikinio kiaulių maro diagnozė (AKM). Toks atvejis rajone pirmas.
Teritorija dezinfekuota
Kaip „Būdą žemaičių“ informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Virginijus Grigaliūnas, šernų gaišenos palaidotos netoli radimo vietos: „Teritorija, technika, vykdžiusi kasimo darbus, dezinfekuota.“
Iš viso Lietuvoje per paskutines dvi 2017 m. savaites rasta 181 šernų gaišena ir sumedžioti 27 šernai, kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta AKM diagnozė. Daugiausia užsikrėtusių šernų rasta ir sumedžiota Anykščių r. sav. Anykščių, Kavarsko, Kurklių, Skiemonių seniūnijose – 24 gaišenos.
Situacija grėsminga
Pasak V. Grigaliūno, AKM situacija šalyje išlieka grėsminga: „Praėjusiais 2017 m., palyginti su 2016 m., ligos atvejų skaičius Lietuvos ūkiuose padvigubėjo, o laukinėje faunoje išaugo daugiau kaip keturis kartus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pernai AKM Lietuvoje buvo nustatytas 32 rajonų savivaldybių teritorijose. Ligos protrūkiai buvo užregistruoti 30 kiaulių laikymo vietų ir 1328 atvejai – laukinėje faunoje. Liga diagnozuota 2456 šernams (310 sumedžiotų ir 2146 nugaišusiems).“
Vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus teigimu, AKM plinta ne tik Lietuvoje, liga tapo viso regiono problema. „2017 metų viduryje Čekija informavo apie pirmąjį AKM atvejį laukinėje faunoje, iki metų pabaigos šioje šalyje nustatyti jau 202 maru užsikrėtę šernai. Pernai AKM atvejai laukinėje faunoje kaimyninėse valstybėse užregistruoti: Latvijoje – 947 vietose 1431 šernui, Estijoje – 637 vietose 865 šernams, Lenkijoje – 740 vietų 1090 šernų. Įvertinus ligos situaciją ne tik mūsų šalyje, bet ir visame regione, 2018 m. toliau bus vykdoma AKM stebėsena ir taikomos efektyvios kontrolės priemonės. VMVT inspektorių vykdomų patikrų metu dar daugiau dėmesio bus skiriama biologinio saugumo priemonėms kiaulių ūkiuose, medžioklės metu, tvarkant šernų gaišenas. Nesilaikant šių priemonių galimybė išplatinti AKM virusą labai didelė“, – sakė V. Grigaliūnas.
Pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai nustatyti 2007 m. Gruzijoje. Lietuvoje pirmąkart nustatyti 2014 m pradžioje. 2017 m. pabaigoje – ir mūsų rajone.
Užkrečiama liga
VMVT duomenimis, afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Šis virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir pan. Ši liga per placentą perduodama vaisiui. Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Kiaulių savininkas gali sukelti infekciją šerdamas kiaules neapdorotomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų. Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui.
Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos.
Vaida GALDIKĖ
Nuotrauka iš „Būdo žemaičių“ redakcijos archyvo
